Santrauka
Vitebskas šiame šaltinyje rodomas kaip Jogailos tėviškės dalis, kaip kelio į Vilnių ir Kijevą mazgas bei kaip viena iš vėliau panaikintų didžiųjų kunigaikštijų.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Antrasis valstybės padalijimas Igną Balinskį užklupo rusų kareivių saugomame namų arešte Vitebske. |
| t-002 1382 m. birželio 12 d. Jogaila atėjo nuo Vitebsko į Vilnių ir, šalininkų remiamas, jį paėmė. |
| t-003 Antrasis valstybės padalijimas Igną Balinskį užklupo rusų kareivių saugomame namų arešte Vitebske. |
| t-004 XII a. iš Polocko kunigaikštijos miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos. |
| t-005 Gediminas prie anksčiau lietuvių užvaldytų žemių pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes. |
| t-006 Vilniaus valdovui tiesiogiai priklausė Vilniaus žemė su artimomis Juodosios Rusios, Vitebsko, Minsko ir Mstislavlio sritimis. |
| t-007 Po Julijonos Algirdienės mirties Švitrigaila prieš Jogailos valią įsitvirtino Vitebske. |
| t-008 1382 m. birželio 12 d. Jogaila nuo Vitebsko atėjo į Vilnių ir, šalininkų remiamas, jį paėmė. |
| t-009 1382 m. birželio 12 d. Jogailai atvykus iš Vitebsko į Vilnių, Hanulis jam įteikė pilies raktus. |
| t-010 Su Jogailos žinia, Vytautas kartu su Skirgaila 1392 m. paėmė Vitebską. |
| t-011 Mykolas Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, netoli Vitebsko. |
| t-012 Švitrigailos pajėgose buvo rytinių LDK slaviškų žemių, tarp jų Vitebsko, kariai. |
| t-013 1411 m. pavasarį Vytautas su Jogaila keliavo pro Vitebską, o tų kraštų kunigaikščiai reiškė Vytautui paklusnumą. |
| t-014 Po nepavykusio sąmokslo Švitrigaila pabėgo į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko, Smolensko, Kijevo bei kitas sritis. |
| t-015 Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą praleisti paskutines audringos senatvės dienas. |
| t-016 Vitebskas buvo viena iš vietų, kur įkurtos pijarų mokyklos. |
| t-017 Vytenio ir Gedimino laikais prie Lietuvos prijungta Baltoji Rusia, įskaitant Polocką 1307 m. ir Vitebską 1320 m. |
| t-018 Algirdas dar Gediminui gyvam esant viešpatavo Vitebske ir Krėvoje. |
| t-019 Po sąmokslininkų užpuolimo Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Vitebsko sritį. |
| t-020 Panaikinus Vitebsko kunigaikštiją, jos dvarai ir pajamos pateko į tiesioginę Vytauto valdžią. |
| t-021 Totorių žygis nusiaubė Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje. |
| t-022 Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą. |
| t-023 Iš Rusios miestų, tarp jų Vitebsko, susidarė atskiros kunigaikštijos. |
| t-024 Algirdas, Gediminui dar gyvam esant, viešpatavo Vitebske ir Krėvoje. |
| t-025 Vytautas apsupo Vitebską ir po keturias savaites trukusio puolimo jį užėmė, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę. |
| t-026 Prieš žygį į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske. |
| t-027 Žygiui į Lietuvą Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pajėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują. |
| t-028 1562 m. maskvėnai nusiaubė Vitebsko apylinkes, o lietuviai atsakydami nuniokojo Maskvos žemes Vitebsko vaivadijos pasienyje. |
| t-029 Švitrigaila Vitebske įsakė Alšėnų kunigaikštį nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną. |
| t-030 Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybėje praleisti paskutines audringos senatvės dienas. |
| t-031 Po perversmo Jogailai buvo paliktos jo tėvo žemės: Vitebskas ir Krėvos kunigaikštystė. |
| t-032 1505 m. totoriai niokojo Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje. |
| t-033 Švitrigailą rėmusiose pajėgose buvo rytinių LDK slaviškų žemių, įskaitant Vitebską, kariai. |
| t-034 Vitebske atsirado jėzuitų kolegija, įkurta Smolensko vaivados A. Gansiausko fundacija. |
| t-035 Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Vitebsko, o mūšis baigėsi lietuvių pralaimėjimu. |
| t-036 1562 m. Vitebsko karo lauko seimas siuntė Joną Jeronimaitį Chodkevičių į Lenkiją prašyti karinės pagalbos ir unijos. |
| t-037 Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Vitebsko, o mūšis baigėsi lietuvių pralaimėjimu. |
| t-038 Vitebske veikė pijarų mokykla - pilna kolegija arba žemesnioji mokykla. |
| t-039 Vytautas apsupo Vitebską ir po keturias savaites trukusio puolimo užėmė miestą. |
| t-040 Jogailai grįžus iš Vitebsko, Kęstutis organizavo pasipriešinimą, o Vytautas jam tik padėjo. |
| t-041 Algirdas, priėmęs krikščionybę žmonos Julijonos noru, neatmetė rusų apeigų ir pastatė rusams Vitebske porą šventovių. |
| t-042 Prie Vytauto kariuomenės prisidėjus smolenskiečiams, padidėjusi kariuomenė buvo nuvesta į Vitebską. |
| t-043 Žiemos viduryje Kazimieras aplankė Baltarusiją ir Polocke, Vitebske bei Smolenske tvarkė taikos ir karo reikalus. |
| t-044 Vytautas su Skirgaila ir didele kariuomene žygiavo į Vitebską prieš kunigaikštį Švitrigailą. |
| t-045 Aleksandras su Elena ir didikais žiemą lankėsi Vitebske, apžiūrėdamas Rusų žemę. |
| t-046 Jogailos tėvas Algirdas gavo valdžią Vitebske, kai valdžia Vilniuje teko Jaunučiui, o Trakuose - Kęstučiui. |
| t-047 Kęstutis grąžino Jogailai jo tėvo dalį - Vitebską ir kitas sritis, o Jogaila prisiekė Kęstučiui ištikimybę. |
| t-048 Narbutas, remdamasis Karamzinu, Vitebsko vietoje minėjo senovės pilį prie Dauguvos Witsby kaip vibionų arba vitbionų genties sostinę. |
| t-049 Pačiam Švitrigailai pavyko pabėgti į Vitebską ir surinkti naują kariuomenę, tačiau su ja jis vis dėlto nebegalėjo priešintis. |
| t-050 Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską. |
Ryšiai
- Buvo valdoma: Algirdas (Lietuvos valdovas), Švitrigaila
- Buvo kelionės vieta: Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- Puolė Vitebską: Mechmet Girėjus, Švitrigaila
- Užėmė Vitebską: Skirgaila, Švitrigaila, Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- Buvo užkariauta: Gediminas (Lietuvos didysis kunigaikštis, XIV a.)
- Vitebskas priklausė Lietuva