Lietuvos istorijos žinių bazė

Senieji mėnesių vardai ir devintinės

Santrauka

Senasis metų skirstymas į 13 mėnesių ir mėnesio dalis. Autorius vardija senovinius mėnesių pavadinimus ir sako, kad kiekvienas mėnuo turėjo 27 dienas bei dalijosi į devintines.

Žodis ir formos

Pagrindinė forma: senieji mėnesių vardai ir devintinės. Vartojamos formos: siekis, sausis, kovas, karvelis, balandis, gegužė, kirmėšų, birželis, liepos mėnuo, rugpjūtis, rugsėjis, šilo mėnuo, spalių mėnuo, lapkristis, gruodis, devintines.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-004 Senieji metai buvo dalijami į trylika mėnesių.c-001
t-005 Tarp senųjų mėnesių vardų minimi siekis, karvelis, kirmėšų, šilo mėnuo ir spalių mėnuo.c-001
t-006 Kiekvienas mėnuo turėjo po 27 dienas ir dalijosi į tris devintines.c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Senieji metai buvo dalijami į trylika mėnesių.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpjūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkristis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo turėjo saviep 27 dienas ir dalijos į tris dalis, arba taip vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje svietas, visuotinai susirinkęs, meldės arba linksminos[43].

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Pastabos

  • Atskirų mėnesių vardų etimologija tekste neaiškinama, bet jų vartosena ir vieta kalendorinėje sistemoje aiški.

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

ObjektaiTemos

Atgalinės Nuorodos