Kęstutis

Santrauka

Kęstutis šiame šaltinyje rodomas kaip vakarų pasienio valdovas ir nuolatinis Lietuvos gynėjas nuo kryžiuočių. Jis siejamas su Trakų pilimi, kovomis su ordinu, derybomis dėl krikšto, herojiškais pagoniškojo patriotizmo laikais, Jogailos pergale prieš jį ir nužudymu Krėvoje.

Vaidmenys

vakarų pasienio valdovas
Lietuvos gynėjas

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Kęstutis valdė Trakus, Palenkę, Gardiną, Brastą ir jo žinioje buvo Žemaičiai.		c-001
t-002 Kęstutis buvo pagrindinis Lietuvos vakarų pasienio gynėjas nuo kryžiuočių puolimų.		c-002
t-003 Kęstutis pastatė mūro pilį Trakų ežero saloje.		c-003
t-006 Kęstutis kartu su sūnumi Vytautu pradėjo partizanišką karą prieš kryžiuočius.		c-006
t-007 Po penkių dienų kalinimo Krėvoje Kęstutis buvo nužudytas.		c-007
t-008 Kęstutis buvo vienas paskutinių pagoniškų Lietuvos valdovų ir 1382 m. palaidotas pagoniškais papročiais.		c-008
t-009 1381 m. Kęstutis, išvaręs Jogailą, tapo vyriausiuoju Lietuvos valdovu ir atsisėdo Vilniaus pilyje.		c-009
t-011 Kęstutis gyvenimą baigė kalėjime, o ne kautynių lauke.		c-011
t-014 Manoma, kad Trakų pusiasalio pilį Kęstutis pastatė iki 1377 m.		c-015
t-015 Kęstutis buvo Gedimino sūnus ir Vytauto Didžiojo tėvas.		c-016
t-016 Jogaila turėjo pažadėti Žemaičius kryžiuočiams, kai jų remia mas nugalėjo Kęstutį.		c-017
t-017 Kęstutis buvo Gedimino sūnus ir vienas iš Lietuvos kunigaikščių.		c-018
t-018 Manoma, kad pilį pastatė LDK Kęstutis iki 1377 m. Pilis perstatyta ir baigta statyti valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui 1414-1430 m.		c-019
t-020 Gediminas, Algirdas ir Kęstutis daug ja nepasi tikėjo, bet Jogaila, tapęs didž.		c-021
t-021 Kęstutis vėliau taip pasižy mėjo.		c-022
t-022 Kęstutis Žemaitijoje viešpatavo dar Gediminui gyvam esant ir išgarsėjo mūšiuose su Mazovija, Rusia bei Prūsijos ordinu.		c-023
t-023 1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis ir apsupo didžiojo kunigaikščio buveinę.		c-024
t-024 Jogaila siekė nusikratyti Kęstučiu, nes jam trukdė dėdės autoritetas, mūšiuose pelnyta šlovė ir griežtas būdas.		c-025
t-025 Kęstutis su Vytautu atvyko į priešo stovyklą tartis, bet buvo priverstas vykti į Vilnių, perkeltas į Krėvą ir penktą naktį pasmaugtas.		c-026
t-026 Kęstučio palaikai Skirgailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių ir turėjo būti sudeginti pagal pagonių paprotį.		c-027
t-027 Kęstutis ir jo sūnus Vytautas išplėtė Trakų pilį ir pritaikė ją nuolatinei buveinei.		c-028

