Santrauka
1632 m. rusų kariuomenė įsiveržė į Lietuvos teritoriją, apsiautė Smolenską, o miesto gynyba baigėsi 1634 m. kapituliacija ir taika prie Polianovkos. 1632 m. rusų kariuomenė įsiveržė į Lietuvos teritoriją ir lapkričio 14 d. apsiautė Smolenską Smolenską gynė apie 2 tūkst. Lietuvos karių, miestas buvo smarkiai apšaudytas ir šturmuojamas, bet nesėkmingai.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 1632 m. rusų kariuomenė įsiveržė į Lietuvos teritoriją siekdama atgauti Smolenską ir lapkričio 14 d. apsiautė miestą. | c-001 | |
| t-006 Smolenską gynė apie 2 tūkst. Lietuvos karių, miestas buvo smarkiai apšaudytas ir šturmuojamas, bet nesėkmingai. | c-002 | |
| t-007 1634 m. sausio 24 d. Vladislovo Vazos vadovaujama lietuvių ir lenkų kariuomenė privertė rusų pajėgas kapituliuoti prie Smolensko. | c-003 | |
| t-008 Prie Polianovkos buvo sudaryta „amžinosios taikos“ sutartis tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1632 m. rusų kariuomenė įsiveržė į Lietuvos teritoriją siekdama atgauti Smolenską ir lapkričio 14 d. apsiautė miestą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšis 1632 m. maskvėnai, pasinaudodami
tuo, kad po Zigmanto Vazos mirties jo sūnus Vladislovas dar nebuvo įsitvirtinęs Lenkijos-Lietuvos soste, įsiveržė į Lietuvos teritoriją siekdami atgauti Smolenską.
24 tūkst. rusų kariuomenė, vadovau-
jama Michailo Šejino, lapkričio 14 d. ap- gulė šį miestą. Rusų kariuomenėje buvo
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Smolenską gynė apie 2 tūkst. Lietuvos karių, miestas buvo smarkiai apšaudytas ir šturmuojamas, bet nesėkmingai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Smolenską gynė apie 2 tūkst. Lietuvos karių. Miestas buvo stipriai apšaudo- mas iš 158 pabūklų ir pramušus sieną buvo šturmuojamas, tačiau nesėkmingai. Lietuviai rusų veiksmus varžė išpuoliais. Apsiaustųjų pajėgų aprūpinimo papil- dymus organizavo Smolensko vaivada Aleksandras Gonsevskis su 6 tūkst. apy- linkėse veikusių karių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1634 m. sausio 24 d. Vladislovo Vazos vadovaujama lietuvių ir lenkų kariuomenė privertė rusų pajėgas kapituliuoti prie Smolensko.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1633 m. žiemą į pagalbą atskubėjo tuo- metinis Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila 11. Rugsėjį į frontą atvyko ir naujasis Abiejų Tautų Respublikos val- dovas Vladislovas Vaza su 15 tūkst. ka- riuomene. Rusų pajėgų padėtis ėmė
Rusų kariuomenės vado, Mykolo Borisovičiaus Šeinos štabas prie Smolensko pasiduoda ATR
valdovui Vladislovui Vazai
komplikuotis - tuo metu į pietines Rusijos žemes įsiveržė ir niokojo Krymo totoriai (paskatinti užpulti Rusiją ATR diplomatų), žinia apie tai demoralizavo rusus ir dau- gelį paskatino dezertyruoti. ATR valdovo Vladislovo Vazos vadovaujama jungtinė lietuvių ir lenkų kariuomenė po atkaklių susirėmimų nustūmė rusus nuo miesto, apsupo sumenkusias priešo pajėgas ir 1634 m. sausio 24 d. privertė kapituliuoti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie Polianovkos buvo sudaryta „amžinosios taikos“ sutartis tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prie Polianovkos upės Lietuva ir Lenkija su Rusija sudarė „amžinosios taikos“ sutartį. Rusijos mėginimas užimti Smolenską buvo sužlugdytas ir miestas kelias dešimtis metų po to priklausė Lietuvai. Sutartis galiojo iki 1654 m., kai sulaužę ją rusai vėl įsiveržė į Lietuvą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |