Lietuvos istorijos žinių bazė

Rusai

LaikotarpisXIVXIXXXXXI1348–2000

Santrauka

Rusai domėjosi Lietuvos istorija dėl savo politikos tikslų.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Rusai buvo viena iš grupių, sudariusių internacionalinę Vytauto kariuomenę.c-001
t-002 Strėvos mūšio pradžioje Lietuvos kariai rusai šaudė į priešą iš lankų.c-002
t-003 Prieš Strėvos mūšį į Lietuvos kariuomenę buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko.c-003
t-004 Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai.c-004
t-005 1897 m. surašymo duomenimis, rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai sudarė 15 proc. dabartinės Lietuvos ribų gyventojų.c-005
t-006 XVII–XVIII a. rusai kelis kartus išvertė Stryjkovskio Kroniką arba jos dalis į rusų kalbą.c-006
t-007 Tuo būdu Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokie­ čiai, lenkai, totoriai, rusai, valakai, vadinas, Vytauto vedama kariuomenė buvo internacionalinė.c-007
t-008 Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai ir totoriai atsisakydavo mokėti dvasininkams dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles.c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Rusai buvo viena iš grupių, sudariusių internacionalinę Vytauto kariuomenę.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Salzbachą su keliais tūkstančiais kariuomenės; prisijungė prie Vytauto su savo pulkais ir Tochtamyšas. Tuo būdu Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokie­ čiai, lenkai, totoriai, rusai, valakai, vadinas, Vytauto vedama kariuomenė buvo internacionalinė. Pačių Lietuvos ir Rusijos kunigaikščių joje buvo per penkiasdešimt.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Strėvos mūšio pradžioje Lietuvos kariai rusai šaudė į priešą iš lankų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mūšyje, pirmiausia jo pradžioje, kaip pa- žymi kronikininkas Vygandas, lietuviai priešą atakavo svaidomosiomis ietimis, o Lietuvos kariai rusai šaudydami iš lankų. Daug ordino brolių žuvo, tarp jų Gdan- sko komtūras, Sembos vyskupo teisėjas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Prieš Strėvos mūšį į Lietuvos kariuomenę buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš [Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.] jie įėjo į [stabmeldžių] žemę, kur pagal maršalo įsakymą abiejų lyčių stabmeldžiai - jauni ir seni - buvo žudomi, o kraš- tas ugnimi išdegintas. O [lietuvių] karalius sušaukė didelę kariuomenę, kurioje dalyvauti buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, iš Brastos, iš Vitebsko, iš Smolensko ir Polocko, ir t. t. Jie vejasi grįžtantį maršalą. Ir atsitiko Marijos Įvesdinimo dieną [1348 m. vasario 2 d. J, kad vienu metu [suėję] prie Strėvos upės susiremia mirtiname mūšyje. Stabmeldžiai mėtė į krikščionis savo ietis, rusai iš lankų ir t.t. daug vyrų ir žirgų strėlėmis sužeidė ir t. t. O [Ordino] broliai priešinasi jiems vyriškai, ir daugeliui buvo atimta gyvybė, būtent Gdansko komtūrui ir tokiam Sembos vyskupo teisėjui Jonui Lonei, su kuriuo prie vėlia- vos penkios dešimtys nukauta.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai. Be to, šios tak-

3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 115 tikos šalininkai vadovavosi nuostata, kad vykstant pažangai lietuvių kal- bai vis tiek lemta išnykti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: 1897 m. surašymo duomenimis, rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai sudarė 15 proc. dabartinės Lietuvos ribų gyventojų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1897 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius maždaug da- bartinės Lietuvos ribose (be Klaipėdos krašto) siekė apie 2,7 mln. Apie 1,6 mln. (58 proc.) jų buvo etniniai lietuviai (prie lietuvių save priskyrė ir apie 28 proc. bajorų – tuomet bajorai sudarė 5,3 proc. visų krašto gy- ventojų), 13 proc. – žydai, 10 proc. – lenkai, 15 proc. – baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai kartu sudėjus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: XVII–XVIII a. rusai kelis kartus išvertė Stryjkovskio Kroniką arba jos dalis į rusų kalbą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet ir rusai, kurie Kroniką ar jos dalis keliais atvejais XVII-XVIII amž. buvo išvertę į rusų kalbą (nuo jų neatsiliko ir ukrainiečiai), tebesidomi Stryjkovskiu. Dėda-

(^11) **Epitome principam Lithuaniae****.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Tuo būdu Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokie­ čiai, lenkai, totoriai, rusai, valakai, vadinas, Vytauto vedama kariuomenė buvo internacionalinė.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo būdu Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokie­ čiai, lenkai, totoriai, rusai, valakai, vadinas, Vytauto vedama kariuomenė buvo internacionalinė. Pačių Lietuvos ir Rusijos kunigaikščių joje buvo per penkiasdešimt.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai ir totoriai atsisakydavo mokėti dvasininkams dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, tuo pačiu raštu skelbiame, kad mums buvo pra­ nešta, jog dėl šioje Didžiojoje Kunigaikštystėje mūsų valdo­ se gyvenančių rusų ir totorių dvasiškiai patyrė didelę netei­ sybę, mat rusai ir totoriai, jei ar iš mūsų, ar iš mūsų tikėjimo žmonių kokiu nors būdu yra įsigiję nuosavybę, atsisako mo­ kėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles, kurios mūsų ir kitų mūsų tikėjimo žmonių dvasininkams buvo mokamos, ir jei į svetimą dominiją nepersikeltų, mokėtų. Mes norime, kad, kokio tikėjimo jie būtų - lietuviai, rusai, maskvėnai ar totoriai - visi žmonės, kurie iš mūsų ar mūsų tikėjimą išpa­ žįstančių valdinių cesijos ar decesijos būdu, sudarydami kontraktą ar kokią nors sutartį, įsigyja dominijos nuosavybę, 401

Puslapis 418

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS nostram profitentibus acquirunt, eadem onera sustineant, in possessionibus acquisitis vėl acquirendis, quae sustinuerunt ii, a quibus eas acquisiverunt, aut acquisituri sunt.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

ObjektaiTemos

Atgalinės Nuorodos