Polockas

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

PDF 124-125

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiškės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vienas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vilnios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių bažnyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; būtent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar bazilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minėta.

PDF 61

FIeTep6yprb 1793 roAa 8vo) tariamų Lietuvos kunigaikščių kilmė aiškinama taip: „Vilniuje, Polocko dalinėje valdoje, buvo Riuriko giminės kunigaikščiai, Rodosłownik'e nurodyti: I. Kunigaikštis Rostislavas, kunigaikščio Rogvoldo Borisovičiaus sūnus. II. Kunigaikštis Dovilas, arba Dovydas, kunigaikščio Rostislavičiaus sūnus.

PDF 232

Antrasis laiškas yra paties Švitrigailos rašytas didžiajam magistrui iš Polocko, likus 5 dienoms iki Mergelės Marijos gimimo, tai yra, 1432 metų rugsėjo 3 dieną, kuriame jam praneša, kad kunigaikštis Žygimantas ir Alšėnų kunigaikštis Simonas užpuolę jo dvarą Ašmenoje ir kad jis sėkmingai su totorių generolais pasiekęs Polocką ir dėl to prašo skubiai padėti. Taigi klysta Kojelavičius ir Strijk o v s k i s sakydami, kad Švitrigaila pabėgęs į Smolenską, bet ne į Polocką.

PDF 233

0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė irštvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio sklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilietinis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasiekusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių ir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drauge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dviejų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių Žygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

PDF 58

rusėnai skilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustuvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten medicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“.

PDF 36

Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino laikais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Voluinė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.

PDF 68

Švitrigaila spėjo pabėgti į Polocką. Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.

Sud. Karolis Zikaras, Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.).

Slapta buvo pažadėta Lenkijos karaliaus parama pretendentui į Lietuvos sostą Žygimantui Kęstutaičiui, ir jį paremsiantiems Lietuvos kunigaikščiams bei bajorams. Sąmokslininkai 1432 m. rugpjūčio 31 d. naktį užpuolė Švitrigailą Ašmenos dvare, kai jis vyko į derybas su lenkais Lietuvos Brastoje. Švitrigaila spėjo pabėgti į Polocką.

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

PDF 301

Livonijoje tuo metu jau buvo pagerėję reikalai: karalium paskelbtas Magnusas jau buvo paties caro pašalintas, o kraštas, matydamas, kad ruošiamasi rimtam karui, jau nebelinko į caro pusę, ir Lietuvos kariuomenei be didelio vargo pasisekė atsiimti nemaža miestų. Tačiau, nenorėdamas kariauti nualintoje Livonijoje, karalius su vyriausiomis jėgomis iš Vilniaus išžygiavo į Polocką, kurį po 3 savaičių apgulties paėmė (tuo būdu nuo 1563 m. Maskvos valdžioje išbuvęs Polockas sugrįžo Lietuvai ir liko jos iki pirmojo padalinimo).

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

1579 m. vasarą pats karalius iš Vilniaus išžygiavo prieš caro kariuomenę, kuri buvo suspiesta Pskove.

PDF 81

Polockas, kuris jau buvo pakliuvęs į ordino įtaką, vėl buvo sugrąžintas Lietuvai. Jam nepasisekė tik atgauti Vitebsko.

PDF 265

Rygoje padarė sutartį laisvai prekiauti, jei net ištiktų ir karas tarp Livonijos Ordino ir Vytauto, nes pasak jų, prekyba nieko bendro neturinti su karu^2 ). Metais vėliau ir pats Vytautas šią sutartį patvirtino ir, bendrai, suteikė Polockui daugiau laisvės; anks­ (^1) ) C.

PDF 33

Kai šie, pavyzdžiui, naikino Kęstučio žemes, tai Jogaila pagalbos siuntimu visai nesirūpino, o kada tuo pačiu laiku Skirgaila apsiautė Polocką, iš kurio jis buvo išvytas po Algirdo sūnaus Andriejaus Algirdaičio išėjimo, tai Jogailos kariuomenė kartu su Livonijos magistru tuoj atsiuntė jam talkon savo būrius^1 ). Kęstutis jau nebegalėjo abejoti, kad Kuno v.

