Kęstutis buvo Gedimino sūnus ir Vytauto Didžiojo tėvas.
Asmuo
Kęstutis
vakarų pasienio valdovas, XIV–XV a.
71 teiginys80 įrašų192 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Kęstutis (apie 1300 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas. Iki 1337(?) m. jis buvo Gardino ir Palenkės, nuo 1337(?) m. − taip pat Žemaičių, nuo 1337(?) ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo (netikro?) brolio Karijoto).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Kęstutis buvo Gedimino sūnus, Lietuvos valdovas ir Vytauto Didžiojo tėvas, XIV amžiuje išsiskyręs kaip vakarų pasienio gynėjas. Jis valdė pavojingiausią ir dažniausiai kryžiuočių puolamą sritį, todėl pagrindiniu savo gyvenimo tikslu laikėsi pastangų atlaikyti jų antpuolius. 1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis iš Trakų su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis ir apsupo didžiojo kunigaikščio buveinę, taip prisidėdamas prie valdžios pertvarkos. 1381 m., išvijęs Jogailą, jis tapo vyriausiuoju Lietuvos valdovu ir atsisėdo Vilniaus pilyje. Vėliau Jogailos remiamas konfliktas baigėsi Kęstučio suėmimu: jis buvo nugabentas į Krėvos pilį, po penkių dienų kalinimo nužudytas, o Jogaila, nugalėjęs Kęstutį, pažadėjo Žemaičius kryžiuočiams.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Tas pakvietė juos į Vilnių, kur abudu suėmė, nors kviesdamas Skirgaila buvo davęs žodį, kad jiems nieko blogo neatsitiksią. Kęstučio ir Vytauto kariuomenė buvo paleista, o jie patys buvo uždaryti kalėjime; Kęstutį netrukus išvežė į Krėvos pilį, o Vytautą paliko Vilniuje. Krėvoje iška- lėjęs 5 dienas, Kęstutis buvo nužudytas.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
Savybės
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Bendravimas |
|
|
|
| PažiūrosŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| BūdasŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Įpročiai |
|
| |
| Išvaizda |
|
| |
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Atrinkti teiginiai
Kojelavičius rašo, kad Jogaila tą pačią naktį įsakė suimti Kęstutį ir Vytautą: Kęstutį nuvežti į Krėvą, Vytautą įkalinti Vilniuje.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat nei geros savijautos, nei pasitikėjimo duotu žodžiu negali būti tada, kai, susitarus dėl ko su priešu, šis nepaliauja galvojęs apie naudą. Tą pačią naktį Jogaila, pamynęs draugystės bei giminystės ryšius, sulaužęs priesaiką ir sutrypęs svetingumą, įsakė suimti Kęstutį bei Vytautą: pirmąjį liepė nuvežti į Krėvą, antrąjį — įkalinti Vilniuje. Šitaip tas didvyris, ne vieną kartą ištrūkęs iš priešo nagų, dėl savo sumanumo tikras Lietuvos Odisėjas, o dėl narsumo — Achilas, žuvo gimtajame krašte per brolėno kaltę: penktą naktį Jogailos pasiųsti budeliai (žymiausi iš jų — valdovo miegamojo prižiūrėtojai Prokša, Bilgenis, Lisica ir kiti) Krėvos kalėjime jį pasmaugė.
1381 m. Kęstutis, išvaręs Jogailą, tapo vyriausiuoju Lietuvos valdovu ir atsisėdo Vilniaus pilyje.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Prie Gedimino įpėdinių tik tas, kas valdė Vilnių, skaitėsi vyresniu už kitus, t. y. didžiuoju kunigaikščiu. Todėl Kęstutis ir Algirdas, norėdami paimti vyriausią valdžią, iš Vilniaus šalino brolį Jaunutį. Kęstutis vyriausiuoju Lietuvos valdovu tetapo 1381, kai pats, išvaręs Jogailą, atsisėdo Vilniaus pilyje.
Kęstutis buvo pagrindinis Lietuvos vakarų pasienio gynėjas nuo kryžiuočių puolimų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Greta Algirdo, svarbiausią vaidmenį vaidino Kęstutis, nes jis valdė pavojingiausią ir priešo dažniausiai puolamą sritį. Jo viso gyvenimo tikslas buvo atlaikyti kryžiuočių puolimus. Algirdas čia jam visada padėdavo.
1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis ir apsupo didžiojo kunigaikščio buveinę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kivirčai tarp brolių davė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims siekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo valdos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus brolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę.
Kęstutis su savo riteriais stojo į mūšį brolio pusėje, tačiau stipresnių pajėgų priremti Kęstutis ir jo brolis pateko į nelaisvę, o Kęstutis vėliau ištrūko iš lenkų sargybos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Kęstutis su savo riteriais paskubėjo broliui pagalbon ir narsiai kovos lauke stojo mūšin, tačiau, stipresnių pajėgų priremti, abu pateko nelaisvėn. Vladimiras užkariautas, Belzas, Kulmas ir visa toji Voluinės dalis, išskyrus Lucką ir Belską, buvo užimta. Liubartą Vengrijos karalius išleido, gavęs žodį, kad duos sutartą išpirką arba pašauktas stos nurodytu laiku ir vietoj, ko, kaip pasakoja lenkų metraštininkai, tasai kunigaikštis neištesėjo. Kęstutis, visados sukrus ėmęsis ką daryti, surado būdą laimingai ištrūkti iš lenkų sargybinių apsaugos1.
Lietuvos metraštyje Kęstutis vadinamas didžiuoju kunigaikščiu ir vaizduojamas Vilniuje įsodinęs Algirdą į didžiojo kunigaikščio sostą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir didysis kunigaikštis Kęstutis tarė savo broliui, didžiajam kunigaikščiui Algirdui: ,,Tau dera būti Vilniuje didžiuoju kunigaikščiu, tu mūsų vyriausiasis brolis, o aš eisiu išvien su tavimi." Ir įsodino jį Vilniuje į didžiojo kunigaikščio sostą, o Jaunučiui davė Zaslavlį 4. Ir vienudu nutaria, kad visi broliai privalėsią klausyti didžiojo kunigaikščio Algirdo, o valsčius ir kaimus pasidalysią.
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šaltinių sąrašas
Galerija
Atrinkta iš galerijos
Autentiško Kęstučio antspaudo atvaizdas.Tiesioginis · Antspaudas
Kęstučio antspaudas, 1379 m.Tiesioginis · Antspaudas