Vaivada šiame įraše žymi srities viršininką ir karo vadovą. Ankstesniame šaltinyje vaivados apibrėžti kaip Vilniaus ir Trakų sričių lenkiškojo tipo urėdai, o šiame šaltinyje terminas vartojamas ir bendram Lietuvos, Rusios, lenkų bei vokiečių vaivadų sluoksniui, ir konkrečiam Krokuvos vaivadai įvardyti.
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias\nnuolat kurstė ir Vytautas, ir\nlenkai, siuntinėdami žygūnus:\nLietuvos didysis kunigaikštis\nstengėsi iš lenkų išgauti suti\nkimą, o šie — priversti Vy\ntautą atsisakyti savo sumany\nmo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val\ndovo reikalavimus.
4 Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės Algirdo valdymo lai\nkotarpiu (m. 1377) dar nebuvo; (vestos 1413 m. Ligi tol panašias \nj vaivadų funkcijas vykdė seniūnai. Tarp Vilniaus seniūnų pirmas \niš Goštautų buvo Andrius Goštautas (1387 m.). Pirmas Vilniaus \nvaivada buvo Vaitiekus M anvydas (1413—1424), o pirmas Goš\ntautas Vilniaus vaivados poste — Jonas Goštautas (1443—1458).
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vieti- ninkais, bet vaivadomis. Tai buvo lenkiškojo tipo urėdai, kurie vesdavo savo srities bajoriją į karą ir turėdavo kitokių, į vietininkų panašių, pareigų. Jiems karo reikaluose ir teismuose tarsi padėjėjai buvo kaštelionai.
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”