Vieta

Polockas

85 teiginiai116 įrašų165 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 85 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

51–85 iš 85 teiginių

t-052

Polockas pasirinko bendradarbiavimą su Lietuva, kuri jam buvo natūrali gynėja ir sąjungininkė.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Todėl pasirinko _bendradarbiavimo_ kelią. Tuo keliu nuėjo ne tik Dauguvos pilys, kaip Gercike, Kukenois, bet ir pats Polockas, kuriam Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas. Ano laiko šaltiniai patiekia atsitiktinių užuominų, kaip tokios lietuvių įtakos sferon pakliuvusios artimos žemės lietuvių kariuomenes aprūpindavo maistu, suteikdavo reikalingų žinių, padėdavo persikelti per upes, ar pervesdavo per brastas. Tokių nuo Lietuvos pusiau priklausančių žemių, kurios sudarė plačią zoną, lietuviai nebeliesdavo. Per jas lietuviai atlikdavo į rytus gana tolimus karo žygius, apie kuriuos ir «lietopisiai » nepagailėjo žinių XIII amž. Antoniewicz, J. : _The Mysterious Sudovian People_ , Archaeology, II, nr. 3, New York 1958, 158-161 p. — (”) TaPr, I, 1, 1959, 63-64 p. — (”) _O kilku importach prowincialno-rzymskich i kultury « weuedzkiej », znalezionych na obszarach plemiennych Jaćwiezy_ , RoB, III, 1962, 183- 204 p. — (”) _Odkrycie grobu rolnika Jaćwieskiego z narzędziami produkcji z okresu Rzymskiego_ , RoB, III, 1962, 205-223 p. (Žr. T. DzierzykrayRogalski padarytą to kapo analizę : RoB, III, 1962, 225-252 p.).

t-053

Skirgaila sėkmingai apgulė Polocką, pats jame įsitvirtino, o Andrių paėmė į nelaisvę ir išsiuntė į Lenkiją.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 294

Pačiam Sviatoslavui žuvus prie Mstislavlio ant Vechros kranto, jo sūnus Jurgis pažadėjo Jogailai paklusnumą. O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon. Vėliau laisvę atgavęs, Andrius žuvo Vytauto pusėje 1399 m. besikaudamas su totoriais prie Vorsklos.

t-054vidutinis

Trečioji - Jaunė, arba Ieva, taip pat rusė kunigaikštytė, Polocko kuni gaikščio, mirusios Gedimino žmonos brolio, duktė.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.).

Antroji žmona buvo Smolensko kunigaikštytė Olga. Išjos sūnūs: Algirdas (Olgerd, tai reiškia: Olgos meilė4 5), gimęs 1296 metais, ir Kęstutis (Kiejstut, tai reiškia: Klastūnas - Fortelnik) - 1297 metais. Trečioji Jaunė, arba Ieva, taip pat rusė kunigaikštytė, Polocko kunigaikščio, mirusios Gedimino žmonos brolio, duktė.

t-055vidutinis

Po Kauno ėjo 100 kapų grašių mokėti turėję Belskas, Drohičinas, Gardinas, Pinskas, Polockas, kiti - dar mažiau.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 389

Tai antra pagal dydį suma, daugiau turėjo mokėti Vilnius - 500 kapų grašių ir dar išrengti 300 raitelių. Po Kauno ėjo 100 kapų grašių mokėti turėję Belskas, Drohičinas, Gardinas, Pinskas, Polockas, kiti - dar mažiau. Iš valstybės lietuviškųjų žemių miestų sąraše dar yra Trakai, kurių miestiečiai krikščionys ir karaimai kartu turėjo mokėti 60 kapų grašių, ir Merkinė, turėjusi mokėti 30 kapų grašių.

t-056

Zenono Ivinskio teigimu, užėmęs Lukomlį, Andrius Polockietis ir toliau kėlė neramumą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 294

Vykdamu Lietuvon malšinti sukilimo, jiedu turėjo raštu pažadėti, pareikalavus, atgal sugrįžti. Užėmęs Lukomlį, Andrius Polockietis kėlė ir toliau neramumą. Dar 1385 m.

