Santrauka

Vitebskas šiame šaltinyje rodomas kaip Jogailos tėviškės dalis, kaip kelio į Vilnių ir Kijevą mazgas bei kaip viena iš vėliau panaikintų didžiųjų kunigaikštijų.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-013 Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Vitebsko, o mūšis baigėsi lietuvių pralaimėjimu.c-001
t-014 Po perversmo Jogailai buvo paliktos jo tėvo žemės: Vitebskas ir Krėvos kunigaikštystė.c-002
t-015 1382 m. birželio 12 d. Jogailai atvykus iš Vitebsko į Vilnių, Hanulis jam įteikė pilies raktus.c-003
t-016 Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą.c-004
t-017 Vilniaus valdovui tiesiogiai priklausė Vilniaus žemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio sritimis.c-005
t-018 Po Julijonos Algirdienės mirties jauniausias karaliaus brolis, būtent Švitrigaila, kuris per krikštą buvo gavęs Boleslovo vardą, prieš Jogailos valią buvo įsišeimininkavęs Vitebske.c-006
t-019 Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską.c-007
t-020 1382 m. birželio 12 d. Jogaila atėjo nuo Vitebsko į Vilnių ir, šalininkų remiamas, jį paėmė.c-008
t-021 Po Žalgirio mūšio vokiečių belaisviai buvo kalinami Vitebsko, Kijevo ir kitų rusėniškų Lietuvos kraštų pilyse.c-009
t-022 Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa­ klusnumą.c-010
t-023 Vytauto valdžioje buvo panaikintos tokios didžiosios kunigaikštijos kaip Polocko, Vitebsko, Smolensko, Kijevo, Volynės ir Podolės.c-011
t-024 Kai Jo­ gaila grįžo iš Vitebsko, Kęstutis, skubiai parvykęs Lietuvon, or­ ganizuoja pasipriešinimą, Vytautas jam tik padeda.c-012
t-025 Vytenio ir Gedimino laikais prie Lietuvos buvo prijungta Baltoji Rusia, įskaitant Vitebską 1320 m.c-013
t-026 1562 m. Vitebsko karo lauko seimas siuntė Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos ir unijos.c-014
t-027 Algirdas Rusijoje jau nuo seniau valdė Vitebską ir rytuose turėjo palaikyti santykius su Maskva bei kitomis rusų kunigaikštijomis.c-015
t-029 Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.c-017
t-030 Prieš žygį į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske.c-018
t-031 Švitrigailos pajėgose buvo rytinių LDK slaviškų žemių, tarp jų Vitebsko, kariai.c-019
t-032 Totorių žygis nusiaubė Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.c-020
t-033 Tais pačiais metais maskvėnai nusiaubė Oršos, Vitebsko, Kopilino, Šklovo, Dubrovnos apylinkes, o atsakydami į tai lietuviai nuniokojo Maskvos žemes Vitebsko vaivadijos pasienyje.c-021
t-034 Iš Rusios miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos.c-022
t-035 Gediminas prijungė po Mindaugo išsivadavusį Vitebską su gretimaisiais miestais.c-023
t-036 Po nepavykusio sąmokslo Švitrigaila pabėgo į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko, Smolensko, Kijevo bei kitas sritis.c-024
t-037 Pačiam Švitrigailai pavyko pabėgti į Vitebską ir surinkti naują kariuomenę, tačiau su ja jis vis dėlto nebegalėjo priešintis.c-025
t-038 Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską.c-026
t-039 Tų kovų metu sukilę Vitebsko miestiečiai pravoslavai (1623 m.) nužudė net Polocko unitų arkivyskupą Juozapatą Kuncevičių (jis vėliau buvo paskelbtas unitų šventuoju).c-027
t-040 Vitebske atsirado jėzuitų kolegija, įkurta Smolensko vaivados A. Gansiausko fundacija.c-028
t-041 Vitebskas buvo viena iš vietų, kur įkurtos pijarų mokyklos.c-029
t-042 Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, neto­ li Vitebsko.c-030
t-043 Antrasis valstybės padalijimas Igną Balinskį užklupo rusų kareivių saugomame namų arešte Vitebske.c-031
t-044 Algirdas dar Gediminui gyvam esant viešpatavo Vitebske ir Krėvoje.c-032
t-045 Vytautas apsupo Vitebską ir po keturias savaites trukusio puolimo jį užėmė, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.c-033
t-046 Švitrigai­ la, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegi­ no.c-034
t-047 Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau išvyko į Ukrainą ramiai praleisti paskutinių senatvės dienų.c-035

