zodyno irasas

senieji mėnesių vardai ir devintinės

3 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001

Tarp senųjų mėnesių vardų minimi siekis, karvelis, kirmėšų, šilo mėnuo ir spalių mėnuo.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 262

Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpjūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkristis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo turėjo saviep 27 dienas ir dalijos į tris dalis, arba taip vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje svietas, visuotinai susirinkęs, meldės arba linksminos[43].

t-002

Senieji metai buvo dalijami į trylika mėnesių.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 262

Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpjūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkristis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo turėjo saviep 27 dienas ir dalijos į tris dalis, arba taip vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje svietas, visuotinai susirinkęs, meldės arba linksminos[43].

t-003

Senųjų mėnesių sistemoje kiekvienas mėnuo turėjo po 27 dienas ir dalijosi į tris devintinėmis vadintas dalis.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 262

Metus dalijo į trylika mėnesių, kuriuos taip vadino: 1. siekis, 2. sausis, 3. kovas, 4. karvelis, arba balandis, 5. gegužė, 6. kirmėšų, arba birželis, 7. liepos mėnuo, 8. rugpjūtis, 9. rugsėjis, 10. šilo mėnuo, 11. spalių mėnuo, 12. lapkristis, 13. gruodis. Kožnas mėnuo turėjo saviep 27 dienas ir dalijos į tris dalis, arba taip vadinamas devintines, nuo devintosios dienos, kurioje svietas, visuotinai susirinkęs, meldės arba linksminos[43].