vieta

Drohičinas

15 teiginiai13 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Todėl, kai Kęstutis ruošėsi nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną. Vladislovui 1444 m. žuvus, po trejų metų derybų, lenkai išsirinko tą patį Kazimierą ir savo karalium. O tų 7 metų būvyje Lietuva buvo net pradėjusi su Lenkijos lenininku, Mozūrų kunigaikščiu, karą dėl Drohičino, kurį šis po Zigmanto mirties buvo užėmęs.

1872 m. Drohičino pilies kalno graviūra.Žiūrėti galerijoje

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-003aukstas

Švitrigaila su kryžiuočių pulku įsibrovė į Lietuvą ir sudegino Drohičiną, Naugarduką, Mirą bei Lydą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

); kitais metais\nŠvitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma­\ngistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę\nprie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau­\ngarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir\nprisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo,\nnet iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigo­\nje, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubi­\nnai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir pen­\nkiolika dienų teplėšė Lietuvą.
t-001vidutinis

Drohičinas buvo viena krikščioniškų Trakų kunigaikštijos žemių, dėl kurių vokiečiai sutiko laikytis taikos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

O Vokiečiai apsiėmė tik su\nkrikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Vol­\nkovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laiky­\ntis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sri­\ntimis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).
t-002vidutinis

Vilniaus katedra gavo didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose su įvairiais ten renkamais mokesčiais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

112.\nI1l\n\n## Puslapis 128\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nvyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką \nTauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra- \nvos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius \nDrohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren­\nkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati­\nteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos \nistorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
t-004vidutinis

Vokiečiai įsipareigojo laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų Drohičinu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

O Vokiečiai apsiėmė tik su\nkrikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Vol­\nkovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laiky­\ntis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sri­\ntimis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).
t-005vidutinis

Drohičino paviete buvę dideli valsčiai su renkamais mokesčiais buvo skirti Vilniaus katedrai aprūpinti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

112.\nI1l\n\n## Puslapis 128\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nvyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką \nTauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra- \nvos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius \nDrohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren­\nkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati­\nteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos \nistorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Visi teiginiai ir įrodymai (15 teiginiai, 13 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Buvo valdoma:
Buvo kelionės vieta:
Užėmė Drohičiną:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)44
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)32
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)21
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)21
Lietuvių tautos istorija, t. 311
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)12
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)11