Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Polockas

LaikotarpisXIIXVI1183–1580

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Nors jie ir atlikdavo tolimus žygius, tačiau Polockas palengva savo sienas vis artino į aisčių kraštą. Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1505 m. totoriai siaubė Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes.
t-002 Vienas vieškelis iš Vilniaus per Vilnios upę prie Vyskupo malūno suko į Polocką.
t-003 Vilnius Polocko dalinėje valdoje siejamas su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, arba Dovydu.
t-004 Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą.
t-005 1432 m. rugsėjo 3 d. Švitrigaila iš Polocko rašė didžiajam magistrui ir prašė skubios pagalbos.
t-006 Užėmęs Lukomlį, Andrius Polockietis kėlė ir toliau neramumą.
t-007 Vilnius Polocko dalinėje valdoje siejamas su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, arba Dovydu.
t-008 Skirgailai buvo paliktas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštija.
t-009 Švitrigaila Polocke įkūrė atramos vietą, iš kurios beveik šešerius metus plito pilietinis karas Lietuvos žemėse.
t-010 Maskvos caras pyko, kad Steponas Batoras nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų.
t-011 Pranciškus Skorina gimė Polocko pirklių šeimoje ir 1517–1519 m. Prahoje išspausdino „Rusėnų Biblijos“ knygas.
t-012 Vytenio ir Gedimino laikais Polockas 1307 m. buvo prijungtas prie Lietuvos kaip Baltosios Rusios dalis.
t-013 1432 m. rugpjūčio 31 d. naktį užpultas Ašmenos dvare Švitrigaila spėjo pabėgti į Polocką.
t-014 Totorių žygis niokojo Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.
t-015 Karalius iš Vilniaus išžygiavo į Polocką ir po trijų savaičių apgulties jį paėmė.
t-016 Polockas, anksčiau patekęs į ordino įtaką, vėl buvo sugrąžintas Lietuvai.
t-017 Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Polocko, o kautynės baigėsi lietuvių pralaimėjimu.
t-018 Skirgaila sėkmingai apgulė Polocką, pats jame įsitvirtino, o Andrių paėmė į nelaisvę ir išsiuntė į Lenkiją.
t-019 Polockas pasirinko bendradarbiavimą su Lietuva, kuri jam buvo natūrali gynėja ir sąjungininkė.
t-020 Vytautas patvirtino laisvos prekybos sutartį ir suteikė Polockui daugiau laisvės.
t-021 Skirgailai apgulus Polocką, Jogailos kariuomenė ir Livonijos magistras atsiuntė jam pagalbinių būrių.
t-022 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė atramos vietą, iš kurios beveik šešerius metus plito vaidai, puldinėjimai ir pilietinis karas.
t-023 Polockui Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas.
t-024 Tikėta, kad šventuoju paskelbtas Kazimieras 1518 m. padėjo Lietuvos kariuomenei įveikti priešą prie Polocko.
t-025 Algirdas rytinėse Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėse pasodino savo sūnus, o Polocke sėdėjo Andrius.
t-026 1792 m. gegužės 22 d. Rusijos kariuomenė įžengė į LDK prie Polocko, pradėdama karą tarp LLV ir Rusijos.
t-027 Vytauto valdymo metu Polockas buvo vienas iš dviejų didelių prekybos centrų Lietuvoje kartu su Kaunu.
t-028 Vilnius Polocko dalinėje valdoje siejamas su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, arba Dovydu.
t-029 1388 m. Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu.
t-030 Pranciškus Skorina gimė Polocko pirklių šeimoje ir 1517–1519 m. Prahoje išspausdino psalmyną bei 22 Senojo Testamento knygas.
t-031 Vytenio ir Gedimino brolis Vainys valdė Polocką.
t-032 Strėvos kautynėse dalyvavo būriai iš Polocko, o mūšis baigėsi lietuvių pralaimėjimu.
