zodyno irasas

vaivada

5 teiginiai7 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 rodomų įrašų

Unijos akte Jogaila ir Vytautas pažadėjo Vilniuje įsteigti vaivados ir kašteliono pareigybes.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 302

„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
t-002vidutinis

Lenkų karalystėje buvusios dignitorijos, kėdės ir urėdai turėjo būti įsteigti Vilniuje, įskaitant Vilniaus vaivadą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 302

„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
t-003vidutinis

Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą ir Lietuvos maršalą Rumbaudą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 418

Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias\nnuolat kurstė ir Vytautas, ir\nlenkai, siuntinėdami žygūnus:\nLietuvos didysis kunigaikštis\nstengėsi iš lenkų išgauti suti­\nkimą, o šie — priversti Vy­\ntautą atsisakyti savo sumany­\nmo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil­\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val­\ndovo reikalavimus.
t-004vidutinis

Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės įvestos 1413 m.; iki tol panašias vaivadų funkcijas vykdė seniūnai.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 222

4 Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės Algirdo valdymo lai­\nkotarpiu (m. 1377) dar nebuvo; (vestos 1413 m. Ligi tol panašias \nj vaivadų funkcijas vykdė seniūnai. Tarp Vilniaus seniūnų pirmas \niš Goštautų buvo Andrius Goštautas (1387 m.). Pirmas Vilniaus \nvaivada buvo Vaitiekus M anvydas (1413—1424), o pirmas Goš­\ntautas Vilniaus vaivados poste — Jonas Goštautas (1443—1458).
t-005vidutinis

Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vietininkais, bet vaivadomis.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 244-245

Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vieti- ninkais, bet vaivadomis. Tai buvo lenkiškojo tipo urėdai, kurie vesdavo savo srities bajoriją į karą ir turėdavo kitokių, į vietininkų panašių, pareigų. Jiems karo reikaluose ir teismuose tarsi padėjėjai buvo kaštelionai.
c-160263Citatos

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 302

„dignitates, sedes et officia, prout in regno Poloniae instituta\nsunt, instituentur et locabantur in Vilna scilicet palatinus et cas­\ntellanus vilnensis et demum in Trokky“...^2 ).
c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

jog jis, nepaisydamas lenkų norų, pasieksiąs tai, ką pa­ siryžęs pasiekti. Vytautui išėjus, senatas kuo rimčiau­ siai paaiškino karaliui, kad, pritardamas pavojingiems ir suktiems imperatoriaus sumanymams, nusileistų žmo­ gui, kuris ne tik jo šeimos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos priešas, nes šitai esąs parodęs praeityje ne vieną kar­ tą. Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsi­ sveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko. Atvykęs į Lenkiją, jis sukvie- Išsiskiisto Lucko su- tė Korčine seimą, norėdamas, važiavimo dalyviai kad karalystės luomai nu­ spręstų, kaip dera priešintis nesaikingiems Vytauto potroškiams.
c-005Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Pakitusiu dėl vėlesnių perstatymų pavidalu Ji tebestovi ligi šiol Vilniuje prie dabartinės Kutuzovo aikštės. ‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūru- siejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prie- vardj — „in Arena" arba „na Piaskach".