Puolėjų nuos toliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu čio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra fas Algardas34.
Galėjo palaikyti ryšius su Naugardu būdamas Vitebske.
Tai Teodoro Narbuto spėjimas, pateiktas „Lietuvių tautos istorijoje“, t. 4 (1997 m.); autorius šiuo aiškinimu grindžia abejonę Tautvilos sąjungos su Naugardu tikrumu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.)
- • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuostoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstučio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino grafas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Narimantą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasimanytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne prasčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai sukryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiuptas ir atvestas pas Vytautą, pastarasis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pusbroliui, riteriui kunigaikščiui, priedermes/7 Knyga XIII, p.
Žemaičių ir Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pasitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją ir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį buvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kunigaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip žmoną. Su ja Kęstutis turėjo sūnus Patriką, Vytautą, Tautvilą, Sigailą, arba Žygimantą, bei dukterį Danutę. Si kunigaikštienė, būdama gyva, garsėjo savo kilniaširdiškumu.
Šiojo sūnus Liutauras, jūrų karžygys, 1262 metais atstatė senovinę Ariogalą. Tragiškai žuvus Lietuvos ir Rusios kunigaikščiui Mindaugui, jo žudikai kunigaikščiai - Užgirio (Transilvaticus) Daumantas, Žemaičių Treniota ir Polocko Tautvilą, besidalydami lobius, likusius po to turtingo kunigaikščio, kadangi nužudė ir du jo sūnus, susikivirčijo, ir per tą ginčą Tautvilą nužudė Treniota. Tačiau šis, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, visus Polocko bajorus sukišo į kalėjimą, išskyrus kažkokį Prokopą, Polocko kunigaikščio patikėtinį, išdaviką.
Tautvilos sąjunga su Naugardu, kaip spėja Teodoras Narbutas, galėjo būti prasimanyta, nes Vitebske buvęs Tautvila galėjo palaikyti ryšius su Naugardu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Šiaip ar taip, tai verčia spėti tariamą jungą buvus prasimanymu Tautvilos, kuris, Vitebske būdamas, galėjo iš ten palaikyti ryšius su Naugardu, todėl ir tą sąjungą garantavo.
Tautvila žuvo nuo patrankos šūvio stovėdamas šalia savo brolio Vytauto.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Nežinome priešo nuostolių, kuriuos kryžiuočiai iki juokingumo sumažina, vos kelias dešimtis žmonių nurodydami; betgi atmintina yra Tautvilos mirtis, jis krito nuo patrankos šūvio būdamas šalia brolio Vytauto; pas kryžiuočius jis buvo priėmęs krikštą, regis, Konrado vardą gaudamas. Taip pat žuvo Hohenšteino grafas
O vokiečiai atsakė Danieliui: „Kaip galime daryti vardan tavęs taiką su Vykintu, kada jis tiek mūsų brolių riterių yra pražudęs." Bet vokiečiai pažadėjo padėti Tautvilai.