Santrauka
Nors jie ir atlikdavo tolimus žygius, tačiau Polockas palengva savo sienas vis artino į aisčių kraštą. Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Polockui Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas. | c-001 | |
| t-002 Apie 1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių prie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose. | c-002 | |
| t-003 Po Voinos mirties Gediminas Polocke pasodino Narimantą, nors Voina buvo palikęs įpėdinių. | c-003 | |
| t-004 Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Polocko, o kautynės baigėsi lietuvių pralaimėjimu. | c-004 | |
| t-005 O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon. | c-005 | |
| t-006 Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą. | c-006 | |
| t-007 Algirdas rytinėse Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėse pasodino savo sūnus, o Polocke sėdėjo Andrius. | c-007 | |
| t-008 Skirgaila apsiautė Polocką, o Jogailos kariuomenė su Livonijos magistru atsiuntė jam pagalbinių būrių. | c-008 | |
| t-009 Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa klusnumą. | c-009 | |
| t-010 Polockas buvo vienas iš dviejų didelių prekybos centrų Lietuvoje kartu su Kaunu. | c-010 | |
| t-011 Vytautas patvirtino sutartį ir suteikė Polockui daugiau laisvės. | c-011 | |
| t-013 Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. | c-013 | |
| t-014 Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino laikais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Voluinė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos. | c-014 | |
| t-015 Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties pradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti priešą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos. | c-015 | |
| t-016 Pranciškus Skorina gimė Polocko pirklių šeimoje ir 1517–1519 m. Prahoje išspausdino psalmyną bei 22 Senojo Testamento knygas. | c-016 | |
| t-017 Netrukus į pagalbą konfederatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie Polocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. | c-017 | |
| t-018 Tuo keliu nuėjo ne tik Dauguvos pilys, kaip Gercike, Kukenois, bet ir pats Polockas, kuriam Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas. | c-018 | |
| t-022 Skirgailai buvo paliktas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštija. | c-022 | |
| t-023 Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką. | c-023 | |
| t-024 Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes. | c-024 | |
| t-025 Švitrigaila spėjo pabėgti į Polocką. | c-025 | |
| t-026 Magistras grįžo į savo žemę, o Švitrigaila - į Polocką, ir, vėl paleidęs kariuomenę, išvyko į Kijevą. | c-026 | |
| t-027 Totorių žygis niokojo Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje. | c-027 | |
| t-028 1563 m. pradžioje didelė Maskvos kariuomenė užėmė Polocką - strateginės reikšmės Lietuvos tvirtovę. | c-028 | |
| t-029 Šiaurėje, kur buvo susikūrusi galinga Polocko kunigaikštija, lietuvių ir latvių giminėms iš karto irgi nelabai sekėsi. | c-029 | |
| t-030 Polockas, kuris jau buvo pakliuvęs į ordino įtaką, vėl buvo sugrąžintas Lietuvai. | c-030 | |
| t-031 Vainys buvo vienas iš brolių ir valdė Polocką. | c-031 | |
| t-032 Caras pyko, kad karalius nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų. | c-032 | |
| t-033 Karalius iš Vilniaus išžygiavo į Polocką ir po trijų savaičių apgulties jį paėmė. | c-033 | |
| t-034 Stepono Batoro laikais per karus su Maskva buvo atgautas Polockas ir visa Livonija. | c-034 | |
| t-035 Jogailai pasiuntus Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio, kilo atviras susirėmimas. | c-035 | |
| t-036 1381 m. Skirgaila su Livonijos magistru dvylika savaičių laikė apsupęs Polocką, bet buvo priverstas nutraukti apgultį. | c-036 | |
| t-038 Vienas vieškelis iš Vilniaus per Vilnios upę prie Vyskupo malūno suko į Polocką. | c-038 | |
| t-039 1388 m. Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu. | c-039 | |
