Puolėjų nuos toliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu čio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra fas Algardas34.
- • — \n126\n\n## Puslapis 143\n\nIl KNYGA\npo įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kry\nžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir \nkalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuos\ntoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie \nVilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu\nčio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra\nfas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika\n34\nStrijkovskis prie nukautų tos \napsupties metu priskiria Nariman\ntą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi\nmanytą pasakojimą: „Narimantas, \nPinsko kunigaikštis, Jogailos tikras \nbrolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis \nsu Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į \npagalbą nuo vienų prie kitų, buvo \nkažkokio vokiečio riterio, ne pras\nčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas \nstoti vienas prieš vieną, o kai abu iš \nmūšio lauko atjoję į pievą narsiai su\nkryžiavo ietis, ir pats Narimantas, \nnuo žirgo nublokštas, buvo sučiup\ntas ir atvestas pas Vytautą, pastara\nsis aną be gailesčio įsakė už kojų ant \nvinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp \nvokiečių patrankų ir šaudyklių, o \npatį mirtinai iš lanko paleista strėle \npervėrė, pamindamas deramas pus\nbroliui, riteriui kunigaikščiui, prie\ndermes/7 Knyga XIII, p.
Žemaičių ir Trakų kuni\ngaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pa\nsitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją\nir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį\nbuvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kuni\ngaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip\nžmoną. Su ja Kęstutis turėjo sūnus Patriką, Vytautą, Tautvilą,\nSigailą, arba Žygimantą, bei dukterį Danutę. Si kunigaikštie\nnė, būdama gyva, garsėjo savo kilniaširdiškumu.
Šiojo sūnus Liu tauras, jūrų karžygys, 1262 metais atstatė senovinę Ariogalą. Tragiškai žuvus Lietuvos ir Rusios kunigaikščiui Mindaugui, jo žudikai kunigaikščiai - Užgirio (Transilvaticus) Dauman tas, Žemaičių Treniota ir Polocko Tautvilą, besidalydami lo bius, likusius po to turtingo kunigaikščio, kadangi nužudė ir du jo sūnus, susikivirčijo, ir per tą ginčą Tautvilą nužudė Tre niota. Tačiau šis, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, visus Polocko bajorus sukišo į kalėjimą, išskyrus kaž kokį Prokopą, Polocko kunigaikščio patikėtinį, išdaviką.
Tautvilos sąjunga su Naugardu, kaip spėja Teodoras Narbutas, galėjo būti prasimanyta, nes Vitebske buvęs Tautvila galėjo palaikyti ryšius su Naugardu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Šiaip ar taip, tai verčia spėti tariamą jungą bu\nvus prasimanymu Tautvilos, kuris, Vitebske būdamas, \ngalėjo iš ten palaikyti ryšius su Naugardu, todėl ir tą \nsąjungą garantavo.
Tautvila žuvo nuo patrankos šūvio stovėdamas šalia savo brolio Vytauto.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Nežinome priešo nuostolių, kuriuos kryžiuočiai iki juokingumo sumažina, vos kelias dešimtis žmonių nurodydami; betgi atminti na yra Tautvilos mirtis, jis krito nuo patrankos šūvio būdamas šalia brolio Vytauto; pas kryžiuočius jis buvo priėmęs krikštą, re gis, Konrado vardą gaudamas. Taip pat žuvo Hohenšteino grafas