Drohičinas

Santrauka

Todėl, kai Kęstutis ruošėsi nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną. Vladislovui 1444 m. žuvus, po trejų metų derybų, lenkai išsirinko tą patį Kazimierą ir savo karalium. O tų 7 metų būvyje Lietuva buvo net pradėjusi su Lenkijos lenininku, Mozūrų kunigaikščiu, karą dėl Drohičino, kurį šis po Zigmanto mirties buvo užėmęs.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Kęstučiui ruošiantis nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną.		c-001
t-002 Po Zigmanto mirties Mozūrų kunigaikštis buvo užėmęs Drohičiną, dėl kurio Lietuva pradėjo karą.		c-002
t-003 Vokiečiai įsipareigojo laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų Drohičinu.		c-003
t-004 Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, kurias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą.		c-004
t-005 Vilniaus katedra gavo didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose su įvairiais ten renkamais mokesčiais.		c-005
t-006 Švitrigaila su kryžiuočių pulku įsibrovė į Lietuvą ir sudegino Drohičiną, Naugarduką, Mirą bei Lydą.		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kęstučiui ruošiantis nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl, kai Kęstutis ruošėsi nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Po Zigmanto mirties Mozūrų kunigaikštis buvo užėmęs Drohičiną, dėl kurio Lietuva pradėjo karą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nors Lenkija ir Vladislovas su šituo lietuvių žygiu ir ne- sutiko, tačiau Lietuva be jokio ryšio su Lenkija išgyveno net 7 metus. Vladislovui 1444 m. žuvus, po trejų metų derybų, len- kai išsirinko tą patį Kazimierą ir savo karalium. O tų 7 metų būvyje Lietuva buvo net pradėjusi su Lenkijos lenininku, Mo- zūrų kunigaikščiu, karą dėl Drohičino, kurį šis po Zigmanto mirties buvo užėmęs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Vokiečiai įsipareigojo laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų Drohičinu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

O Vokiečiai apsiėmė tik su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Vol­ kovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laiky­ tis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sri­ timis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, kurias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, ku- rias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą. Tuo būdu savo įpėdiniui, broliui Gediminui, Vytenis paliko jau didelę valstybę su aiškiai nustatyta politikos linija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Vilniaus katedra gavo didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose su įvairiais ten renkamais mokesčiais.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

I1l

Puslapis 128

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra- vos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren­ kamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati­ teko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Švitrigaila su kryžiuočių pulku įsibrovė į Lietuvą ir sudegino Drohičiną, Naugarduką, Mirą bei Lydą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

); kitais metais Švitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma­ gistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę prie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau­ garduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir prisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, net iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigo­ je, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubi­ nai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir pen­ kiolika dienų teplėšė Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai