Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū nams iš Vokietijos ir. Il Gedimino laiškuose, rašytuose do minikonų ir Mažesniųjų brolių, ar ba pranciškonų, ordinams bei Han zos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas doku mentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir. Hac littera lecta et exscripta a magistro et prioribus 54 ## Puslapis 71 I KNYGA 1) Gediminas, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, mokytiems ir pamal diems vyrams, bet kurios dominikonų provincijos magist rams ir.
Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis! Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis ka riaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas.
Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū siškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka rališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63 ## Puslapis 80 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri. Quod (a) militibus et armigeris redditus dabi mus mercatoribus autem fabris carpentariis, argentariis, salis arte peritis de (b) plane mechanicis condicionis cuinscunque liberam facultatem intrandi et exeundi terram nostram per ducatum ducis Masouie Dni Bonizlai omni exactione Tbelo- neo infestatione iniusta angariarum et perangariarum procul motis. Hec scripta servabimus rata quod verbum ut (c) calibs manebit duraturum. In cuius rei testimonium nostrum sigil lum, quod domino apostolico et patri nostro sanctissimo mi simus quod nunc Cruciferi ad ignem proiecerunt in contumeliam huius legationis presentibus duximus apponendum. Huius si gilli contradictores reddimus falsarios fidei persecutores be- reticos maliciosos et perversos in biis scriptis. Datum Vilna A. D. M.CCCXXIII. ipso die corp. X-ti. Litera perlecta a Ministro et custodibus mittatur ad aliam provinciam et omnes fratres orent pro Rege filiis et Reginis et tota terra, ut dominus perficiat quod incepit. ## Puslapis 81 I KNYGA kokie buvo [anksčiau]; taip pat [kviečiame] ir iš dominiko nų, ir jiems netrukus duosime bažnyčią; tačiau išskiriame tuos vienuolius, kurie prekiauja savo vienuolynais, daryda mi nuostolį savo valdovams, statydami pavojun dvasinin kų gyvybę ir negailestingai žudydami savo sielas.
Aleksandras \niš Lenkijos pakvietė į Vilnių dominikonus (1501 m.) ir po sa\nvo kapeliono kunigo Korčiako mirties, jiems atidavė Šv. Dva\nsios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50.
Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni\ngaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry\nšius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10. \nSuteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš\nkonams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino \njiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, \nleido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū\nnams iš Vokietijos ir Lenkijos\n9\nManome, kad Pilies kalnas senų se\nnovėje buvo gerokai mažesnė kalva, \nužbaigianti virtinę kalnų, juosiančių \nVilnelės vorupę, kuri seniau toje mi\nnėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili\nją.
— Malignantes contra boc scriptum et sigillum sunt detractores veritatis, dyaboli cultores, fidei de structores, beretici mendaces et omni honore privati in biis scriptis. Hac littera lecta et exscripta a magistro et prioribus 54 ## Puslapis 71 I KNYGA 1) Gediminas*, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, mokytiems ir pamal diems vyrams, bet kurios dominikonų provincijos magist rams ir priorams, visiems broliams, tačiau visų pirma Sak sonijos magistrui ir jam pavaldiems priorams [siunčia] sveikinimą ir kuo geriausių linkėjimų. Težino jūsų garbingasis, įtakingasis bei mokytasis [as muo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius su laišku mū sų tėvui, garsingajam viešpačiui popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto rūbu; jo pasiuntinių diena iš die nos laukiame su dideliu būkštavimu ir nekantrumu, nes vieš paties Jėzaus Kristaus laiminimu jau būsime pasirengę [įvyk dyti] kiekvieną jo valios pageidavimą.
Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun\ntinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad \nniekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė\njami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir \npopiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie\nkada nebuvo dėl jų suabejojęs.\nJeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu \nrašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies\ntams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu\ndijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote \nesant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o - \nš i n o, p.