t-057

Zenono Ivinskio teigimu, Polockui Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 129

Tuo keliu nuėjo ne tik Dauguvos pilys, kaip Gercike, Kukenois, bet ir pats Polockas, kuriam Lietuva buvo natūralus gynėjas ir sąjungininkas. Ano laiko šaltiniai patiekia atsitiktinių užuominų, kaip tokios lietuvių įtakos sferon pakliuvusios artimos žemės lietuvių kariuomenes aprūpindavo maistu, suteikdavo reikalingų žinių, padėdavo persikelti per upes, ar pervesdavo per brastas.

t-058

Švitrigaila grįžo į Polocką, paleido kariuomenę ir išvyko į Kijevą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 70

Magistras grįžo į savo žemę, o Švitrigaila į Polocką, ir, vėl paleidęs kariuomenę, išvyko į Kijevą. Rugpjūčio pabaigoje į Žemaitiją paeiliui įsibrovė trys Livonijos daliniai, jie niokojo Upytės kraštą.

t-059

Michał Balińskio „Vilniaus miesto istorijoje“ rašoma, kad Švitrigaila Polocke įkūrė atramos vietą, iš kurios beveik šešerius metus po Lietuvos žemes plito pilietinis karas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 233

0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė irštvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio sklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilietinis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasiekusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių ir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drauge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dviejų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių Žygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

t-060vidutinis

Gediminas laukė pagrindinių dalinių, kurie kartu su į pagalbą atėjusiais naugardukiečiais ir polockiečiais turėjo pasirodyti po dienos ar dviejų.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 194

Tai šen, tai ten liepsnojo priešo padegti kaimai, kylantys G ed im in a s su m u ša dūmai žadino skausmą, o k ry ž iu o č iu s ir a tim a skausmas — drąsą, tačiau apiš jų Ž e m a itiją dairiam kunigaikščiui tuo tarpu daugiau rūpėjo, kieno pusėje jėgų persvara. Jis kol kas turėjo nedidelę kariuomenę, laukė pagrindinių dalinių, kurie su naugardukiečiais ir polockiečiais, atėjusiais į pagalbą, turėjo už dienos ar kitos pasirodyti. Todėl ir delsė, tramdydamas įniršį, kurį kėlė akivaizdūs priešo siautėjimo ženklai: nenorėjo nei neapdairiai pulti į kovą, nei nieko nedaryti.

t-061

A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ rašoma, kad caras pyko, jog Steponas Batoras nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 300

Caras jo pasiuntinius priėmė labai nemandagiai, pyko, kam karalius nepripažįstąs jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o tuos titulus patsai vartojąs, piktinosi, kad Stp. Batoras laiške jį vadinąs broliu (jau nuo seno buvo toks paprotys, kad valdovai vienas kitą vadindavo broliu; tačiau caras, pykdamas ant Stp.

t-062

Michał Baliński rašo, kad Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė atramos vietą, iš kurios beveik šešerius metus plito vaidai, puldinėjimai ir pilietinis karas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 233

0 Švitrigaila, nusigavęs į Polocką, ten įkūrė irštvą, iš kurios beveik 6 metus po visas Lietuvos šalis tolydžio sklido įnirtingi vaidai, nesiliaujantys puldinėjimai ir pilietinis karas, ir anoji Lietuvos valstybė, Vytauto laikais pasiekusi tokios didžios galybės, alinama jo įpėdinių niekšybių ir barbariškumo, nuo to laiko pradėjo smukti. Vilnius, drauge su visu kraštu patyręs likimo išbandymus, vėl tapo dviejų lygiai tokių pat galingų, kaip ir viena kitos nekenčiančių Žygimanto ir Švitrigailos grupuočių taikiniu.

t-063

1381 m. Skirgaila kartu su Livonijos magistru 12 savaičių laikė apsupęs Polocką, tačiau Livonijos magistras buvo priverstas nutraukti apgultį, o Skirgaila – grįžti į Vilnių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 51

locke. Tačiau miestiečių išvytas, nuvykęs pas magistrą sulaukė paramos, su pastaruoju 1381 metais išlaikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikėti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sostas, privertė Livonijos magistrą nutraukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Algirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sūnumi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvotas.

