Per ją ėjo vienintelis kelias į pasaulį, nes, Dniepro žemupy įsigalėjus totoriams, prekyba su pietiniais kraštais visai nutrūko. Totorių pavergta Rusija buvo suskilusi į daugybę kunigaikštysčių, todėl nesunku buvo jas paimti į savo valdžią.
Tačiau Vilniaus vyskupas Petras tam \nprieštaravo, atsisakydamas sutuokti dėl tokios artimos gimi\nnystės, tad tarp jo ir Vytauto kilo karšti ginčai, kad kokios, \nbūtų ir prie didesnių dalykų priėję, jeigu ne Kujavų vyskupas \nJanas Kropidła iš Jogailos svitos, kurį Vytautui pavyko įkalbė\nti, ir kuris palaimino tą santuoką.\nVytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių \nsu Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, \nklajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval\ndyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra \nskelbęs chanu arba caru kokį nors totorių kunigaikštį, kurių \ndaugelis dažnai buvodavo jo rūmuose. Tokios iškilmės Vy\ntauto laikais pirmą kartą (1419 m.
Tačiau Vilniaus vyskupas Petras tam \nprieštaravo, atsisakydamas sutuokti dėl tokios artimos gimi\nnystės, tad tarp jo ir Vytauto kilo karšti ginčai, kad kokios, \nbūtų ir prie didesnių dalykų priėję, jeigu ne Kujavų vyskupas \nJanas Kropidła iš Jogailos svitos, kurį Vytautui pavyko įkalbė\nti, ir kuris palaimino tą santuoką.\nVytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių \nsu Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, \nklajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval\ndyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra \nskelbęs chanu arba caru kokį nors totorių kunigaikštį, kurių \ndaugelis dažnai buvodavo jo rūmuose. Tokios iškilmės Vy\ntauto laikais pirmą kartą (1419 m.
108. Apie tai, kaip totoriai nukovė 10 tūkstančių saracėnų raitelių Tais metais totoriai su armėnais bei gruzinais nužygiavo į Siriją bei Palestiną ir, išviję sultoną, nukovė daugiau nei 10 tūkstančių raitelių (Ptol. p. 1235).
108. Apie tai, kaip totoriai nukovė 10 tūkstančių saracėnų raitelių Tais metais totoriai su armėnais bei gruzinais nužygiavo į Siriją bei Palestiną ir, išviję sultoną, nukovė daugiau nei 10 tūkstančių raitelių (Ptol. p. 1235).
]* -\nŠitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu\npalyginimas su totoriais gal persū\ndytas, tačiau negalima būtų nugin\nčyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje\nįkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs\nnepriekaištinga dora, narsa ir prie\nraišumu savo naujai tėvynei. Jų dau\ngybę su visomis šeimomis į šiuos\nkraštus turėjo būti atkėlęs šaunus\npergalingas karys Vytautas; be jų pa\ngrindinės gyvenvietės prie Vokės\nupės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir\nkurie apsigyveno vietovėje, vadinto\nje Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į\nrytus, daug jų įsikūrė pavietuose:\nLydos, Ašmenos ir Naugarduko ir\niš tiesų nėra valdos, ypač pasakyti\nna tai apie Vilniaus, Trakų ir Nau\ngarduko pavietus, kur iki šiolei ne\nbūtų išlikę totorių buveinių pėdsakų\npavadinimuose: Totoriškės, Totorių\nkapinės ir 1.
27. Apie Vengrijos bei Lenkijos nuniokojimą ir apie Kolomano, Vengrijos karaliaus bro\n lio, ir Henriko, Vroclavo kunigaikščio, žūtį\n\n Tais pačiais metais rytų šalyse gyvenusi totorių tauta įsiveržė į Vengriją ir Lenkiją,\nkur mūšyje nukovė Kolomaną, Vengrijos karaliaus brolį, Henriką, Lenkijos kunigaikštį, ir\ngalybę kitų, kuriuos ten stengė užtikti, o tas šalis pavertė dykromis, todėl daug žmonių\nvieno kalno dulkėmis maitinosi nelyginant miltais (Mart. p. 399).