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kęstutis valdė vakarų pasienį ir Žemaičius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vyriausias sūnus, Man- v y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir- das — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą. Jo žinioje buvo ir (tada dar pusiau savarankiški) Žemaičiai. Tad jo bu- vo valdoma visas kryžiuočių ir didelė dalis Lenkijos pasienio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Kęstutis buvo svarbiausias pasienio gynybos veikėjas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Greta Algirdo, svarbiausią vaidmenį vaidino Kęstutis, nes jis valdė pavojingiausią ir priešo dažniausiai puolamą sritį. Jo viso gyvenimo tikslas buvo atlaikyti kryžiuočių puolimus. Al- girdas čia jam visada padėdavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Kęstutis pastatė mūro pilį Trakų ežero saloje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Be to, jis buvo pačiam valstybės branduolio cen- tre. Todėl čia greit išaugo didelis miestas, kurs tapo amžinąja Lietuvos sostine. Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvės ežero pusiasaly, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą laiką buvo tarytum antroji Lietuvos sostinė, — tai Trakai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Kęstutis ir Vytautas pradėjo partizanišką karą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Žuvusiam maršalkai Schindekopui pamin- klinis kryžius buvo pastatytas tuojau po mūšio; jam sugriuvus, ant tų pačių pa- matų 1835 m. buvo šis pastatytas. 1870 m. trečią kartą atnaujintas, jis dabar vėl kitaip atrodo. tutis, o Vilniuje Algirdas pasikvietę kryžiuočių vadovybę, padarė su ja sutartis, tačiau kryžiuočiai vis dėlto nesitraukė; ne- pajėgdami paimti pilių, jie naikino miestus ir apylinkes. Tada Kęstutis su sūnum Vytautu pradėjo su jais partizanišką karą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kęstutis buvo nužudytas Krėvoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tas pakvietė juos į Vilnių, kur abudu suėmė, nors kviesdamas Skirgaila buvo davęs žodį, kad jiems nieko blogo neatsitiksią. Kęstučio ir Vytauto kariuomenė buvo paleista, o jie patys buvo uždaryti kalėjime; Kęstutį netrukus išvežė į Krėvos pilį, o Vytautą paliko Vilniuje. Krėvoje iška- lėjęs 5 dienas, Kęstutis buvo nužudytas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Kęstutis buvo vienas paskutinių pagoniškų Lietuvos valdovų ir 1382 m. palaidotas pagoniškais papročiais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

« Lietuvos diecezijai » buvo lemta greitai žlugti, ypač, kai jos vyskupas Kristijonas jau 1259 m. turėjo galutinai pasitraukti Vokietijon^7 , iš kurios ir jo įpėdiniai kojos lietuvių žemėn nebeįkėlė. Atsakymo reikalauja ir kitas faktas. Matomai Lietuvos valdo vai, kurie iki 1385 m. dar buvo pagonys, ar buvo pagoniškais pa pročiais palaidojami (paskutinieji jų, Algirdas 1377 m. ir Kęstutis 1382 m.), ir savo valdomą lietuvių tautą patys tebelaikė dar pago niška.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: 1381 m. Kęstutis tapo vyriausiuoju Lietuvos valdovu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Prie Gedimino įpėdinių tik tas, kas valdė Vilnių, skaitėsi vyresniu už kitus, t. y. didžiuoju kunigaikščiu. Todėl Kęstutis ir Algirdas, norėdami paimti vyriausią valdžią, iš Vilniaus šalino brolį Jaunutį. Kęstutis vy riausiuoju Lietuvos valdovu tetapo 1381, kai pats, išvaręs Jogailą, atsisėdo Vilniaus pilyje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Kęstutis gyvenimą baigė kalėjime.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Darydamas taiką su Vengrijos karaliumi Liudviku Anjou, Kęstutis žadėjo jam pagalbą ir sutiko pats su savo broliais ir valdiniais priimti krikštą. Už tai Liudvikas jam turėjo iš popie žiaus išrūpinti karaliaus karūną. Be to, Vengrija su Lenkija turėjo priversti ordiną grąžinti Lietuvai atimtas jos žemes ir ją ginti nuo kryžiuočių ir totorių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Papildomai patvirtinama, kad Kęstutis gyvenimą baigė kalėjime.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Didysis kovotojas savo gyvenimą baigė ne kautynių lauke, o kalėjime sūnėno, kurio tėvui visą amžių buvo ištikimai talkinęs. Tas bendradarbiavimas buvo užtikrinęs valstybei reikalingą stipry bę paties didžiojo ordino spaudimo metu. Bet Kęstučiui, ypač į gyvenimo galą, reikėjo pakelti ir eilę asmeniškų smūgių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Kęstučiui priskiriama Trakų pusiasalio pilies statyba.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Trakų pusiasalio pilis, XIV a. pab. XV a. pr. Manoma, kad pilį pastatė LDK Kęstutis iki 1377 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Kęstutis buvo Gedimino sūnus ir Vytauto Didžiojo tėvas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dail A. Penkowskis, 1838 m. Italo Aleksandro Gvanjini (Alessandro Guagnini) XVI a. piešti įsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai

1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 35 kunigaikščiai – Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis, Algirdo sūnus Jo- gaila ir iškiliausias dinastijos atstovas Kęstučio sūnus Vytautas Didysis (valdė 1392–1430). Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam tapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailai- čių dinastija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Jogaila turėjo pažadėti Žemaičius kryžiuočiams, kai jų remia mas nugalėjo Kęstutį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Taip kar tojosi per 36 metus (1382-1418). Jogaila turėjo pažadėti Žemaičius kryžiuočiams, kai jų remia mas nugalėjo Kęstutį. Du kartu iš Lietuvos pabėgęs, Kęstutaitis abiem atvejais už Žemaičių užrašymą naudojosi ordino pagalba (1382-1384, 1390-1392).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Kęstutis buvo Gedimino sūnus ir vienas iš Lietuvos kunigaikščių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dail A. Penkowskis, 1838 m. Italo Aleksandro Gvanjini (Alessandro Guagnini) XVI a. piešti įsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai

1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 35 kunigaikščiai – Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis, Algirdo sūnus Jo- gaila ir iškiliausias dinastijos atstovas Kęstučio sūnus Vytautas Didysis (valdė 1392–1430). Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam tapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailai- čių dinastija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Manoma, kad pilį pastatė LDK Kęstutis iki 1377 m. Pilis perstatyta ir baigta statyti valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui 1414-1430 m.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

XV a. pr. Manoma, kad pilį pastatė LDK Kęstutis iki 1377 m. Pilis perstatyta ir baigta statyti valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui 1414-1430 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Gediminas, Algirdas ir Kęstutis daug ja nepasi tikėjo, bet Jogaila, tapęs didž.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pastarasis dalykas Lietuvai buvo labai svarbus, ir todėl jai krikštas buvo reikalingas ne tik dėl jo kilnumo ir kultūri nės vertės, bet ir kaip priemonė atsiginti nuo įkyrėjusių Vok, Ordino karų. Gediminas, Algirdas ir Kęstutis daug ja nepasi tikėjo, bet Jogaila, tapęs didž. kunigaikščiu ir, norėdamas nusi kratyti Kęstučiu ir Vytautu, nukreipė akis į šią priemonę. Ji sai susidėjo su Vok.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Kęstutis vėliau taip pasižy mėjo.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taigi Kęstučio dvaras buvo vie ta, kur daugiausia turėta žinių apie visus kaimynus. Netenka abejoti, kad tokiose sąlygose beaugąs Vytautas galėjo anksti susipažinti su valstybės reikalais. Nesibaigią karo žygiai iš mažens auklėjo jame karingumą, kuriuo jis vėliau taip pasižy mėjo. Atkakli jo tėvo kova dėl gimtojo krašto turėjo žadinti ir Vytauto sieloje didelę tėvynės meilę — nors apie patriotizmą dabartine žodžio prasme kalbėti netenka.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Kęstutis Žemaitijoje viešpatavo dar Gediminui gyvam esant ir išgarsėjo mūšiuose su Mazovija, Rusia bei Prūsijos ordinu.