Santrauka
1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai. Tačiau, slūgstant revoliucijos bangai, caro valdžia 1906 m. pavasarį kazokų ir kariuomenės pastangomis savo kiek pakoreguotą tvarką atkūrė.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai. | c-001 | |
| t-002 1906 m. pavasarį caro valdžia kazokų ir kariuomenės pastangomis atkūrė savo kiek pakoreguotą tvarką. | c-002 | |
| t-003 Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. | c-003 | |
| t-004 Pirmiausiai janičarai (turkų pėstininkai), o po to ir turkų kavalerija atakavo atskirai įsikūrusių Ukrainos kazokų stovyklą. | c-004 | |
| t-005 Gynybos linija prie Chocino buvo taip įrengta, kad priešas negalėtų jos apeiti, o jungtinės kariuomenės dalinių flanginė „Toliau - lengvoji raitija, šios šalies kalba vadinama kazokais. | c-005 | |
| t-006 Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų artilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūklus. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirin- kę miestelio gyventojai. Buvo sužeistų ir užmuštų, išprievartautų mote- rų – liaudis tuos įvykius pavadino „Kražių skerdynėmis“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1906 m. pavasarį caro valdžia kazokų ir kariuomenės pastangomis atkūrė savo kiek pakoreguotą tvarką.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tačiau, slūgstant revoliucijos bangai, caro valdžia 1906 m. pavasarį ka- zokų ir kariuomenės pastangomis savo kiek pakoreguotą tvarką atkūrė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. Sparno užda- vinys - apeiti priešininko dešinįjį sparną, nustumti jį nuo Dauguvos kranto ir bendro- mis jėgomis su visa Lietuvos kariuomene nublokšti švedus į šiaurėje esantį pelkėtą mišką ir ten juos sunaikinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmiausiai janičarai (turkų pėstininkai), o po to ir turkų kavalerija atakavo atskirai įsikūrusių Ukrainos kazokų stovyklą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pirmiausiai janičarai (turkų pėstininkai), o po to ir turkų kavalerija atakavo atski- rai įsikūrusių Ukrainos kazokų stovyklą. Neatlaikę puolimo, kazokai ėmė trauk- tis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gynybos linija prie Chocino buvo taip įrengta, kad priešas negalėtų jos apeiti, o jungtinės kariuomenės dalinių flanginė „Toliau - lengvoji raitija, šios šalies kalba vadinama kazokais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gynybos linija prie Chocino buvo taip įrengta, kad priešas negalėtų jos apeiti, o jungtinės kariuomenės dalinių flanginė
„Toliau - lengvoji raitija, šios šalies kalba vadinama kazokais. Šie irgi yra bajorai ir kaip husarai tarnauja vėliavose. Jų ginkluotę sudaro arba grandijų [žieduočio] marški- niai, arba rankas iki pusės dengiantys grandijai. Šalia to jie dar dėvi geležines pirštines, o galvą dengia šalmas iš žiedų (tokių pat kaip ant kūno), lenkiškai vadinamas misiurka. Kazokų arkliai turi būti ištvermingi, greiti ir miklūs. Jų ginklai - lankai, strėlės ir pistole- tai. Kazokų paskirtis - paremti husarus, šiems einant į mūšį, ir baigiant naikinti husarų sumuštus eskadronus.“
1621 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų artilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūklus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų ar- tilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūk- lus. Taip pat jie buvo įsiveržę ir į turkų stovyklą. Temstant jungti-
nių pajėgų vadas liepė grįžti į savas | 4 rf pozicijas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Janičarai
- Totoriai
- etmonas
- hetmonas
- husarai
- Švedai
- A. Vijūkas Kojelavičius
- Antoine Gramont
- B. Zenavičius
- Bogdano Chmelnickio vadovaujamas Ukrainos kazokų sukilimas (1648–1651 m.)
- Dono kazokų pulkas
- Fulvio Ruggieri
- Husarų vėliavų „draugų“ ir palydos sistema
- Ivanas Ganeckis
- Jonas Karolis Katkevičius
- Leibgvardijos Voluinės pėstininkų pulkas
- Leibgvardijos kazokų pulkas
- Leibgvardijos lietuviškasis pėstininkų pulkas
- Leontijus Bennigsenas
- Lietuvos totoriai
- Lojevo mūšis (1649 m. liepos 31 d.)
- M. Frankovskis
- Merlinas
- Narvos muškietininkų pulkas
- Petro Sahaidačnij
- Pskovo muškietininkų pulkas
- Rusijos ir Lenkijos-Lietuvos karas (1654–1667 m.)
- Rusijos kariuomenė
- Turkijos kariuomenė
- Vilniaus užėmimas (1655 m. rugpjūčio 7 d.)
- Artilerija
- I. Zolotarenko