Brianskas

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

) iš 33 lietuvių karo žygių į kaimynus tik 5 tėra buvę\nį ordino valdas, 8 — į Lenkiją ir 20 — į rusų žemes140 141. Apie\n1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių\nprie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

paėmė Vitebską. Dėl neaiškios\nlaikysenos ir kitas Jogailos brolis -— Briansko ir Naugardo — Sie­\nversko kunigaikštis Dimitras Kaributas 1393 pavasarį kautynėse\nbuvo nugalėtas. Jis nebeteko ir savo valdos.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Gediminas, pasilsėjęs čia, kol artimiausios pi­\nlys Belgorodas, Slepovrodis, Kanevas, Čerkasai pasida­\nvė nugalėtojui, patraukė į Severską. Užėmęs Brianską\nir Perejeslavlį (dviejų kraštų sostines), o anksčiau už­\nkariavęs Kijevą, Volynę ir didelę Seversko dalį, jis\nišplėtė lietuvių valdų ribas ligi Putivlio. Šitaip ilgai­\nniui baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje išsilaikiusi\nKijevo monarchija, patyrusi visokių sėkmių ir nesėk­\nmių; šitaip Kijevas atsidūrė Lietuvos kunigaikščio val­\ndžioje.