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Vitebsko, o mūšis baigėsi lietuvių pralaimėjimu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tačiau Strėvos kau­ tynės, kuriose dalyvavo būriai iš Vladimiro (Volinijos), Liet. Bras­ tos, Polocko, Vitebsko ir Smolensko, baigėsi lietuvių pralaimėjimu. Aiškiai perdėtais ordino kronikų duomenimis^11 , lietuvių pusėje esą žuvę keliolika tūkstančių žmonių, o dar keli tūkstančiai esą prigėrę Strėvoje, kai pati upė yra nesunkiai perbrendama.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Po perversmo Jogailai buvo paliktos jo tėvo žemės: Vitebskas ir Krėvos kunigaikštystė.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jogailai nenujaučiant, Kęstutis, staiga užėmęs sostinę, nelais­ vėn paėmė Jogailą su jo broliais ir motina. Perversmo pasėkoje Jogailai tebuvo paliktos jo tėvo žemės — Vitebskas ir Kriavo kunigaikštystė, o pats Kęstutis pirmą kartą paėmė aukščiausią valdžią, tapdamas didžiuoju kunigaikščiu (1381-82). Jogailos prie­ šui Andriui jis leido grįžti į Polocką.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: 1382 m. birželio 12 d. Jogailai atvykus iš Vitebsko į Vilnių, Hanulis jam įteikė pilies raktus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai 1382.VI. 12 d. iš Vitebsko atvyko į Vilnių Jogaila, Hanulis jam įteikė pilies raktus^13 , ir Vytautas, atvykęs su savo kariuomene prie pilies mūrų, jau nieko nebegalėjo padaryti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Esant nepatogiam susisiekimui į Pietus, vis daugiau reikšmės įgijo Dauguvos kelias. Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą. Vilniuje ir Trakuose atsirado vokiečių pirklių kolonijos. Nuo Vytenio ir Gedimino laikų Ryga išsivystė Lietuvai ypatingai svarbiu prekybos centru.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Vilniaus valdovui tiesiogiai priklausė Vilniaus žemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio sritimis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tiesioginėje didžiojo kunigaikščio valdžioje tebuvo tik dalis valstybės. Jam priklausė betarpiškai Vilniaus žemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio sritimis. Tas žemes Vilniaus valdovas pats valdė per savo pasta­ tytus vietininkus (« namiestniki ») ir tijūnus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Po Julijonos Algirdienės mirties jauniausias karaliaus brolis, būtent Švitrigaila, kuris per krikštą buvo gavęs Boleslovo vardą, prieš Jogailos valią buvo įsišeimininkavęs Vitebske.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Du suimti paties Jogailos broliai buvo nusiųsti Krokuvon^3. Po Julijonos Algirdienės mirties jauniausias karaliaus brolis, būtent Švitrigaila, kuris per krikštą buvo gavęs Boleslovo vardą, prieš Jogailos valią buvo įsišeimininkavęs Vitebske. Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Po Julijonos Algirdienės mirties jauniausias karaliaus brolis, būtent Švitrigaila, kuris per krikštą buvo gavęs Boleslovo vardą, prieš Jogailos valią buvo įsišeimininkavęs Vitebske. Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską. Dėl neaiškios laikysenos ir kitas Jogailos brolis -— Briansko ir Naugardo — Sie­ versko kunigaikštis Dimitras Kaributas 1393 pavasarį kautynėse buvo nugalėtas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: 1382 m. birželio 12 d. Jogaila atėjo nuo Vitebsko į Vilnių ir, šalininkų remiamas, jį paėmė.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tą pačią dieną, kada Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir iš­ mušė Kęstučio sargybas, t. y. 1382 m. birželio 12 d., Jogaila su ta kariuomene, kurią buvo Kęstučiui žadėjęs pagalbai, atėjo nuo Vitebsko Vilniun ir, šalininkų remiamas, tuojau jį paėmė, o Ry­ gos pirklys Hanulo įteikė jam pilies raktus^1 ).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Po Žalgirio mūšio vokiečių belaisviai buvo kalinami Vitebsko, Kijevo ir kitų rusėniškų Lietuvos kraštų pilyse.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Panašiai buvo ir rusiškuose Lietuvos valstybės kraštuose,
kur apie Vytauto pergalę skleidė žinias iš Žalgirio mūšio sugrį­
žusieji rusų kareiviai ir vokiečių belaisviai, kalinami tų kraštų
pilyse, kaip Vitebske, Kijeve ir kitur. Tos žinios kėlė Vytauto
garbę, aukštino jį vietinių gyventojų akyse.
teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa­ klusnumą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa­ klusnumą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Vytauto valdžioje buvo panaikintos tokios didžiosios kunigaikštijos kaip Polocko, Vitebsko, Smolensko, Kijevo, Volynės ir Podolės.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

— 237

įvyko panaikinant tokias didžiąsias kunigaikštijas, kaip Poloc­ ko, Vitebsko, Smolensko, Novgorodo-Sieversko, Kijevo, Voly­ nijos ir Podolijos. Visi šių kunigaikščių, daugiausia jau minėtų tėvynainių, dvarai su visa dirbama ir nedirbama žeme, žmonė­ mis, gyvuliais ir padargais pateko į tiesioginę Vytauto valdžią.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Kai Jo­ gaila grįžo iš Vitebsko, Kęstutis, skubiai parvykęs Lietuvon, or­ ganizuoja pasipriešinimą, Vytautas jam tik padeda.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kai Jo­ gaila grįžo iš Vitebsko, Kęstutis, skubiai parvykęs Lietuvon, or­ ganizuoja pasipriešinimą, Vytautas jam tik padeda. Stačiai keistai atrodo Vytauto pasitikėjimas Jogaila, nors jau ne kartą buvo paaiškėję, kad Jogaila neteisingai elgėsi.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-013

Santrauka: Vytenio ir Gedimino laikais prie Lietuvos buvo prijungta Baltoji Rusia, įskaitant Vitebską 1320 m.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai- kais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui- nė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: 1562 m. Vitebsko karo lauko seimas siuntė Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos ir unijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai sunkiai sekėsi atlaikyti rytų frontą Li- vonijos kare. Tai matyti ir iš to, kad 1562 m. Vitebsko „karo lauko“ seimas siuntė Žemaičių seniūną Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos, kartu unijos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: Algirdas Rusijoje jau nuo seniau valdė Vitebską ir rytuose turėjo palaikyti santykius su Maskva bei kitomis rusų kunigaikštijomis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

**

246 ii skyrius: valstybės iškilimas

Algirdui, pačioje Lietuvoje įgijusiam Kriavą, o Rusijoje jau nuo seniau valdančiam Vitebską, teko svarbus uždavinys rytuose palaikyti santykius su Maskva ir kitomis rusų kunigaikštijomis. Dar sunkesni uždaviniai atiteko Kęstučiui vakarinėje valstybės dalyje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-016

Santrauka: Vilniaus valdovui tiesiogiai priklausė Vilniaus žemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio sritimis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jam priklausė betarpiškai Vilniaus žemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio sritimis. Tas žemes Vilniaus valdovas pats valdė per savo pasta­ tytus vietininkus (« namiestniki ») ir tijūnus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-017

Santrauka: Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes. Lietuva tapo didvalstybe - regiono lydere.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-018

Santrauka: Prieš žygį į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prieš mūšį

Žygiui į Lietuvą kunigaikštis Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pa- jėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują. Čia prisijungė Livonijos ma- gistro kariuomenė ir šios jungtinės pajė- gos „Užnerio puse“ žygiavo į Vilkmergę (Ukmergę).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-019

Santrauka: Švitrigailos pajėgose buvo rytinių LDK slaviškų žemių, tarp jų Vitebsko, kariai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Švitrigailos ir Livonijos ordino pajėgos Švitrigailą remiantys lietuviai, rytinių

LDK slaviškų žemių (Smolensko, Kijevo, Vitebsko, Polocko) kariai - apie 6000, apie 500 totorių; Kryžiuočių ordino Livonijos atšakos „Rygos“ magistro pajėgos — apie 500 riterių, apie 100 riterių — „svečių iš už- jūrio“ (J.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-020

Santrauka: Totorių žygis nusiaubė Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-021

