Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Kęstutis

LaikotarpisVXV

ŽemėlapisGalerija

Kraunami ryšiai...

3 vaizd. / 3 tiesiog. / 0 susij.

Santrauka

Kęstutis šiame šaltinyje rodomas kaip vakarų pasienio valdovas ir nuolatinis Lietuvos gynėjas nuo kryžiuočių. Jis siejamas su Trakų pilimi, kovomis su ordinu, derybomis dėl krikšto, herojiškais pagoniškojo patriotizmo laikais, Jogailos pergale prieš jį ir nužudymu Krėvoje.

Kęstučio antspaudas, 1379 m.

Pagrindinis atvaizdas

Kęstučio antspaudas, 1379 m.

TiesioginisAntspaudasPirminis

Unknown author Unknown author • 1379 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Kęstutis) Atidaryti šaltinį

3 vaizd. / 3 tiesiog. / 0 susij.

Vaidmenys

  • vakarų pasienio valdovas
  • Lietuvos gynėjas

Teiginiai

Teiginys
t-001 Kęstutis buvo vienas paskutinių pagoniškų Lietuvos valdovų ir 1382 m. palaidotas pagoniškais papročiais.
t-002 1381 m. Kęstutis, išvaręs Jogailą, tapo vyriausiuoju Lietuvos valdovu ir atsisėdo Vilniaus pilyje.
t-003 Kęstutis gyvenimą baigė kalėjime, o ne kautynių lauke.
t-004 Manoma, kad Kęstutis Trakų pusiasalio pilį pastatė iki 1377 m.
t-005 Kęstutis buvo pagrindinis Lietuvos vakarų pasienio gynėjas nuo kryžiuočių puolimų.
t-006 Kęstutis pastatė mūro pilį Trakų ežero saloje.
t-007 Kęstutis kartu su sūnumi Vytautu pradėjo partizanišką karą prieš kryžiuočius.
t-008 Po penkių dienų kalinimo Krėvoje Kęstutis buvo nužudytas.
t-009 Kęstučio laikų vidaus kivirčų metu Vilniaus gyventojai išlaikė ištikimybę ir prieraišumą valdovui.
t-010 Kęstutis ir jo sūnus Vytautas išplėtė Trakų pilį ir pritaikė ją nuolatinei kunigaikščių buveinei.
t-011 Kęstutis su Vytautu atvyko į priešo stovyklą tartis, bet buvo priverstas vykti į Vilnių, vėliau perkeltas į Krėvą ir pasmaugtas.
t-012 1365 m. Kęstutis su Algirdu, Patriku ir Aleksandru įsiveržė į Ordino valdas ir po žygio dievams ugnyje paaukojo vokietį belaisvį.
t-013 1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis ir apsupo didžiojo kunigaikščio buveinę.
t-014 Kęstutis ir jo sūnus Vytautas išplėtė Trakų pilį ir pritaikė ją nuolatinei buveinei.
t-015 Kęstučio palaikai Skirgailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių ir turėjo būti sudeginti pagal pagonių paprotį.
t-016 Balińskis Kęstutį laiko pagrindine kliūtimi Jogailos siekiui sustiprinti vienvaldystę dėl jo autoriteto, karo šlovės ir nepalenkiamo būdo.
t-017 Kęstutis krikštu kaip priemone gintis nuo Vokiečių ordino karų daug nepasitikėjo.
t-018 Kęstutis buvo Gedimino sūnus ir vienas iš Lietuvos kunigaikščių.
t-019 Jogaila pažadėjo Žemaičius kryžiuočiams, kai jų remiamas nugalėjo Kęstutį.
t-020 Manoma, kad Kęstutis iki 1377 m. pastatė pilį, kuri 1414–1430 m. buvo perstatyta ir baigta Vytauto valdymo metu.
t-021 Kęstutis valdė Žemaitijoje ir dar Gediminui gyvam esant buvo išgarsėjęs mūšiais su Mazovija, Rusia ir Prūsijos ordinu.
t-022 Kęstutis buvo Gedimino sūnus ir Vytauto Didžiojo tėvas.
t-023 Kęstutis buvo Gedimino sūnus ir Vytauto Didžiojo tėvas.
t-024 Kojelavičius Kęstutį laikė didžiausios autoriaus pagarbos nusipelniusiu Lietuvos istorijos veikėju.
t-025 Kęstutis lapkričio 22 dieną slapta įvedė kariuomenę į Vilnių ir paryčiu užėmė abi pilis.
t-026 Algirdas su broliu Kęstučiu skubiai aptarė žygūno atneštą reikalą ir slapta pasirengė karui.
t-027 Kęstutis valdė dideles žemes Rusioje, kai kitas Algirdo brolis Liubartas valdė Lvovą.
t-028 Kazimiero žygio metu lietuvių pulkas buvo išsklaidytas, o Kęstutis gyvas pateko į priešų rankas.
t-029 Kęstutis paspruko iš kalėjimo ir su broliu Liubartu įvedė kariuomenę į karaliaus užimtas Rusios žemes.
t-030 Henrikas Ekersbergas ietimi smogė Kęstučio arkliui iš šono, nubloškė Kęstutį nuo žirgo, ir Kęstutis pateko į priešų rankas.
t-031 Kęstutis rengė didesnį žygį prieš Prūsiją ir telkė Lietuvos, Žemaitijos, Rusios bei totorių pajėgas.
t-032 Sugrįžęs į Lietuvą, Kęstutis vedė vaidilutę Birutę, bet netrukus kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją.
t-033 Kęstutis Žemaitijoje surinko kariuomenę, persikėlė per Nerį, susijungė su Vytautu ir pradėjo pulti Trakus.
t-034 Kęstutis žinojo, kad Jogailos kariuomenė pranoksta jo pajėgas ginkluote ir karių skaičiumi.
t-035 Jogaila tą pačią naktį įsakė suimti Kęstutį ir Vytautą: Kęstutį nuvežti į Krėvą, o Vytautą įkalinti Vilniuje.
t-036 Narbutas rašė, kad Kęstutis su Birute turėjo sūnus Patriką, Vytautą, Tautvilą, Sigailą arba Žygimantą ir dukterį Danutę.
t-037 Narbutas rašė, kad Kęstutis, Gedimino ir Smolensko kunigaikštytės Olgos sūnus, gimė 1297 metais.
t-038 Narbutas taisė Okolskį ir Strijkovskį, teigdamas, kad Naujuosius Trakus įkūrė Gediminas, o ne Kęstutis.
t-039 O šiuos du sa vo sūnus paliko didžiaisiais kunigaikščiais: Jaunulį0 savo sostinėje Vilniuje ir Lietuvos Didžiojoje Kuni gaikštystėje, o Kęstutį1 0 Trakuose bei visoje Žemaičių žemėje.
t-040 Mūsų tėvas Kęstutis paskirtą dieną atvyko prie Vil niaus pilies, o kunigaikštis Algirdas negalėjo atvykti.
t-041 Kęstutis taip pat davė žodį kunigaikščio Jogailos vardu ir savo vardu, ir [davėj savo ranką.
t-042 1 0 Kęstutis — ketvirtas a r penktas Gedimino sūnus, gimęs apie 1300 m. Nuo kada pradėjo valdyti Trakus ir koks buvo pradinis jo dalies plotas — tikslesnių žinių nėra.
t-043 Kęstutis vėliau taip pasižymėjo.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos