Santrauka

Rusai domėjosi Lietuvos istorija dėl savo politikos tikslų.

Teiginiai

Teiginys
t-001 „Rusų pradus“ turėjo diegti iš Rusijos gilumos atvykę rusai mokytojai, kurių daugumą iš pradžių sudarė stačiatikių seminarijų auklėtiniai.
t-002 Prieš Strėvos mūšį į Lietuvos kariuomenę buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko.
t-003 Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai atsisakydavo dvasininkams mokėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles.
t-004 Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai atsisakydavo mokėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles dvasininkams.
t-005 Strėvos mūšio pradžioje Lietuvos kariai rusai šaudė į priešą iš lankų.
t-006 Vytauto kariuomenėje buvo lietuvių, žemaičių, vokiečių, lenkų, totorių, rusų ir valakų, todėl ji buvo internacionalinė.
t-007 XVII–XVIII a. rusai kelis kartus išvertė Stryjkovskio Kroniką arba jos dalis į rusų kalbą.
t-008 Rusai XVII-XVIII a. kelis kartus vertė Stryjkovskio kroniką ar jos dalis į rusų kalbą.
t-009 Strėvos mūšio pradžioje Lietuvos kariai rusai priešą atakavo šaudydami iš lankų.
t-010 Polocko rusai valstybės valdymą buvo perdavę ne vienam kunigaikščiui, bet tautai.
t-011 Pasak Karamzino ir kitų istorikų, Rusia vadintas kraštas egzistavo dar prieš epochą, kai slavai pradėjo vadintis rusais.
t-012 Rusai domėjosi Lietuvos istorija dėl savo politikos tikslų.
t-013 Atleidęs pasiuntinius, įsakė juos klystitin reikšminga, nes rusai vėliau ėmė rodyti lietuvių valdovui ne tik didesnę pagarbą bei palankumą, bet ir pastovesnę ištikimybę.

Ryšiai