t-064

Vainys valdė Polocką.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 81

)** Gediminas buvo Vytenio brolis. Kitas jo brolis, Vainys, valdė Polocką. Gediminas nebuvo toks karingas, kaip Vytenis.

t-065vidutinis

Šaltinyje „A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija“ teigiama, kad šiaurėje, kur buvo susikūrusi galinga Polocko kunigaikštija, lietuvių ir latvių giminėms iš karto nelabai sekėsi.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 52

Merkinė čia buvo kraštutinė didesnioji lietuvių pilis, nors jotvingų sodybos dar toli nuėjo į pietus. Šiaurėje, kur buvo susikūrusi galinga Polocko kunigaikštija, lietuvių ir latvių giminėms iš karto irgi nelabai sekėsi. Nors jie ir atlikdavo tolimus žygius, tačiau Polockas palengva savo sienas vis artino į aisčių kraštą.

t-066vidutinis

Veikale „A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija“ teigiama, kad po sąmokslininkų užpuolimo Švitrigaila paspruko į Polocką ir paėmė į savo valdžią Polocko sritį.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 184

Švitrigaila buvo sąmokslininkų užpultas tuo metu, kai, vykdamas į derybas su Jogaila, nakvojo sustojęs Ašmenoje. Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės. Zigmanto ryšiai su Lenkija.

t-067

Michał Baliński veikale „Vilniaus miesto istorija“ pateikiamoje tariamų Lietuvos kunigaikščių genealogijoje Vilnius, vadinamas Polocko daline valda, siejamas su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, arba Dovydu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 61

FIeTep6yprb 1793 roAa 8vo) tariamų Lietuvos kunigaikščių kilmė aiškinama taip: „Vilniuje, Polocko dalinėje valdoje, buvo Riuriko giminės kunigaikščiai, Rodosłownik'e nurodyti: I. Kunigaikštis Rostislavas, kunigaikščio Rogvoldo Borisovičiaus sūnus. II. Kunigaikštis Dovilas, arba Dovydas, kunigaikščio Rostislavičiaus sūnus.

t-068

Michał Baliński „Vilniaus miesto istorijoje“ aprašyta tariama genealogija Vilnių Polocko dalinėje valdoje sieja su Riuriko giminės kunigaikščiais Rostislavu ir Dovilu, dar vadinamu Dovydu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 61

FIeTep6yprb 1793 roAa 8vo) tariamų Lietuvos kunigaikščių kilmė aiškinama taip: „Vilniuje, Polocko dalinėje valdoje, buvo Riuriko giminės kunigaikščiai, Rodosłownik'e nurodyti: I. Kunigaikštis Rostislavas, kunigaikščio Rogvoldo Borisovičiaus sūnus. II. Kunigaikštis Dovilas, arba Dovydas, kunigaikščio Rostislavičiaus sūnus.

t-069vidutinis

Aleksandras Jogailaitis Polocke lankėsi 1497 m. balandžio 5–11 d. ir 1500 m. rugsėjo 8 d.–spalio 17 d.

Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.

PDF 7

XVI a. pradžioje LDK teritorijoje bernardinų vienuolynai veikė visose išvardytose vietovėse. Remiantis Maciejaus Neumano ir Krzysztofo Pietkiewicziaus sudarytu Ldk Aleksandro itinerariumu, valdovas daugiausia laiko praleido Vilniuje, o Polocke ir Kaune lankėsi tik du kartus. Polocke: 1497 m. balandžio 5-11 d. ir 1500 m. rugsėjo 8 - spalio 17 d.; Kaune: 1494 m. spalį, 1498 m. spalio 31 - lapkričio 2 d. Tykocine valdovas apsilankė tik kartą - 1500 m. sausį.

t-070vidutinis

Narbutas nurodo, kad Polockas tapo laisvu miestu ir respublika, valdoma 30 senatorių.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 204

Polockas tapo laisvu miestu, o kunigaikštystė — respublika, valdoma 30 senatorių.