t-033 1411 m. pavasarį Vytautui vykstant pro Polocką iki Kijevo, tų kraštų kunigaikščiai jam reiškė paklusnumą.
t-034 Vilnius Polocko dalinėje valdoje siejamas su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, arba Dovydu.
t-035 Gedimino laikais Polockas jau buvo tarp anksčiau lietuvių užvaldytų žemių.
t-036 Apie 1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių prie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose.
t-037 1381 m. Skirgaila su Livonijos magistru dvylika savaičių laikė apsupęs Polocką.
t-038 Po Voinos mirties Gediminas Polocke pasodino Narimantą, nors Voina buvo palikęs įpėdinių.
t-039 Vainys buvo vienas iš brolių ir valdė Polocką.
t-040 1381 m. Skirgaila su Livonijos magistru dvylika savaičių laikė apsupęs Polocką, bet buvo priverstas nutraukti apgultį.
t-041 Skirgailai išvykus į Polocką, atsirado proga įgyvendinti sumanymą Vilniuje.
t-042 Jogailai pasiuntus Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio, kilo atviras susirėmimas.
t-043 Karalius iš Vilniaus išžygiavo į Polocką ir po trijų savaičių apgulties jį paėmė.
t-044 Vilnius Polocko dalinėje valdoje siejamas su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, arba Dovydu.
t-045 Jogailai pasiuntus Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Andriaus Algirdaičio, kilo atviras susirėmimas.
t-046 Maskvos caras pyko, kad Steponas Batoras nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų.
t-047 1432 m. rugsėjo 3 d. Švitrigaila iš Polocko parašė laišką didžiajam magistrui, prašydamas skubios pagalbos.
t-048 Vilnius Polocko dalinėje valdoje siejamas su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, arba Dovydu.
t-049 Po Voinos mirties Gediminas Polocke pasodino Narimantą, nors Voina buvo palikęs įpėdinių.
t-050 Gedimino ar Algirdo laikais Polocko žemės telkėsi apie Lietuvą kaip politinės sistemos centrą.
t-051 1388 m. dokumente Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu.
t-052 Po nepavykusio žygio gilyn į Lietuvą Švitrigaila grįžo į Polocką, paleido kariuomenę ir išvyko į Kijevą.
t-053 Vilnius Polocko dalinėje valdoje siejamas su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, arba Dovydu.
t-054 Vienas vieškelis iš Vilniaus per Vilnios upę prie bendro naudojimo malūno suko į Polocką.
t-055 Po sąmokslininkų užpuolimo Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Polocko sritį.
t-056 Daumantas susitaikė su broliu ir gavo valdyti Polocko kraštą.
t-057 Gediminas laukė pagrindinių dalinių, kuriems į pagalbą turėjo ateiti naugardukiečiai ir polockiečiai.
t-058 Kazimieras žiemos viduryje lankėsi Baltarusijoje ir Polocke, Vitebske bei Smolenske tvarkė taikos bei karo reikalus.
t-059 Lietuvos metraštis Kęstutį vadina didžiuoju kunigaikščiu ir rašo, kad užėmęs Vilnių jis pasiuntė du žmones į Polocką.
t-060 Lietuvos metraštis Aleksandrą vadina didžiuoju kunigaikščiu ir rašo, kad jis su Elena bei didikais lankėsi Polocke.
t-061 Stanislovas Hlebavičius Polocko vietininku buvo bene nuo 1502 m.
t-062 Narbutas pasakoja, kad po Mindaugo žūties Treniota nužudė Polocko Tautvilą, o bijodamas polockiečių keršto įkalino Polocko bajorus.
t-063 1264 metais Lietuvos ponai po Treniotos mirties pasiuntė Liutaurą užimti Polocko ir valdyti jį vietininku.
t-064 Šiaurėje, kur buvo susikūrusi galinga Polocko kunigaikštija, lietuvių ir latvių giminėms iš karto irgi nelabai sekėsi.
t-065 1563 m. pradžioje didelė Maskvos kariuomenė užėmė Polocką - strateginės reikšmės Lietuvos tvirtovę.
t-066 Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, ne bodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų.

Ryšiai