Santrauka

Vitebskas šiame šaltinyje rodomas kaip Jogailos tėviškės dalis, kaip kelio į Vilnių ir Kijevą mazgas bei kaip viena iš vėliau panaikintų didžiųjų kunigaikštijų.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Antrasis valstybės padalijimas Igną Balinskį užklupo rusų kareivių saugomame namų arešte Vitebske.
t-002 1382 m. birželio 12 d. Jogaila atėjo nuo Vitebsko į Vilnių ir, šalininkų remiamas, jį paėmė.
t-003 Antrasis valstybės padalijimas Igną Balinskį užklupo rusų kareivių saugomame namų arešte Vitebske.
t-004 XII a. iš Polocko kunigaikštijos miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos.
t-005 Gediminas prie anksčiau lietuvių užvaldytų žemių pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.
t-006 Vilniaus valdovui tiesiogiai priklausė Vilniaus žemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio sritimis.
t-007 Po Julijonos Algirdienės mirties Švitrigaila prieš Jogailos valią įsitvirtino Vitebske.
t-008 1382 m. birželio 12 d. Jogaila nuo Vitebsko atėjo į Vilnių ir, šalininkų remiamas, jį paėmė.
t-009 1382 m. birželio 12 d. Jogailai atvykus iš Vitebsko į Vilnių, Hanulis jam įteikė pilies raktus.
t-010 Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską.
t-011 Mykolas Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, netoli Vitebsko.
t-012 Švitrigailos pajėgose buvo rytinių LDK slaviškų žemių, tarp jų Vitebsko, kariai.
t-013 1411 m. pavasarį Vytautas su Jogaila keliavo pro Vitebską, o tų kraštų kunigaikščiai reiškė Vytautui paklusnumą.
t-014 Po nepavykusio sąmokslo Švitrigaila pabėgo į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko, Smolensko, Kijevo bei kitas sritis.
t-015 Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą praleisti paskutines audringos senatvės dienas.
t-016 Vitebskas buvo viena iš vietų, kur įkurtos pijarų mokyklos.
t-017 Vytenio ir Gedimino laikais prie Lietuvos prijungta Baltoji Rusia, įskaitant Polocką 1307 m. ir Vitebską 1320 m.
t-018 Algirdas dar Gediminui gyvam esant viešpatavo Vitebske ir Krėvoje.
t-019 Po sąmokslininkų užpuolimo Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko sritį.
t-020 Panaikinus Vitebsko kunigaikštiją, jos dvarai ir pajamos pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.
t-021 Totorių žygis nusiaubė Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.
t-022 Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą.
t-023 Iš Rusios miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos.
t-024 Algirdas, Gediminui dar gyvam esant, viešpatavo Vitebske ir Krėvoje.
t-025 Vytautas apsupo Vitebską ir po keturias savaites trukusio puolimo jį užėmė, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.
t-026 Prieš žygį į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske.
t-027 Žygiui į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują.
t-028 1562 m. maskvėnai nusiaubė Vitebsko apylinkes, o lietuviai atsakydami nuniokojo Maskvos žemes Vitebsko vaivadijos pasienyje.
t-029 Švitrigaila Vitebske įsakė Alšėnų kunigaikštį nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną.
t-030 Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybėje praleisti paskutines audringos senatvės dienas.
t-031 Po perversmo Jogailai buvo paliktos jo tėvo žemės: Vitebskas ir Krėvos kunigaikštystė.
t-032 1505 m. totoriai niokojo Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.
t-033 Švitrigailą rėmusiose pajėgose buvo rytinių LDK slaviškų žemių, įskaitant Vitebską, kariai.
t-034 Vitebske atsirado jėzuitų kolegija, įkurta Smolensko vaivados A. Gansiausko fundacija.
t-035 Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Vitebsko, o mūšis baigėsi lietuvių pralaimėjimu.
t-036 1562 m. Vitebsko karo lauko seimas siuntė Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos ir unijos.
t-037 Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Vitebsko, o mūšis baigėsi lietuvių pralaimėjimu.
t-038 Vitebske veikė pijarų mokykla - pilna kolegija arba žemesnioji mokykla.
t-039 Vytautas apsupo Vitebską ir po keturias savaites trukusio puolimo užėmė miestą.
t-040 Jogailai grįžus iš Vitebsko, Kęstutis organizavo pasipriešinimą, o Vytautas jam tik padėjo.
t-041 Algirdas, priėmęs krikščionybę žmonos Julijonos noru, neatmetė rusų apeigų ir pastatė rusams Vitebske porą šventovių.
t-042 Prie Vytauto kariuomenės prisidėjus smolenskiečiams, padidėjusi kariuomenė buvo nuvesta į Vitebską.
t-043 Žiemos viduryje Kazimieras aplankė Baltarusiją ir Polocke, Vitebske bei Smolenske tvarkė taikos ir karo reikalus.
t-044 Vytautas su Skirgaila ir didele kariuomene žygiavo į Vitebską prieš kunigaikštį Švitrigailą.
t-045 Aleksandras su Elena ir didikais žiemą lankėsi Vitebske, apžiūrėdamas Rusų žemę.
t-046 Jogailos tėvas Algirdas gavo valdžią Vitebske, kai valdžia Vilniuje teko Jaunučiui, o Trakuose - Kęstučiui.
t-047 Kęstutis grąžino Jogailai jo tėvo dalį - Vitebską ir kitas sritis, o Jogaila prisiekė Kęstučiui ištikimybę.
t-048 Narbutas, remdamasis Karamzinu, Vitebsko vietoje minėjo senovės pilį prie Dauguvos Witsby kaip vibionų arba vitbionų genties sostinę.
t-049 Pačiam Švitrigailai pavyko pabėgti į Vitebską ir surinkti naują kariuomenę, tačiau su ja jis vis dėlto nebegalėjo priešintis.
t-050 Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską.

Ryšiai