Konradas

PDF 22

pakvietė Mozūrijos kunigaikš-\ntis Konradas ir padovanojo\njiems Kulmo žemę. 1231 m.\nOrdinas pasistatė Torunės pil.\nPrasidėjo metodiški kryžiaus\nžygiai į Prūsiją.

PDF 58

Tada Mozūrų kunigaikš-\n tis Konradas, kuriam ypatingai rūpėjo pakrikštyti prūsus, vys-\n kupą Kristijoną įkurdino Kulmo (priklausiusio Mozūrams) že-\n mės pakraštėj.

PDF 122

Ma­ tyti, jog lietuvių padedami jie išsivadavo iš svetimųjų priklausomybės ir savarankiškai, vadovaujami savo vadų arba kunigai'kštukų, įvairiais laikais ir keliais veržėsi į Rusią, Lenkiją ir Mazoviją. Taip vadų rankose buvo su­ kaupta turtų, nes, Mazovijos kunigaikščiui Konradui val­ dant, kai sykį Uchanės grafas Gotardas, Lukošiaus sūnus, kautynėse suėmė septynis jotvingių kunigaikštukus, kiek­ vienas jų išsipirko sumokėdamas septynis šimtus gryno sidabro grivinų, o tai yra šiandieninių lenkiškų auksinų po 22 tūkstančius 400 už kiekvieną3. Jotvingiai, nepaisy­ dami iš mazoviečių ir prūsų patirtų nesėkmių, gyvendami slavų Brastos kaimynystėje, 1227 metais savo antpuolius išplėtė net iki Voluinės Vladimiro, kur buvo suimti du jotvingių vadai: Sutras Monoduničius ir Stegutas Zebro- vičius.

PDF 123

Tad Danielius, palikęs Neb- rą, grįžo atgal; tai padėjo pabėgti patiems žymiausiems jotvingiam sK itais metais jotvingių grėsmė iškilo Ru­ siai, nes Voluinės kunigaikščiai, prieš išžygiuodami su kariauna į Lenkiją, savo sienų nuo pat Brastos apsauga turėjo patikėti Pinsko kunigaikščiui Vladimirui1 2. 121 Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII amžiaus pra­ džioje pasiekė Jotvingijoje didelių laimėjimų; dar prieš 1237 metus jam priklausė Drohičinas, nes tuo laiku jis perdavė šį miestą magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams, kaip liudija privilegija, kurią vėliau pateiksime. Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba.

PDF 227

Pajutę tą gudai, kurie tuo pačiu laiku letgalius teriojo, palikini juos pargrįžo namo, bet tenai jau lietuvių ir žemaičių nebrado. Lygia dalia Žibuntas, arba Žibinąs, kunigaikštis lietuvių, su savo pulkais saulėlydy taip pat garbę lietuvių platino: kaipogi, perlėkęs žiebų veikumu visą Mozūriją, savo smarkybe ir narsybe visas šalis nugandino, kursai, gieždamas dar apmaudą už se­ nų dienų savo nelaimas, visą Kulmiją, jau lenkams vergaujančią, nuteriojo, pilis visur į dulkes išklas- tė, 250 pačių bažnyčių sugriovė ir sudegino, jau mojavo griautis į pačią buveinę Mozūrijos Plocką, bet, nebgalėdamas ant galo turtų ir gėrybių suplėš­ tų su savo karėj ais bepačiuižt-i, nuleido siuntinius pas Konradą, viešpatį mozūrų, su tokiu įsakymu, jog jei jis nori liuosas namuose savo gyventi, tegul atleidžia tuojau į jo abažą keletą šimtų stiprių ark­ lių ir apdarą kareiviams. Konradas tuomi taip nu­ siminė, jdg, neturėdamas nei tiek žirgų, nei apdaro, viešintiems pas save svečiams arklius atėmęs ir drabužius nudaręs, netikėliams lietuviams ir žemai­ čiams kuo veikesniai į abažą nusiuntė.

PDF 247

Silezijos su vyskupais ir jo- mylistomis savo ūkės, visų pirma užėmė į savo už­ tarymą Kulmiją, kurios sugriautas pilis pradėjo tai­ syti ir stiprinti. Lūgojant Konradui, kunigaikščiui mozūrų, ir leidžiant vyskupui Kristijonui, pradėjo tie meldžionys ir pilį Kulmo tvirtinti, kurią lietuviai buvo sugriovę. Užvis Henrikas steigė tame daikte 1 V o i g t , Preus.

PDF 253

Regis, vylės, jog brostviai Dobrynės sudraus lietuvius ir žemaičius netikėlius, dėl to gi apdovenojo tuos brostvius didžiomis liecybomis sa­ vo ūkė j, drausdamas alvieną už mažiausią netaiką ir abydą, jiems padarytą1. Konradas, kunigaikštis mozūrų, regėdamas ant kranto pragaro savo ūkę, nuo visur veizėjo jai pa­ šalpos, bet nei nuo artimų tautų, nei nuo brostvių Dobrynės nė kokios pagalbos nebgalėjo beviltis nei­ gi nuo nelaimų ir terionių savo kraštą beužtaryti. Tame suspaudime viena pati stipri kariauna, ūkėj jo gyvenanti ir kasdieną su netikėliais lietuviais ka­ riaujanti, tegalėjo juos sudrausti ir kraštą nuo te­ rionių ir nelaimų uždengti, bet tos nė nuo kur jis negalėjo gauti.