PDF 232-233

216 ## Puslapis 233 I I I KNYGA degė padegta gal Švitrigailos kariuomenės, o gal ir pačių miestiečių17.0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė irštvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio sklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilietinis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasiekusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių ir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drauge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dviejų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių Žygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

PDF 54

Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties pradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti priešą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties pradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti priešą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos. Šv.

PDF 94

Netrukus į pagalbą konfederatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie Polocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. Vadinamojoje Rusijos „Lietuvos kariuomenėje“ buvo 33,7 tūkst.

PDF 263

pirkliai, ir jau prie Vytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turėjo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau išsiplėtė ir sutvirtėjo. Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli prekybos centrai — Kaunas ir Polockas. Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras.

PDF 131

Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a nito w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.

PDF 58

rusėnai skilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustuvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten medicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“.

PDF 81

)** Gediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, Vainys, valdė Polocką. Gediminas nebuvo toks karingas, kaip Vytenis.

PDF 147

Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo paklusnumą.

PDF 20

Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes. Lietuva tapo didvalstybe - regiono lydere.

PDF 51

locke. Tačiau miestiečių išvytas, nuvykęs pas magistrą sulaukė paramos, su pastaruoju 1381 metais išlaikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikėti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sostas, privertė Livonijos magistrą nutraukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Algirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvotas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Tačiau miestiečių išvytas, nuvykęs pas magistrą sulaukė paramos, su pastaruoju 1381 metais išlaikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikėti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sostas, privertė Livonijos magistrą nutraukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Algirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvotas. Andrius žuvo prie Vorsklos 1399 metais.

PDF 81

)** Gediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, Vainys, valdė Polocką. Gediminas nebuvo toks karingas, kaip Vytenis.

Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).

Gediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, Vainys, valdė Polocką.

PDF 51

locke. Tačiau miestiečių išvytas, nuvykęs pas magistrą sulaukė paramos, su pastaruoju 1381 metais išlaikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikėti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sostas, privertė Livonijos magistrą nutraukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Algirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvotas.

PDF 132-133

116 ## Puslapis 133 Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendinti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs atvykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir ginkluotų žmonių būrį.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendinti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs atvykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir ginkluotų žmonių būrį. Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemutinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais. Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyventojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Nepaisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 metams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, kurios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jadvygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina miestu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv.

PDF 50

Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžioklę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, kuris jiems iškėlė puikias vaišes.

PDF 50

Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžioklę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, kuris jiems iškėlė puikias vaišes.

PDF 232

Antrasis laiškas yra paties Švitrigailos rašytas didžiajam magistrui iš Polocko, likus 5 dienoms iki Mergelės Marijos gimimo, tai yra, 1432 metų rugsėjo 3 dieną, kuriame jam praneša, kad kunigaikštis Žygimantas ir Alšėnų kunigaikštis Simonas užpuolę jo dvarą Ašmenoje ir kad jis sėkmingai su totorių generolais pasiekęs Polocką ir dėl to prašo skubiai padėti. Taigi klysta Kojelavičius ir Strijk o v s k i s sakydami, kad Švitrigaila pabėgęs į Smolenską, bet ne į Polocką.

PDF 32

Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Lietuva tuo metu jau turėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro civilizacijos ištakos. Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

PDF 131

Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a nito w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 metais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Trocensis, bet niekur nėra Dux Lithuaniae. Tik taikos sutartyje tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i gt a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas].

PDF 70

Magistras grįžo į savo žemę, o Švitrigaila į Polocką, ir, vėl paleidęs kariuomenę, išvyko į Kijevą. Rugpjūčio pabaigoje į Žemaitiją paeiliui įsibrovė trys Livonijos daliniai, jie niokojo Upytės kraštą.

PDF 124-125

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiškės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vienas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vilnios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių bažnyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; būtent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar bazilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minėta.

PDF 184

Švitrigaila buvo sąmokslininkų užpultas tuo metu, kai, vykdamas į derybas su Jogaila, nakvojo sustojęs Ašmenoje. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės. Zigmanto ryšiai su Lenkija.

PDF 194

Tai šen, tai ten liepsnojo priešo padegti kaimai, kylantys G ed im in a s su m u ša dūmai žadino skausmą, o k ry ž iu o č iu s ir a tim a skausmas — drąsą, tačiau apiš jų Ž e m a itiją dairiam kunigaikščiui tuo tarpu daugiau rūpėjo, kieno pusėje jėgų persvara. Jis kol kas turėjo nedidelę kariuomenę, laukė pagrindinių dalinių, kurie su naugardukiečiais ir polockiečiais, atėjusiais į pagalbą, turėjo už dienos ar kitos pasirodyti. Todėl ir delsė, tramdydamas įniršį, kurį kėlė akivaizdūs priešo siautėjimo ženklai: nenorėjo nei neapdairiai pulti į kovą, nei nieko nedaryti.

PDF 213

Todėl Jonas, išvaduodamas nuo nelaimės Polocko ponus, išjojo į Naugardą ir ten tapo vienuoliu. O Lietuvos ponai 1264 metais visuotiniame suvažiavime, jau po Treniotos mirties, nusiuntė Liutaurą užimti Polocko, kad šis valdytų jį kaip vietininkas. Liutauro sūnus Vytenis, gimęs 1232 metais Žemaitijoje, gyveno Ariogaloje; jis išgarsėjo rusų karuose su totoriais, buvo paimtas į nelaisvę, buvo Batu stovykloje, Kumanų žemėje, pagaliau grįžo ir valdė Polocko kunigaikštystę kartu su savo tėvu.

PDF 52

Merkinė čia buvo kraštutinė didesnioji lietuvių pilis, nors jotvingų sodybos dar toli nuėjo į pietus. Šiaurėje, kur buvo susikūrusi galinga Polocko kunigaikštija, lietuvių ir latvių giminėms iš karto irgi nelabai sekėsi. Nors jie ir atlikdavo tolimus žygius, tačiau Polockas palengva savo sienas vis artino į aisčių kraštą.

PDF 90

1563 m. pradžioje didelė Maskvos kariuomenė užėmė Polocką - strateginės reikšmės Lietuvos tvirtovę. Kelias į Lietuvos gilumą tapo atviras. 1564 m. dvi didelės rusų kariaunos pajudėjo Vilniaus link. Lietuvos kariuomenė sugebėjo jas abi sumušti, dar nespėjus joms susijungti.

PDF 436-437

Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, nebodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo 420 Transiivanijos (vert. past.). ## Puslapis 437 IV KNYGA kartu kovėsi, norėdamas parodyti pavyzdį.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

(Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos kunigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laišku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištikimus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, saugodamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visame kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Karalystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas savo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs. Kaip ir tame neseniai vykusiame kare prieš Maskvos kunigaikštį prie Polocko rizikavo savo gyvybe ir sveikata, savo noru ir būdamas taurios riteriškos širdies, nusėdęs nuo žirgo, nebodamas jokio pavojaus, stojo prie pat priešininko pilies sienų, kad ją užimtų ir šturmuotų, ir kitiems, kurie su juo

PDF 185

Spalio mėnesį Lenkijoje nusiaubę Kališo ir Seradzo žemes, sugrįžo prisiplėšę grobio namo be kovos su nepatyrusią nuostolių kariuomene, kadangi niekur nesutiko pasipriešinimo. Iš rusų šaltinių žinome, kad tais pačiais metais buvo Rusioje užkariautas Polockas, tačiau jie nieko nemini, kas buvo pasėjęs šio karo sėklą, nors rašytojai aiškiai sako, jog šis miestas gerokai anksčiau su visa sritimi buvo prijungtas prie Lietuvos. Žemaičiai, gal norėdami su kry- 1308 m e ta i žiuočiais kariauti ne savo Ž em a ičių ž y g is į Prūžemėje, o Prūsijoje, gal troksiją šdami priešą nukamuoti nuolatiniais grobikiškais antpuoliais, smarkiai nusiaubė Sembos žemę.

PDF 46

Savo vietoje, Polocke, jis paliko savo sūnų Rogvolodą, pramintą Vosyliumi17, ir tasai Polocko kunigaikštis Vosylius gyveno Polocke netrumpai ir pasimirė. O savo vietoje paliko sūnų Glėbą ir dukterį Praskoviją IS. Toji duktė davė įžadą, kad liksianti ligi mirties skaisti, ir tapo šventojo Išganytojo vienuolyno prie Polotos upės vienuole, ir ten išgyveno septynerius metus, tarnaudama dievui ir perrašinėdama knygas cerkvės reikalui.

PDF 81

Pirmą kartą Livonijos kariuomenė buvo atėjusi j pagalbą kunigaikščiui Skirgailai prie Polocko, o paskui Prūsijos kariuomenė su maršalu buvo atžygiavusi prie Trakų. O dabar jau trečią kartą Livonijos kariuomenė atėjo su juo. Tai jau buvo įrodymai, kad jie su jais išvien stojo prieš didįjį kunigaikštį Kęstutį.

PDF 81

26. APIE KRYŽIUOČIŲ PAGALBĄ JOGAILAI IR DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO KĘSTUČIO NUŽUDYMĄ Didysis kunigaikštis Kęstutis, užėmęs Vilnių, pasiunčia į Polocką du žmones, vieną į kariuomenę o kitą į miestą. Polockiečiai apsidžiaugė ir šauksmu pranešė kariuomenei, kariai atsimetė nuo Skirgailos ir patraukė į Vilnių, pas didįjį kunigaikštį Kęstutį.

PDF 257

Tuomet ir Algirdo valdos buvo aktyviai įsijungusios į vakarų Lietuvos gynybą. Tačiau Strėvos kautynės, kuriose dalyvavo būriai iš Vladimiro (Volinijos), Liet. Brastos, Polocko, Vitebsko ir Smolensko, baigėsi lietuvių pralaimėjimu.

PDF 303

Esant nepatogiam susisiekimui į Pietus, vis daugiau reikšmės įgijo Dauguvos kelias. Didžiosios kunigaikštijos plačios sritys per Polocką ir Vitebską buvo įtrauktos į Dauguvos prekybą. Vilniuje ir Trakuose atsirado vokiečių pirklių kolonijos. Nuo Vytenio ir Gedimino laikų Ryga išsivystė Lietuvai ypatingai svarbiu prekybos centru.

PDF 252

Ir Polocke, po Voinos mirties, nors tas paliko savo įpėdinius, Gediminas pasodino Narimantą. Jam su Karijotu, gavusiu dalį Juodojoje Rusioje (Naugarduke), teko ir santykiai su totoriais.

PDF 188

Apie 1255 m. Mindaugas vėl atgavo valdžią Polocke, užėmė naujų žemių prie Dniepro — Černigovo ir Briansko kunigaikštijose. Įvykiai tačiau ėmė vystytis Mindaugo nenaudai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Iš tikro, Skirgailai bebuvo paliktas Polockas ir pažadėta Kijevo kunigaikštija. Žadėdamas nesiskirti nuo Lenkijos ir jai teikti pagalbą prieš jos priešus, Vytautas betarpiškai gavo didelę valstybės dalį. Žemai­

PDF 304

Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pasodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus. Jie visi buvo priėmę graikų tikėjimą. Polocke sėdėjo Andrius, Brianske (prie Desnos) — Dimitras († 1399), Černihove — Konstantinas, Kijeve — Vladimiras († 1398), Ratne (Pripetės aukštupyje)—Teodoras († 1394).

PDF 257

Tuomet ir Algirdo valdos buvo aktyviai įsijungusios į vakarų Lietuvos gynybą. Tačiau Strėvos kautynės, kuriose dalyvavo būriai iš Vladimiro (Volinijos), Liet. Brastos, Polocko, Vitebsko ir Smolensko, baigėsi lietuvių pralaimėjimu.