Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Drohičinas

LaikotarpisXIIIXXIXX1247–2000

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Todėl, kai Kęstutis ruošėsi nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną. Vladislovui 1444 m. žuvus, po trejų metų derybų, lenkai išsirinko tą patį Kazimierą ir savo karalium. O tų 7 metų būvyje Lietuva buvo net pradėjusi su Lenkijos lenininku, Mozūrų kunigaikščiu, karą dėl Drohičino, kurį šis po Zigmanto mirties buvo užėmęs.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Drohičinas buvo viena krikščioniškų Trakų kunigaikštijos žemių, dėl kurių vokiečiai sutiko laikytis taikos.
t-002 Vilniaus katedra gavo didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose su įvairiais ten renkamais mokesčiais.
t-003 Švitrigaila su kryžiuočių pulku įsibrovė į Lietuvą ir sudegino Drohičiną, Naugarduką, Mirą bei Lydą.
t-004 Vokiečiai įsipareigojo laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų Drohičinu.
t-005 Drohičino paviete buvę dideli valsčiai su renkamais mokesčiais buvo skirti Vilniaus katedrai aprūpinti.
t-006 Kęstučiui ruošiantis nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną.
t-007 Vytenis prijungė prie Lietuvos Drohičiną ir Brastą, kuriuos anksčiau laikinai buvo užėmęs Traidenis.
t-008 Po Zigmanto mirties Mozūrų kunigaikštis buvo užėmęs Drohičiną, dėl kurio Lietuva pradėjo karą.
t-009 Jogailos kariuomenė prie Drohičino sutiko stiprų pasipriešinimą, bet po puolimų ir gaisro gavo apdegusią pilį.
t-010 Užpuolęs Palenkę, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas užėmė Melniką, Belską ir Drohičiną.
t-011 Lietuvos metraštyje pasakojama, kad Erdvilas rado Drohičiną Batu nusiaubtą ir sunaikintą, vėliau jį atstatė ir jame kunigaikščiavo.
t-012 Kazimierui būnant Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo dar Žygimanto paskirtas Jurgis Nosuta.
t-013 Narbutas rašo, kad 1247 m. kunigaikštis Vasilka trečią dieną pasivijo jotvingius prie Drohičino.
t-014 Todėl, kai Kęstutis ruošėsi nubausti Jogailą, Vytautas išvyko į Drohičiną.

Ryšiai