Kazokai

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Pirmiausiai janičarai (turkų pėstininkai),\no po to ir turkų kavalerija atakavo atski-\nrai įsikūrusių Ukrainos kazokų stovyklą.\nNeatlaikę puolimo, kazokai ėmė trauk-\ntis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti\nkazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirin-\nkę miestelio gyventojai. Buvo sužeistų ir užmuštų, išprievartautų mote-\nrų – liaudis tuos įvykius pavadino „Kražių skerdynėmis“.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų ar- tilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūk- lus. Taip pat jie buvo įsiveržę ir į turkų stovyklą. Temstant jungti- nių pajėgų vadas liepė grįžti į savas | 4 rf pozicijas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Staigus puolimas sukėlė paniką janičarų gretose. Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų ar- tilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūk- lus. Taip pat jie buvo įsiveržę ir į turkų stovyklą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Šio sparno jėga - reitarų\nsutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis,\nLietuvos totorių ir kazokų manevringumas\npersekiojant bėgantį priešą. Sparno užda-\nvinys - apeiti priešininko dešinįjį sparną,\nnustumti jį nuo Dauguvos kranto ir bendro-\nmis jėgomis su visa Lietuvos kariuomene\nnublokšti švedus į šiaurėje esantį pelkėtą\nmišką ir ten juos sunaikinti.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau, slūgstant revoliucijos bangai, caro valdžia 1906 m. pavasarį ka-\nzokų ir kariuomenės pastangomis savo kiek pakoreguotą tvarką atkūrė.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Gynybos linija prie Chocino buvo taip įrengta, kad priešas negalėtų jos apeiti, o jungtinės kariuomenės dalinių flanginė „Toliau - lengvoji raitija, šios šalies kalba vadinama kazokais. Šie irgi yra bajorai ir kaip husarai tarnauja vėliavose. Jų ginkluotę sudaro arba grandijų [žieduočio] marški- niai, arba rankas iki pusės dengiantys grandijai. Šalia to jie dar dėvi geležines pirštines, o galvą dengia šalmas iš žiedų (tokių pat kaip ant kūno), lenkiškai vadinamas misiurka. Kazokų arkliai turi būti ištvermingi, greiti ir miklūs. Jų ginklai - lankai, strėlės ir pistole- tai. Kazokų paskirtis - paremti husarus, šiems einant į mūšį, ir baigiant naikinti husarų sumuštus eskadronus.“ 1621 m.