t-071vidutinis

Teodoras Narbutas nurodo, kad Polocko kunigaikštystę valdė Boriso sūnus Vosylius Rogvolodas.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 333

Tuo metu Polocko kunigaikštystę valdė Boriso sūnus Vosylius Rogvolodas, vienas iš Palemono ainių1 2, kurio valdos plačiai driekėsi palei Dauguvą.

t-072vidutinis

Netrukus ir Polocko provincija neatlaikė to smur to.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 212

Netrukus ir Polocko provincija neatlaikė to smurto. Sučiupti krivičių kunigaikščiai po kurio laiko ¡buvo ištremti į Carogradą. Didžiojo kunigaikščio sūnus Iziaslavas pradėjo savo viešpatavimą Polocke ir Minske.

t-073vidutinis

Daumantą nužudęs veikėjas nužygiavo į Polocką ir grąžino šią kunigaikštystę Lietuvai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 259

Savo ranka priėjęs nužudė Daumantą. Paskui nužygiavo į Polocką ir grąžino tą kunigaikštystę Lietuvai1 2.

t-074vidutinis

Liutauras Polocke ėjo Didžiosios Kunigaikštystės vietininko pareigas iki 1281 m., kai ši kunigaikštystė buvo užvaldyta Daumantų, Pskoviečio ir Uteniečio.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 270

Taigi Liutauras Didžiosios Kunigaikštystės vietininko pareigas Polocke ėjo net iki to laiko, kai ši kunigaikštystė buvo užvaldyta rasi Daumantų, Pskoviečio ir Uteniečio, t. y. iki 1281-ųjų.

t-075vidutinis

Pasak Teodoro Narbuto, Vainius nuo 1307 m. valdė Polocko kunigaikštystę.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 70

Iš ankstesnių mūsų pasakojimų (§ 1081) žinome, kad Vainius jau nuo 1307 m etų valdė Polocko kunigaikštystę.

t-180435vidutinis

Maskvos caras pyko, kad Steponas Batoras nepripažino jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 300

Caras jo pasiuntinius priėmė labai nemandagiai, pyko, kam karalius nepripažįstąs jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o tuos titulus patsai vartojąs, piktinosi, kad Stp. Batoras laiške jį vadinąs broliu (jau nuo seno buvo toks paprotys, kad valdovai vienas kitą vadindavo broliu; tačiau caras, pykdamas ant Stp.

t-207606vidutinis

1562–1582 m. kare su Maskva Rusija užėmė Polocką; Bumblauskas šį įvykį apibūdina kaip pirmąjį dokumentiškai fiksuotą LDK paveldo išvežimą.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

PDF 254

Juk jau 1562–1582 m. kare su Maskva dėl Livonijos Rusija užima Polocką – tai pirmasis dokumentiškai fiksuotas LDK paveldo išvežimas.

t-208052vidutinis

Polocke J. K. Glaubicas projektavo ir statė unitų Šv. Sofijos katedrą bei bazilijonų vienuolyną.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

PDF 248

1748 m. J. K, Glaubicą pasikvietė Kijevo metropolitas, Polocko arkivyskupas Florijonas Hrebnickis {Florian Hrebnicki, 1684-1761), jam pavedęs suprojektuoti ir pastatyti metropolito rezidenciją Strunioje, taip pat unitų Šv. Sofijos katedrą bei bazilijonų vienuolyną (statybos baigtos apie 176z m.) Polocke

t-208587vidutinis

Į Kauną priimti Sutvirtinimo sakramento žmonės atvykdavo ne tik iš tolimiausių Žemaičių vyskupijos parapijų, bet ir iš Vilniaus, Minsko bei Polocko.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla

PDF 58

Į Kauną priimti Sutvirtinimo sakramento atkeliaudavo žmonės ne tik iš tolimiausių Žemaičių vyskupijos parapijų, bet ir iš Vilniaus, Minsko ir Polocko5.

t-211447vidutinis

Ir dievas pagelbėjo Laurui, ir jis sumušė visą sa vo dėdės Daumanto kariuomenę, patį užmušė 10 ir pa ėmė Polocko miestą.