Santrauka: Tais pačiais metais maskvėnai nusiaubė Oršos, Vitebsko, Kopilino, Šklovo, Dubrovnos apylinkes, o atsakydami į tai lietuviai nuniokojo Maskvos žemes Vitebsko vaivadijos pasienyje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kol tarp Maskvos ir Lietuvos didžiųjų kunigaikštysčių galiojo paliaubos, tarpusavio kovos vyko jo tik Livonijos teritorijoje, tačiau 1562 metais paliauboms pasibaigus 4 karo frontas nusidriekė visu pasie- | niu. Tais pačiais metais maskvė- nai nusiaubė Oršos, Vitebsko, Kopilino, Šklovo, Dubrovnos apylinkes, o atsakydami į tai lie- tuviai nuniokojo Maskvos žemes Vitebsko vaivadijos pasienyje. Šiose pasienio kovose nė viena pusė žymes-

nių rezultatų nepasiekė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-022

Santrauka: Iš Rusios miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku- nigaikštijos. Tada aisčiams jau lengviau buvo kariauti, ir XIII a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-023

Santrauka: Gediminas prijungė po Mindaugo išsivadavusį Vitebską su gretimaisiais miestais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gediminas čia glau- džiai sujungė su savo valstybe jau Vytenio užimtą Palenkę, Pa- girį ir gretimąsias sritis, o be to, dar užėmė didelę dalį Voluinės, prijungė po Mindaugo išsivaduvusį Vitebską su gretimaisiais miestais ir paėmė į savo įtaką tolimąjį Kijevą. Kurį laiką Lietu- vos įtakai buvo pasidavęs net Pskovas su D.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-024

Santrauka: Po nepavykusio sąmokslo Švitrigaila pabėgo į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko, Smolensko, Kijevo bei kitas sritis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig- mantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu- vos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės. Zigmanto ryšiai su Lenkija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-025

Santrauka: Pačiam Švitrigailai pavyko pabėgti į Vitebską ir surinkti naują kariuomenę, tačiau su ja jis vis dėlto nebegalėjo priešintis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pačiam Švitrigailai pavyko pabėgti į Vitebską ir surinkti naują kariuomenę, tačiau su ja jis vis dėlto nebegalėjo priešintis. Ne- trukus Zigmantui pasidavė Polockas, Smolenskas, Vitebskas ir Naugardas Sieverskas; Švitrigailai liko tik pietinės sritys — Ki- jevas ir Voluinė su Lucku.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-026

Santrauka: Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską. Alek- sandras pradėjo derybas dėl taikos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-027

Santrauka: Tų kovų metu sukilę Vitebsko miestiečiai pravoslavai (1623 m.) nužudė net Polocko unitų arkivyskupą Juozapatą Kuncevičių (jis vėliau buvo paskelbtas unitų šventuoju).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tų kovų metu sukilę Vi- tebsko miestiečiai pravoslavai (1623 m.) nužudė net Polocko unitų arkivyskupą Juozapatą Kuncevičių (jis vėliau buvo paskelbtas unitų šventuoju). Per ilgas kovas pravoslavai išsilaikė ir gyveno kartu su unitais.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-028

Santrauka: Vitebske atsirado jėzuitų kolegija, įkurta Smolensko vaivados A. Gansiausko fundacija.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-029

Santrauka: Vitebskas buvo viena iš vietų, kur įkurtos pijarų mokyklos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie- tose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va- leranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur.

6.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-030

Santrauka: Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, neto­ li Vitebsko.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

M. Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, neto­ li Vitebsko. Kaip pats prisipažino atsiminimuose, turėjęs „gimti Mickūnuose, jei ne tų prakeiktųjų jėgerių ir kazokų užpuoli­ mas”2.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-031

Santrauka: Antrasis valstybės padalijimas Igną Balinskį užklupo rusų kareivių saugomame namų arešte Vitebske.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jo tėvą Igną Balinskį, Inflantų taurininką ir Vilniaus vai­ vadijos civilinį-karinį komisarą, antrasis valstybės padalijimas užklupo saugomą rusų kareivių namų arešte Vitebske. Būsimo istoriko motina - Ona Balevičiūtė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-032

Santrauka: Algirdas dar Gediminui gyvam esant viešpatavo Vitebske ir Krėvoje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jau­ nesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis - Žemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma- zovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio­ jo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri­ lygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės neįgijęs, sergėjo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-033

Santrauka: Vytautas apsupo Vitebską ir po keturias savaites trukusio puolimo jį užėmė, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie­ ko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite­ rius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo­ lenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan­ kių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-034

Santrauka: Švitrigai­ la, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegi­ no.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Švitrigai­ la, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegi­ no. Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantū­ rus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas ka­ ralių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui pa­ skandinti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-035

Santrauka: Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau išvyko į Ukrainą ramiai praleisti paskutinių senatvės dienų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė­ je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu­ čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš­ kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo­ gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai