grupe

Rusai

13 teiginiai13 įrašai21 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Rusai domėjosi Lietuvos istorija dėl savo politikos tikslų.

XVIII a. rankraštinis laiškas, kuriame minima, kad rusai liko Varšuvoje.Žiūrėti galerijoje

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

„Rusų pradus“ turėjo diegti iš Rusijos gilumos atvykę rusai mokytojai, kurių daugumą iš pradžių sudarė stačiatikių seminarijų auklėtiniai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuga- lėjo tie, kurie „pradų“ diegimo praktikos nepatikėjo vietos gyventojams, tad lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista. Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai. Be to, šios tak- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 115 tikos šalininkai vadovavosi nuostata, kad vykstant pažangai lietuvių kal- bai vis tiek lemta išnykti.
t-002vidutinis

Prieš Strėvos mūšį į Lietuvos kariuomenę buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, Brastos, Vitebsko, Smolensko ir Polocko.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš [Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.] jie įėjo į [stabmeldžių] žemę, kur pagal maršalo įsakymą abiejų lyčių stabmeldžiai - jauni ir seni - buvo žudomi, o kraš- tas ugnimi išdegintas. O [lietuvių] karalius sušaukė didelę kariuomenę, kurioje dalyvauti buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, iš Brastos, iš Vitebsko, iš Smolensko ir Polocko, ir t. t. Jie vejasi grįžtantį maršalą. Ir atsitiko Marijos Įvesdinimo dieną [1348 m. vasario 2 d. J, kad vienu metu [suėję] prie Strėvos upės susiremia mirtiname mūšyje. Stabmeldžiai mėtė į krikščionis savo ietis, rusai iš lankų ir t.t. daug vyrų ir žirgų strėlėmis sužeidė ir t. t. O [Ordino] broliai priešinasi jiems vyriškai, ir daugeliui buvo atimta gyvybė, būtent Gdansko komtūrui ir tokiam Sembos vyskupo teisėjui Jonui Lonei, su kuriuo prie vėlia- vos penkios dešimtys nukauta.
t-003vidutinis

Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai atsisakydavo dvasininkams mokėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, tuo pačiu raštu skelbiame, kad mums buvo pra­\nnešta, jog dėl šioje Didžiojoje Kunigaikštystėje mūsų valdo­\nse gyvenančių rusų ir totorių dvasiškiai patyrė didelę netei­\nsybę, mat rusai ir totoriai, jei ar iš mūsų, ar iš mūsų tikėjimo\nžmonių kokiu nors būdu yra įsigiję nuosavybę, atsisako mo­\nkėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles, kurios mūsų\nir kitų mūsų tikėjimo žmonių dvasininkams buvo mokamos,\nir jei į svetimą dominiją nepersikeltų, mokėtų. Mes norime,\nkad, kokio tikėjimo jie būtų - lietuviai, rusai, maskvėnai ar\ntotoriai - visi žmonės, kurie iš mūsų ar mūsų tikėjimą išpa­\nžįstančių valdinių cesijos ar decesijos būdu, sudarydami\nkontraktą ar kokią nors sutartį, įsigyja dominijos nuosavybę,\n401\n\n## Puslapis 418\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nnostram profitentibus acquirunt, eadem onera sustineant, in\npossessionibus acquisitis vėl acquirendis, quae sustinuerunt\nii, a quibus eas acquisiverunt, aut acquisituri sunt.
t-004vidutinis

Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai atsisakydavo mokėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles dvasininkams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, tuo pačiu raštu skelbiame, kad mums buvo pra­\nnešta, jog dėl šioje Didžiojoje Kunigaikštystėje mūsų valdo­\nse gyvenančių rusų ir totorių dvasiškiai patyrė didelę netei­\nsybę, mat rusai ir totoriai, jei ar iš mūsų, ar iš mūsų tikėjimo\nžmonių kokiu nors būdu yra įsigiję nuosavybę, atsisako mo­\nkėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles, kurios mūsų\nir kitų mūsų tikėjimo žmonių dvasininkams buvo mokamos,\nir jei į svetimą dominiją nepersikeltų, mokėtų. Mes norime,\nkad, kokio tikėjimo jie būtų - lietuviai, rusai, maskvėnai ar\ntotoriai - visi žmonės, kurie iš mūsų ar mūsų tikėjimą išpa­\nžįstančių valdinių cesijos ar decesijos būdu, sudarydami\nkontraktą ar kokią nors sutartį, įsigyja dominijos nuosavybę,\n401\n\n## Puslapis 418\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nnostram profitentibus acquirunt, eadem onera sustineant, in\npossessionibus acquisitis vėl acquirendis, quae sustinuerunt\nii, a quibus eas acquisiverunt, aut acquisituri sunt.
t-005vidutinis

Strėvos mūšio pradžioje Lietuvos kariai rusai šaudė į priešą iš lankų.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Vytauto kariuomenėje buvo lietuvių, žemaičių, vokiečių, lenkų, totorių, rusų ir valakų, todėl ji buvo internacionalinė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo\nbūdu Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokie­\nčiai, lenkai, totoriai, rusai, valakai, vadinas, Vytauto vedama\nkariuomenė buvo internacionalinė. Pačių Lietuvos ir Rusijos\nkunigaikščių joje buvo per penkiasdešimt.
Visi teiginiai ir įrodymai (13 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Sąjungininkai:
Turėjo valdovą:
Kariavo prieš:
Turėjo priklausinį:
Rusai puolė:
Rusai siuntė į:
Rusai kariavo prieš:
Rusai prekiavo su:
Rusai gyveno:
Rusai rėmė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas