Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
5 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Vaivada šiame įraše žymi srities viršininką ir karo vadovą. Ankstesniame šaltinyje vaivados apibrėžti kaip Vilniaus ir Trakų sričių lenkiškojo tipo urėdai, o šiame šaltinyje terminas vartojamas ir bendram Lietuvos, Rusios, lenkų bei vokiečių vaivadų sluoksniui, ir konkrečiam Krokuvos vaivadai įvardyti.
Patikrinti teiginiai
Lenkų karalystėje buvusios dignitorijos, kėdės ir urėdai turėjo būti įsteigti Vilniuje, įskaitant Vilniaus vaivadą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą ir Lietuvos maršalą Rumbaudą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias\nnuolat kurstė ir Vytautas, ir\nlenkai, siuntinėdami žygūnus:\nLietuvos didysis kunigaikštis\nstengėsi iš lenkų išgauti suti\nkimą, o šie — priversti Vy\ntautą atsisakyti savo sumany\nmo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val\ndovo reikalavimus.
Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės įvestos 1413 m.; iki tol panašias vaivadų funkcijas vykdė seniūnai.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
4 Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės Algirdo valdymo lai\nkotarpiu (m. 1377) dar nebuvo; (vestos 1413 m. Ligi tol panašias \nj vaivadų funkcijas vykdė seniūnai. Tarp Vilniaus seniūnų pirmas \niš Goštautų buvo Andrius Goštautas (1387 m.). Pirmas Vilniaus \nvaivada buvo Vaitiekus M anvydas (1413—1424), o pirmas Goš\ntautas Vilniaus vaivados poste — Jonas Goštautas (1443—1458).
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vietininkais, bet vaivadomis.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vieti- ninkais, bet vaivadomis. Tai buvo lenkiškojo tipo urėdai, kurie vesdavo savo srities bajoriją į karą ir turėdavo kitokių, į vietininkų panašių, pareigų. Jiems karo reikaluose ir teismuose tarsi padėjėjai buvo kaštelionai.
Unijos akte Jogaila ir Vytautas pažadėjo Vilniuje įsteigti vaivados ir kašteliono pareigybes.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 2 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 2 |