| t-040 Skirgaila tuo metu buvo išvykęs į Polocką. | c-040 | |
| t-041 1432 m. rugsėjo 3 d. Švitrigaila iš Polocko rašė didžiajam magistrui ir prašė skubios pagalbos. | c-041 | |
| t-042 Švitrigaila Polocke įkūrė atramos vietą, iš kurios beveik šešerius metus plito pilietinis karas Lietuvos žemėse. | c-042 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Polockui Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Todėl pasirinko bendradarbiavimo kelią. Tuo keliu nuėjo ne tik Dauguvos pilys, kaip Gercike, Kukenois, bet ir pats Polockas, kuriam Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas. Ano laiko šaltiniai patiekia atsitiktinių užuominų, kaip tokios lietuvių įtakos sferon pakliuvusios artimos žemės lietuvių kariuomenes aprūpindavo maistu, suteik davo reikalingų žinių, padėdavo persikelti per upes, ar pervesdavo per brastas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apie 1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių prie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Apie 1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių prie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose. Įvykiai tačiau ėmė vystytis Mindaugo nenaudai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Voinos mirties Gediminas Polocke pasodino Narimantą, nors Voina buvo palikęs įpėdinių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Narimantui, kuris 1348 m. žuvo Strėvos kautynėse su kryžiuočiais, buvo tekusios Pinsko ir Turovo kunigaikštijos, t. y. dabartinė Polesė (Pripetės plote). Ir Polocke, po Voinos mirties, nors tas paliko savo įpėdinius, Gediminas paso dino Narimantą. Jam su Karijotu, gavusiu dalį Juodojoje Rusioje (Naugarduke), teko ir santykiai su totoriais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Polocko, o kautynės baigėsi lietuvių pralaimėjimu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tačiau Strėvos kau tynės, kuriose dalyvavo būriai iš Vladimiro (Volinijos), Liet. Bras tos, Polocko, Vitebsko ir Smolensko, baigėsi lietuvių pralaimėjimu. Aiškiai perdėtais ordino kronikų duomenimis^11 , lietuvių pusėje esą žuvę keliolika tūkstančių žmonių, o dar keli tūkstančiai esą prigėrę Strėvoje, kai pati upė yra nesunkiai perbrendama.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pačiam Sviatoslavui žuvus prie Mstislavlio ant Vechros kranto, jo sūnus Jurgis pažadėjo Jogailai paklusnumą. O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon. Vėliau laisvę atgavęs, Andrius žuvo Vytauto pusėje 1399 m. besi kaudamas su totoriais prie Vorsklos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Esant nepatogiam susisiekimui į Pietus, vis daugiau reikšmės įgijo Dauguvos kelias. Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą. Vilniuje ir Trakuose atsirado vokiečių pirklių kolonijos. Nuo Vytenio ir Gedimino laikų Ryga išsivystė Lietuvai ypatingai svarbiu prekybos centru.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdas rytinėse Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėse pasodino savo sūnus, o Polocke sėdėjo Andrius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pa sodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus. Jie visi buvo priėmę graikų tikėjimą. Polocke sėdėjo Andrius, Brianske (prie Desnos) — Dimi tras († 1399), Černihove — Konstantinas, Kijeve — Vladimiras († 1398), Ratne (Pripetės aukštupyje)—Teodoras († 1394).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila apsiautė Polocką, o Jogailos kariuomenė su Livonijos magistru atsiuntė jam pagalbinių būrių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kai šie, pavyzdžiui, naikino Kęstučio žemes, tai Jogaila pagal bos siuntimu visai nesirūpino, o kada tuo pačiu laiku Skirgaila apsiautė Polocką, iš kurio jis buvo išvytas po Algirdo sūnaus Andriejaus Algirdaičio išėjimo, tai Jogailos kariuomenė kartu su Livonijos magistru tuoj atsiuntė jam talkon savo būrius^1 ). Kęstutis jau nebegalėjo abejoti, kad Kuno v.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa klusnumą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo pa klusnumą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Polockas buvo vienas iš dviejų didelių prekybos centrų Lietuvoje kartu su Kaunu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli pre kybos centrai — Kaunas ir Polockas. Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardi ną ir kitus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas patvirtino sutartį ir suteikė Polockui daugiau laisvės.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Metais vėliau ir pats Vytautas šią sutartį patvirtino ir, bendrai, suteikė Polockui daugiau laisvės; anks
(^1) ) C.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino laikais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Voluinė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai- kais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui- nė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties pradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti priešą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties pradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti prie- šą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pranciškus Skorina gimė Polocko pirklių šeimoje ir 1517–1519 m. Prahoje išspausdino psalmyną bei 22 Senojo Testamento knygas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu- vininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me- dicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“. 1522 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Netrukus į pagalbą konfederatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie Polocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Netrukus į pagalbą konfe- deratams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie Polocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. Vadinamojoje Ru- sijos „Lietuvos kariuomenėje“ buvo 33,7 tūkst.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuo keliu nuėjo ne tik Dauguvos pilys, kaip Gercike, Kukenois, bet ir pats Polockas, kuriam Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tuo keliu nuėjo ne tik Dauguvos pilys, kaip Gercike, Kukenois, bet ir pats Polockas, kuriam Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas. Ano laiko šaltiniai patiekia atsitiktinių užuominų, kaip tokios lietuvių įtakos sferon pakliuvusios artimos žemės lietuvių kariuomenes aprūpindavo maistu, suteik davo reikalingų žinių, padėdavo persikelti per upes, ar pervesdavo per brastas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Voinos mirties Gediminas Polocke pasodino Narimantą, nors Voina buvo palikęs įpėdinių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ir Polocke, po Voinos mirties, nors tas paliko savo įpėdinius, Gediminas paso dino Narimantą. Jam su Karijotu, gavusiu dalį Juodojoje Rusioje (Naugarduke), teko ir santykiai su totoriais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgailai buvo paliktas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštija.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Iš tikro, Skirgailai bebuvo palik tas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštija. Žadėdamas nesiskirti nuo Lenkijos ir jai teikti pagalbą prieš jos priešus, Vytautas betarpiškai gavo didelę valstybės dalį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kijevas buvo atiduotas Skirgailai mainais už Polocką. Jau 1392.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes. Lietuva tapo didvalstybe - regiono lydere.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila spėjo pabėgti į Polocką.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Švitrigaila spėjo pabėgti į Polocką.
Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Magistras grįžo į savo žemę, o Švitrigaila - į Polocką, ir, vėl paleidęs kariuomenę, išvyko į Kijevą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Magistras grįžo į savo žemę, o Švitrigaila - į Polocką, ir, vėl paleidęs kariuomenę, iš- vyko į Kijevą.
