Konradas – istorijos šaltiniuose minimas asmuo, tačiau pateikti liudijimai leidžia manyti, kad čia galėjo būti supainioti skirtingi Konradai. Vienas jų vaizduojamas kaip XIII a. pradžios Mazovijos kunigaikštis, pasiekęs laimėjimų Jotvingijoje ir iki 1237 m. valdęs Drohičiną. Siekdamas krikščioninti prūsus, jis įkurdino vyskupą Kristijoną Kulmo žemės pakraštyje, o 1226–1228 m. pakvietė Ordiną ir padovanojo jam Kulmo žemę; ši aplinkybė tapo svarbiu prūsų nukariavimo proceso epizodu. Kitas šaltinis Konradą pristato kaip imperatoriaus Fridricho II sūnų, kuris 1251 m. puolė Apuliją ir Neapolį, todėl asmens tapatybė bei visų pateiktų faktų priskyrimas vienam objektui lieka nepakankamai aiškūs.
Tad Danielius, palikęs Nebrą, grįžo atgal; tai padėjo pabėgti patiems žymiausiems jotvingiam sK itais metais jotvingių grėsmė iškilo Rusiai, nes Voluinės kunigaikščiai, prieš išžygiuodami su kariauna į Lenkiją, savo sienų nuo pat Brastos apsauga turėjo patikėti Pinsko kunigaikščiui Vladimirui1 2. 121 Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII amžiaus pradžioje pasiekė Jotvingijoje didelių laimėjimų; dar prieš 1237 metus jam priklausė Drohičinas, nes tuo laiku jis perdavė šį miestą magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams, kaip liudija privilegija, kurią vėliau pateiksime. Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba.
pakvietė Mozūrijos kunigaikštis Konradas ir padovanojo jiems Kulmo žemę. 1231 m. Ordinas pasistatė Torunės pil. Prasidėjo metodiški kryžiaus žygiai į Prūsiją.
1251 viešpaties metais Konradas, imperatoriaus Fridricho II sūnus, gimęs iš Jeruzalės karaliaus dukters, užpuolė Apulijos karalystę ir Neapolį. Sienas sugriovė ligi pamatų, bet kitais metais pasimirė nunuodytas (Mart. p. 404).
Tada Mozūrų kunigaikštis Konradas, kuriam ypatingai rūpėjo pakrikštyti prūsus, vyskupą Kristijoną įkurdino Kulmo (priklausiusio Mozūrams) žemės pakraštėj.
Matyti, jog lietuvių padedami jie išsivadavo iš svetimųjų priklausomybės ir savarankiškai, vadovaujami savo vadų arba kunigai'kštukų, įvairiais laikais ir keliais veržėsi į Rusią, Lenkiją ir Mazoviją. Taip vadų rankose buvo sukaupta turtų, nes, Mazovijos kunigaikščiui Konradui valdant, kai sykį Uchanės grafas Gotardas, Lukošiaus sūnus, kautynėse suėmė septynis jotvingių kunigaikštukus, kiekvienas jų išsipirko sumokėdamas septynis šimtus gryno sidabro grivinų, o tai yra šiandieninių lenkiškų auksinų po 22 tūkstančius 400 už kiekvieną3. Jotvingiai, nepaisydami iš mazoviečių ir prūsų patirtų nesėkmių, gyvendami slavų Brastos kaimynystėje, 1227 metais savo antpuolius išplėtė net iki Voluinės Vladimiro, kur buvo suimti du jotvingių vadai: Sutras Monoduničius ir Stegutas Zebrovičius.
Lūgojant Konradui, kunigaikščiui mozūrų, ir leidžiant vyskupui Kristijonui, pradėjo tie meldžionys ir pilį Kulmo tvirtinti, kurią lietuviai buvo sugriovę.
Silezijos su vyskupais ir jomylistomis savo ūkės, visų pirma užėmė į savo užtarymą Kulmiją, kurios sugriautas pilis pradėjo taisyti ir stiprinti. Lūgojant Konradui, kunigaikščiui mozūrų, ir leidžiant vyskupui Kristijonui, pradėjo tie meldžionys ir pilį Kulmo tvirtinti, kurią lietuviai buvo sugriovę. Užvis Henrikas steigė tame daikte 1 V o i g t , Preus.
Konradas, kunigaikštis mozūrų, regėdamas ant kranto pragaro savo ūkę, nuo visur veizėjo jai pa šalpos, bet nei nuo artimų tautų, nei nuo brostvių Dobrynės nė kokios pagalbos nebgalėjo beviltis nei gi nuo nelaimų ir terionių savo kraštą beužtaryti.
Regis, vylės, jog brostviai Dobrynės sudraus lietuvius ir žemaičius netikėlius, dėl to gi apdovenojo tuos brostvius didžiomis liecybomis savo ūkė j, drausdamas alvieną už mažiausią netaiką ir abydą, jiems padarytą1. Konradas, kunigaikštis mozūrų, regėdamas ant kranto pragaro savo ūkę, nuo visur veizėjo jai pašalpos, bet nei nuo artimų tautų, nei nuo brostvių Dobrynės nė kokios pagalbos nebgalėjo beviltis neigi nuo nelaimų ir terionių savo kraštą beužtaryti. Tame suspaudime viena pati stipri kariauna, ūkėj jo gyvenanti ir kasdieną su netikėliais lietuviais kariaujanti, tegalėjo juos sudrausti ir kraštą nuo terionių ir nelaimų uždengti, bet tos nė nuo kur jis negalėjo gauti.