Senasis metų skirstymas į 13 mėnesių ir mėnesio dalis. Autorius vardija senovinius mėnesių pavadinimus ir sako, kad kiekvienas mėnuo turėjo 27 dienas bei dalijosi į devintines.
Tarp senųjų mėnesių vardų minimi siekis, karvelis, kirmėšų, šilo mėnuo ir spalių mėnuo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpjūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkristis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo turėjo saviep 27 dienas ir dalijos į tris dalis, arba taip vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje svietas, visuotinai susirinkęs, meldės arba linksminos[43].
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpjūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkristis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo turėjo saviep 27 dienas ir dalijos į tris dalis, arba taip vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje svietas, visuotinai susirinkęs, meldės arba linksminos[43].
Senųjų mėnesių sistemoje kiekvienas mėnuo turėjo po 27 dienas ir dalijosi į tris devintinėmis vadintas dalis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpjūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkristis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo turėjo saviep 27 dienas ir dalijos į tris dalis, arba taip vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje svietas, visuotinai susirinkęs, meldės arba linksminos[43].