Rugpjūčio pabaigoje į Žemaitiją paeiliui įsibrovė trys Livonijos daliniai, jie niokojo Upytės kraštą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Totorių žygis niokojo Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1563 m. pradžioje didelė Maskvos kariuomenė užėmė Polocką - strateginės reikšmės Lietuvos tvirtovę.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1563 m. pradžioje didelė Maskvos kariuomenė užėmė Polocką - strateginės reikšmės Lietuvos tvirtovę. Kelias į Lietuvos gilumą tapo atviras. 1564 m. dvi didelės rusų kariaunos pajudėjo Vilniaus link. Lietuvos kariuomenė sugebėjo jas abi sumušti, dar nespėjus joms susijungti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šiaurėje, kur buvo susikūrusi galinga Polocko kunigaikštija, lietuvių ir latvių giminėms iš karto irgi nelabai sekėsi.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Šiaurėje, kur buvo susikūrusi galinga Polocko kunigaikštija, lietuvių ir latvių giminėms iš karto irgi nelabai sekėsi. Nors jie ir atlikdavo tolimus žygius, tačiau Polockas palengva savo sienas vis artino į aisčių kraštą. Kurį laiką Padauguvio giminės net mo- kėjo jam duoklę — buvo pripažinusios jo valdžią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Polockas, kuris jau buvo pakliuvęs į ordino įtaką, vėl buvo sugrąžintas Lietuvai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Polockas, kuris jau buvo pakliuvęs į ordino įtaką, vėl buvo sugrąžintas Lietuvai. Jam nepasisekė tik atgauti Vitebsko.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vainys buvo vienas iš brolių ir valdė Polocką.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kitas jo brolis, Vainys, val- dė Polocką. Gediminas nebuvo toks karingas, kaip Vytenis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Caras pyko, kad karalius nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Caras jo pasiuntinius priėmė labai nemandagiai, pyko, kam karalius nepripažįstąs jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o tuos titulus patsai vartojąs, piktinosi, kad Stp. Batoras laiške jį vadinąs broliu (jau nuo seno buvo toks paprotys, kad valdovai vienas kitą vadin- davo broliu; tačiau caras, pykdamas ant Stp.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius iš Vilniaus išžygiavo į Polocką ir po trijų savaičių apgulties jį paėmė.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau, nenorėdamas kariauti nualintoje Livonijoje, karalius su vyriausiomis jėgomis iš Vil- niaus išžygiavo į Polocką, kurį po 3 savaičių apgulties paėmė (tuo būdu nuo 1563 m. Mas- kvos valdžioje išbuvęs Poloc- kas sugrįžo Lietuvai ir liko jos iki pirmojo padalinimo). **1580 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stepono Batoro laikais per karus su Maskva buvo atgautas Polockas ir visa Livonija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lietuvos sienos Vazų laikais
Ilgai trukę karai su Maskva dėl Livonijos pasibaigė Lie- tuvos ir Lenkijos laimėjimu: Stepono Batoro laikais buvo atgautas Polockas ir visa Livonija (žiūr. 285—289 psl.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogailai pasiuntus Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio, kilo atviras susirėmimas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Tra kų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžiok lę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, ku ris jiems iškėlė puikias vaišes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1381 m. Skirgaila su Livonijos magistru dvylika savaičių laikė apsupęs Polocką, bet buvo priverstas nutraukti apgultį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau miestiečių išvytas, nu vykęs pas magistrą sulaukė para mos, su pastaruoju 1381 metais iš laikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikė ti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sos tas, privertė Livonijos magistrą nu traukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al girdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū numi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvo tas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vienas vieškelis iš Vilniaus per Vilnios upę prie Vyskupo malūno suko į Polocką.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dar kitas vieškelis per Vil nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių baž nyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; bū tent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar ba zilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minė ta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1388 m. Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Martyno, vys kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra kų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a ni to w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila tuo metu buvo išvykęs į Polocką.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
116
Puslapis 133
Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin ti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs at vykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir gin kluotų žmonių būrį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1432 m. rugsėjo 3 d. Švitrigaila iš Polocko rašė didžiajam magistrui ir prašė skubios pagalbos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Antrasis laiškas yra paties Švitrigailos rašytas didžia jam magistrui iš Polocko, likus 5 die noms iki Mergelės Marijos gimimo, tai yra, 1432 metų rugsėjo 3 dieną, kuriame jam praneša, kad kuni gaikštis Žygimantas ir Alšėnų kuni gaikštis Simonas užpuolę jo dvarą Ašmenoje ir kad jis sėkmingai su to torių generolais pasiekęs Polocką ir dėl to prašo skubiai padėti. Taigi klysta Kojelavičius ir Strij- k o v s k i s sakydami, kad Švitrigai la pabėgęs į Smolenską, bet ne į Po locką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila Polocke įkūrė atramos vietą, iš kurios beveik šešerius metus plito pilietinis karas Lietuvos žemėse.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė iršt vą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio sklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilieti nis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasie kusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių ir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drau ge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dvie jų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių Žygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |