Santrauka

Per ją ėjo vienintelis kelias į pasaulį, nes, Dniepro žemupy įsigalėjus totoriams, prekyba su pietiniais kraštais visai nutrūko. Totorių pavergta Rusija buvo suskilusi į daugybę kunigaikštysčių, todėl nesunku buvo jas paimti į savo valdžią.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-009 Vytautas, užimdamas naujus rusų kraštus, priartėjo prie totorių sienų, ir tai vedė prie karo.c-001
t-010 Vytautui atsisakius išduoti Tochtamyšą Kipčako chanui Timur-Kotlogui, karas su totoriais tapo neišvengiamas.c-002
t-011 Edygos vadovaujami totoriai 1414–1416 m. dažnai puldinėjo Kijevo ir Podolės kraštus, apgriaudami Kijevą ir Lucką.c-003
t-012 Totoriai kartu su Livonijos ordinu trukdė taikų Vytauto darbą.c-004
t-013 Vytauto laikais Rytų Europos pietuose totoriai turėjo didelę galybę ir buvo užkariavę daug rusų gyvenamų žemių.c-005
t-014 Lietuva tuo metu turėjo keturis pagrindinius priešus: Prūsijos-Livonijos vokiečių ordiną, Maskvą, totorius ir Lenkiją.c-006
t-015 Algirdo reikalavimuose siūlyta iškelti kryžiuočius į rytų stepes ginti Europos šalių nuo totorių.c-007
t-016 Totoriams strateginį privalumą teikė jų pagrindinės buveinės Krymo pusiasalyje nuošalumas nuo stiprių galios centrų.c-008
t-017 Kiekvienas raitelis su savimi vesdavosi po tris atsarginius žirgus, kuriuos keičiant totorių raiteliai galėdavo judėti taip sparčiai, jog anaiptol ne visada žinia apie totorių reidą galėdavo užbėgti jiems už akių.c-009
t-018 Iš kitos pusės, nesant masinės reguliarios kariuomenės, bajorų pašauktinės kariuomenės mobilizacija galėdavo užtrukti tol, kol jos jau nebereikėdavo, nes po apiplėšimo totoriai stengdavosi pasitraukti kuo sparčiau.c-010
t-019 1506 m. vasarą totoriai įsiveržė į LDK valdas, nesitikėdami nesėkmės.c-011
t-020 Ekspedicines pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, turėję apie 10000 žirgų.c-012
t-021 Apie 1506 m. liepos 20–22 d. totoriai pasirinko stovyklavietę prie Klecko, patogią išpuoliams į Pinską, Vilnių, Nesvyžių ir Slucką.c-013
t-022 Pagrindinėje stovyklavietėje buvę totoriai jau tą pačią dieną - rugpjūčio ketvirtąją - sužinojo apie link jų judančią Lietuvos kariuomenę.c-014
t-023 Artėdama Klecko link nuo Pinsko pusės LDK kariuomenė išėjo ant aukštumos, nuo kurios buvo matyti Kleckas ir jo kaimynystėje tarp Lanios ir Cepros upių išsirikiavusi totorių kariuomenė.c-015
t-024 Antra vertus, kunigaikščiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis.c-016
t-025 Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Vakaruose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus.c-017
t-026 Taigi net jei žydų, o ypač armėnų, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje, pastarojoje nebuvo tokių ryškių musulmonų totorių ir karaimų bendruomenių, kurias Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apgyvendino LDK.c-018
t-027 Iki unijos su Lenkija LDK turėjo totorių musulmonų bendruomenę, kurios Lenkijoje iki tol nebuvo.c-019
t-029 1279 m. totoriai sąjungoje su Volinijos Levu apiplėšė Lietuvą.c-021
t-030 Totoriai, užvaldę lietuvių stovyklą, paėmė visas jų gur­ guoles ir turtus ir tuojau metėsi krašto terioti.c-022
t-031 Totoriai ir Livonijos ordinas trukdė taikų Vytauto darbą.c-023
t-032 Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m. smar­ kiai apgriovė Kijevą, Lucką ir nuniokojo jų apylinkes.c-024
t-033 Kova rytuose su rusų kunigaikščiais ir totoriais buvo viena iš Vytauto politikos krypčių.c-025
t-034 Andrius kartu su Dmitrijumi Doniečiu kovojo prieš totorius ir prisidėjo prie pergalės Kulikovo lauke.c-026
t-035 Vilniuje ir jo apylinkėse įsikūrė nemažai į nelaisvę paimtų totorių.c-027
t-036 Mykolas Lietuvis liudijo, kad seniau totoriai garsėjo santūrumu, svetingumu ir kitomis dorybėmis.c-028
t-037 Vytauto Lietuvoje įkurdinti totoriai gyveno prie Vokės, Vilniuje, Nemėžyje ir keliuose pavietuose.c-029
t-038 Seniau totoriai vertėsi audinių ir siūlų prekyba.c-030
t-039 Vytautas po pergalių prieš totorius savo sostinėje ne kartą skelbdavo totorių kunigaikštį chanu arba caru.c-031
t-040 Totorių chanas Jedigėjus, siekdamas Vytauto draugystės, siųsdavo jam turtingomis dovanomis apkrautus kupranugarius.c-032
t-041 Dar iš to paties pasiuntinio turiu, jog (de Vörste) Vytautas su totorių chanu už­ mezgė draugiškus ryšius ir sutarė dėl taikos.c-033
t-042 Švitrigaila kėsinosi atimti iš Žygimanto valdžią ir į Lietuvą kreipė įvairias totorių bei rusų ordas.c-034
t-043 Čia, Vilniuje (1443 metais), totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelb­ tas Perekopo chanu.c-035
t-044 Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai ir totoriai atsisakydavo mokėti dvasininkams dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles.c-036

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Vytautas, užimdamas naujus rusų kraštus, priartėjo prie totorių sienų, ir tai vedė prie karo.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taip Algirdas, pasinaudojęs chanų vaidais, atėmė iš jų Kijevą ir Podoliją. Vytautas irgi, užimda­ mas vis naujus rusų kraštus, dar labiau prisiartino prie totorių sienų, kas jiems negalėjo patikti, ir vedė prie karo. Dabar ir reikėjo išspręsti jau senokai pribrendusi klausimą, kas valdys Rusijos žemes: Vytautas ar totoriai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Vytautui atsisakius išduoti Tochtamyšą Kipčako chanui Timur-Kotlogui, karas su totoriais tapo neišvengiamas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kai Timur-Kotlogas, Kipčako chanas, pareikalavo išduoti jam pabėgėlį Tochtamyšą, tai Vytautas atsisakė. Po to, karas su totoriais pasidarė jau nebeišvengiamas. Jadvyga savo „wiesz­ czym duchem“ (pranašingu nujautimu), kaip sako Prochaska, pranašavo ambicingam Vytautui didelių užsimojimų galą^2 ).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Edygos vadovaujami totoriai 1414–1416 m. dažnai puldinėjo Kijevo ir Podolės kraštus, apgriaudami Kijevą ir Lucką.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Unijos darbui nemažai sutrukdė ir totoriai, kurie, vadovau­ jant Vorsklos nugalėtojui Edygai, 1414—1416 m. laikotarpyje dažnai puldinėjo Kijevo ir Podolės kraštus, smarkiai apgriauda­ mi patį Kijevą ir Lucką. Cemblakas iš savo sostinės turėjo per­ sikelti į Vilnių, o Vytautas, užimtas tada karu su Vok. Ordinu (1414) ir krikšto reikalais Žemaitijoje (1416), negalėjo tinkamai totorių sudrausti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Totoriai kartu su Livonijos ordinu trukdė taikų Vytauto darbą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Visi šie rūpesčiai reikalavo taikos, o jos nebuvo matyti. Be Vok. Ordino trukdė dar taikų Vytauto darbą totoriai, Livonijos Ordinas ir k. Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m. smar­ kiai apgriovė Kijevą, Lucką ir nuniokojo jų apylinkes.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Vytauto laikais Rytų Europos pietuose totoriai turėjo didelę galybę ir buvo užkariavę daug rusų gyvenamų žemių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Rytų Europos pietuose Vytauto laikais turėjo didelę galybę totoriai, kurie kadaise buvo užkariavę veik visus didžiulius ru­ sų gyvenamus plotus ir pasidarę jų suverenais. Daugelis rusų kunigaikščių tebemokėjo jiems duoklę dar ir Vytauto laikais. Bet kadaise Europą drebėti vertusi jų galybė jau buvo žuvusi, puolama Algirdo ir Maskvos kunigaikščio Dimitro. Vytauto laikais totorių valstybė kaip tik pergyveno krizį. Orda buvo suskilusi, atskiri „saarai“ vedė nuolatinius karus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Lietuva tuo metu turėjo keturis pagrindinius priešus: Prūsijos-Livonijos vokiečių ordiną, Maskvą, totorius ir Lenkiją.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuva tuo metu turėjo keturis pagrin- dinius priešus: Prūsijos-Livonijos vokie- čių ordiną, Maskvą, totorius ir Lenkiją. Silpnindami priešišką spaudimą vienuose frontuose, Lietuvos valdovai Algirdas ir Kęstutis kurį laiką laviravo santykiuose su Lenkija ir totoriais.

Taigi Strėvos mūšis, kad ir patyrus nuos- tolių, įnešė savo indėlį atremiant galingą Ordino spaudimą plataus Lietuvos gyny- binio karo sąlygomis.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Algirdo reikalavimuose siūlyta iškelti kryžiuočius į rytų stepes ginti Europos šalių nuo totorių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Taip pat buvo pasiūlyta iškelti kryžiuočius į rytų stepes ginti Europos šalių nuo totorių. Šiuose Algirdo reikala- vimuose atsispindi suvokimas, kad žemės, kuriose gyvena vokiečių nukariauti baltai,

turi priklausyti vienintelei valstybingumą sukūrusiai baltų tautai - lietuviams, ir teisėtas siekis atremti Lietuvos valstybę į Baltijos pakrantę, suvokimas, kad jūra yra natūrali Lietuvos siena šiaurvakariuose.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Totoriams strateginį privalumą teikė jų pagrindinės buveinės Krymo pusiasalyje nuošalumas nuo stiprių galios centrų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Totorių kariuomenė

Strateginį privalumą totoriams laidavo jų pagrindinės buveinės - Krymo pusiasalio nuošalumas nuo stiprių galios centrų, tokių kaip Lenkija, Lietuva ar Maskvos valstybė. Nuo sėsliai gyvenančių visuomenių atskirti plačių stepių ir turėdami „gerai užrakina- mus Krymo vartus“ - įtvirtintą Perekopo sąsmauką - totoriai turėjo sunkiai pasie- kiamą lizdą, iš kurio, savo ruožtu, galėdavo nesunkiai leistis į tolimus žygius. Taktinį pranašumą sąlygojo jų lengvoji kavalerija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Kiekvienas raitelis su savimi vesdavosi po tris atsarginius žirgus, kuriuos keičiant totorių raiteliai galėdavo judėti taip sparčiai, jog anaiptol ne visada žinia apie totorių reidą galėdavo užbėgti jiems už akių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kiekvienas raitelis su savimi vesdavosi po tris atsarginius žirgus, kuriuos keičiant totorių raiteliai galėdavo judėti taip spar- čiai, jog anaiptol ne visada žinia apie toto- rių reidą galėdavo užbėgti jiems už akių. Totoriams tai leisdavo pasiekti netikėtumo efektą. Laiku neįspėtas kraštas tapdavo lengvu grobikų „eksploatacijos“ objektu.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Iš kitos pusės, nesant masinės reguliarios kariuomenės, bajorų pašauktinės kariuomenės mobilizacija galėdavo užtrukti tol, kol jos jau nebereikėdavo, nes po apiplėšimo totoriai stengdavosi pasitraukti kuo sparčiau.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Iš kitos pusės, nesant masinės reguliarios kariuomenės, bajorų pašauktinės kariuo- menės mobilizacija galėdavo užtrukti tol, kol jos jau nebereikėdavo, nes po apiplė- šimo totoriai stengdavosi pasitraukti kuo sparčiau. Būtent šios struktūrinės-orga- nizacinės Lietuvos karinės organizacijos silpnosios vietos leido totoriams dažnai

nebaudžiamiems plėšti LDK žemes xv a. pabaigoje - xvi a. pradžioje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: 1506 m. vasarą totoriai įsiveržė į LDK valdas, nesitikėdami nesėkmės.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Totorių įsiveržimas

1506 m. vasarą totoriai įsiveržė į LDK valdas gerai nusiteikę. Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks. Pats žygis

į LDK gilumą prasidėjo gegužės pabaigoje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Ekspedicines pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, turėję apie 10000 žirgų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Jam vadovavo jaunesnieji Mengli-Girėjaus sūnūs Fatihas ir Burnašas. Ekspedicines pajėgas sudarė maždaug 4000 totorių, tu- rėję apie 10000 žirgų. Jodami stepėmis tarp Lietuvos ir Maskvos valdų jie kasdien su- kardavo maždaug po 25 km ir per 50 dienų įveikė apie 900 km atstumą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-013

Santrauka: Apie 1506 m. liepos 20–22 d. totoriai pasirinko stovyklavietę prie Klecko, patogią išpuoliams į Pinską, Vilnių, Nesvyžių ir Slucką.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Ties Lojevu jie persikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pa- spartinę žygio tempą pasileido tiesiai va- karų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link. Galiausiai apie liepos 20-22 d. jie sustojo. Vietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie Klecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų sunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėda- mas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių, Nesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas išpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasi- skirstę mažesniais būriais.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: Pagrindinėje stovyklavietėje buvę totoriai jau tą pačią dieną - rugpjūčio ketvirtąją - sužinojo apie link jų judančią Lietuvos kariuomenę.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Pagrindinėje stovyklavietėje buvę totoriai jau tą pačią dieną - rugpjūčio ketvirtąją - sužinojo apie link jų judančią Lietuvos ka- riuomenę. Totoriai nusprendė laukti savo

78 KLECKO MŪŠIS 1506 m. rugpjūčio 6 d.

priešų vietoje, nes jie nebuvo nusiteikę bėgti pametę grobį, kuriam „surinkti“ prireikė ke- leto mėnesių darbo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: Artėdama Klecko link nuo Pinsko pusės LDK kariuomenė išėjo ant aukštumos, nuo kurios buvo matyti Kleckas ir jo kaimynystėje tarp Lanios ir Cepros upių išsirikiavusi totorių kariuomenė.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Artėdama Klecko link nuo Pinsko pusės LDK kariuo- menė išėjo ant aukštumos, nuo kurios

buvo matyti Kleckas ir jo kaimynystėje tarp Lanios ir Cepros upių išsirikiavusi totorių

kariuomenė. Totoriai buvo neblogai įsi- tvirtinę: Lanios upės krantai buvo pelkėti, jiems už nugaros plytėjo 200 m pločio ir 10 m gylio griova. Apsupti totorius tokioje pozicijoje būtų buvę labai sudėtinga, antra vertus, vietos kompaktiškumas ir jiems pa- tiems neleido laisvai manevruoti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-016

Santrauka: Antra vertus, kunigaikščiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Antra vertus, kunigaikš- čiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis. Nepasitikėta ir savųjų įgūdžiais, todėl valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-017

Santrauka: Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Vakaruose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija. Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Va- karuose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus. Todėl 1413 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-018

Santrauka: Taigi net jei žydų, o ypač armėnų, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje, pastarojoje nebuvo tokių ryškių musulmonų totorių ir karaimų bendruomenių, kurias Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apgyvendino LDK.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taigi net jei žydų, o ypač armėnų, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje, pastarojoje nebuvo tokių ryškių musulmonų totorių ir karaimų bendruo- menių, kurias Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apgyvendino LDK. Būtent iš LDK karaimų bendruomenės iškilo žymiausias, tolerancijos tyrėjų dažnai minimas Isaakas ben Abrahamas iš Trakų (1525–1586).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-019

Santrauka: Iki unijos su Lenkija LDK turėjo totorių musulmonų bendruomenę, kurios Lenkijoje iki tol nebuvo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 72 LDK iki unijos su Lenkija savo kultūrine ir konfesine įvairove len- kė Lenkiją ir jungtinėje valstybėje šią įvairovę padidino (pavyzdžiui, turėdama totorių musulmonų, kurių iki tol Lenkijoje nebuvo). LDK, tu- rinti dešimt skirtingų konfesijų, XVI a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-021

Santrauka: 1279 m. totoriai sąjungoje su Volinijos Levu apiplėšė Lietuvą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Įsakmiai tačiau žinoma, kad totoriai, sąjungoje su Volinijos Levu, 1279 m. apiplėšė Lietuvą^256. Traidenio laikais Lietuva vėl atgavo savo ankstybesnį svorį, kuris buvo sumažėjęs tuoj po Mindaugo mirties.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-022

Santrauka: Totoriai, užvaldę lietuvių stovyklą, paėmė visas jų gur­ guoles ir turtus ir tuojau metėsi krašto terioti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Totoriai, užvaldę lietuvių stovyklą, paėmė visas jų gur­ guoles ir turtus ir tuojau metėsi krašto terioti. Pasuko Kijevo link, paėmė iš jo 3000 rublių kontribucijos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-023

Santrauka: Totoriai ir Livonijos ordinas trukdė taikų Vytauto darbą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Be Vok. Ordino trukdė dar taikų Vytauto darbą totoriai, Livonijos Ordinas ir k. Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-024

Santrauka: Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m. smar­ kiai apgriovė Kijevą, Lucką ir nuniokojo jų apylinkes.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Totoriai, vedami seno Vorsklos nugalėtojo Edygos, 1414—1416 m. smar­ kiai apgriovė Kijevą, Lucką ir nuniokojo jų apylinkes. Baž­ nyčių unijos šalininkas Cemblakas turėjo bėgti iš savo sostinės

131

Kijeve ir apleisti tikinčiuosius.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-025

Santrauka: Kova rytuose su rusų kunigaikščiais ir totoriais buvo viena iš Vytauto politikos krypčių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Geri santykiai su Jogaila ir lenkais, kova su Or­ dinu ir rytuose su rusų kun. ir totoriais, kunigaikščio valdžios stiprinimas ir kultūros kėlimas krašto viduje — štai vedamo­ sios Vytauto politikos mintys. Beveik visa ta programa pavyko jam įgyvendinti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-026

Santrauka: Andrius kartu su Dmitrijumi Doniečiu kovojo prieš totorius ir prisidėjo prie pergalės Kulikovo lauke.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuo metu, kai Andrius, nuolatinis Dmitrijaus Do­ niškio bendražygis, karo rūpesčiais dalinęsis, kovojęs su juo dar kartu prieš totorius, kur Kulikovo lauke (1380 metų rugsėjo 8-ą) prie perga­ lės daugiausia prisidėjęs, dalyvavo mūšiuose, - Skirgaila užsibuvo Po- 34

Puslapis 51

I KNYGA Galiausiai Kęstutis, perpratęs slaptas Jogailos užmačias, pa­ siryžo užbėgti jam už akių ir žinodamas, jog šis visas savo ginkluotąsias pajėgas yra išsiuntęs iš Vilniaus į Polocką, kad ten vėl įkurdintų polockiečių išvytą Skirgailą, staiga 1381 metų rugpjūčio viduryje su stipriu žemaičių raitelių pulku apsupo Vilnių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-027

Santrauka: Vilniuje ir jo apylinkėse įsikūrė nemažai į nelaisvę paimtų totorių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuo me­ tu Vilnius daug laimėjo per gyventojų pagausėjimą, mat tiek pačiame mieste, tiek jo apylinkėse įsikūrė nemaža pa­ imtų į nelaisvę totorių60, kurių palikuonys vėliau tapo labai bažnyčioje giedama Dei Cantate].

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-028

Santrauka: Mykolas Lietuvis liudijo, kad seniau totoriai garsėjo santūrumu, svetingumu ir kitomis dorybėmis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

62 Kaip seniau totoriai garsėjo santū­ rumu, svetingumu ir kitomis iš kar­ tų kartoms pereinančiomis dorybė­ mis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie sa­ vo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius ver­ tesniais už savo tėvynainius esant pripažinti. Žr.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-029

Santrauka: Vytauto Lietuvoje įkurdinti totoriai gyveno prie Vokės, Vilniuje, Nemėžyje ir keliuose pavietuose.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

]* - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su totoriais gal persū­ dytas, tačiau negalima būtų nugin­ čyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje įkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs nepriekaištinga dora, narsa ir prie­ raišumu savo naujai tėvynei. Jų dau­ gybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pa­ grindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadinto­ je Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į rytus, daug jų įsikūrė pavietuose: Lydos, Ašmenos ir Naugarduko ir iš tiesų nėra valdos, ypač pasakyti­ na tai apie Vilniaus, Trakų ir Nau­ garduko pavietus, kur iki šiolei ne­ būtų išlikę totorių buveinių pėdsakų pavadinimuose: Totoriškės, Totorių kapinės ir 1.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-030

Santrauka: Seniau totoriai vertėsi audinių ir siūlų prekyba.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Seniau totoriai vertėsi audinių ir siūlų prekyba. Dabar Lie­ tuvos totoriai praturtėję, iš tiesų visi tarnauja kariuomenėje, specialiuose raitininkų, vadinamuosiuose totorių ulonų pulkuose, kiti yra tarnautojai, o vargingesni dirba pas privačius as­ menis arba turi menkus žemės plo­ telius, po tėvų mirties paveldėtus. To­ torių gyvenviečių pradžią Lietuvoje ir Voluinėje bei tolesnį jų likimą pla­ čiau aprašo: C z a c k i O Litewskich i Polskich prawach, T.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-031

Santrauka: Vytautas po pergalių prieš totorius savo sostinėje ne kartą skelbdavo totorių kunigaikštį chanu arba caru.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių su Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, klajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval­ dyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra skelbęs chanu arba caru kokį nors totorių kunigaikštį, kurių daugelis dažnai buvodavo jo rūmuose. Tokios iškilmės Vy­ tauto laikais pirmą kartą (1419 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-032

Santrauka: Totorių chanas Jedigėjus, siekdamas Vytauto draugystės, siųsdavo jam turtingomis dovanomis apkrautus kupranugarius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tada Lietuvos sostinėje regėdavo kupranuga­ rius, dryžuotom gūniom apdangstytus, turtingomis dovano­ mis apkrautus, iš už Volgos ateinančius, kuriuos siekdamas Vytauto draugystės iš Juodosios jūros pakrančių atsiųsdavo totorių chanas Jedigėjus76. Valakijos kunigaikščiai jo globos sie­ kė (1420 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-033

Santrauka: Dar iš to paties pasiuntinio turiu, jog (de Vörste) Vytautas su totorių chanu už­ mezgė draugiškus ryšius ir sutarė dėl taikos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar iš to paties pasiuntinio turiu, jog (de Vörste) Vytautas su totorių chanu už­ mezgė draugiškus ryšius ir sutarė dėl taikos. Totorių didysis chanas atsiuntė jam labai bičiulišką laišką ir kartu didžiulį žvė­ rį, kurį vadina dromedaru. Lai Dievas Jūsų Prakilnybei duoda stiprybės ir sveikatos ilgiems metams.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-034

Santrauka: Švitrigaila kėsinosi atimti iš Žygimanto valdžią ir į Lietuvą kreipė įvairias totorių bei rusų ordas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Naudodamasis visuotine neapykanta, kurią per sa­ vo žiaurumą Lietuvoje buvo užsitraukęs Žygimantas, mi­ nėtas kunigaikštis tolydžio kėsinosi išplėšti iš jo valdžią ir į šį kraštą kreipė įvairias totorių ir rusų ordas, todėl per visą Žygimanto valdymo laiką Lietuva nepaliaujamai buvo nio­ kojama ir saviškių, ir svetimšalių. Ilgai Švitrigaila drumstė šios nelaimingos žemės ramybę, kol pagaliau lemtinga Žy­ gimanto sūnaus kunigaikščio Mykolo, vedusio lenkų ir lie­ tuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą, pergalė netoli Ukmergės užbaigė šių dviejų, Lietuvai gal vienodai pragaištingų konkurentų, varžybas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-035

Santrauka: Čia, Vilniuje (1443 metais), totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelb­ tas Perekopo chanu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Čia, Vilniuje (1443 metais), totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelb­ tas Perekopo chanu. Čia 1448 metais su Prūsijos ordinu su­ daryta37 garsi sutartis, o po dvidešimties metų (1468 me­ tais) pats didžiojo magistro pavaduotojas Henrikas Plauenas toje Lietuvos sostinėje, kurios sienas jo pirmtakai kadaise įžūliai griovė, žemai lenkėsi prieš galingojo Kazimiero sos­ tą38.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-036

Santrauka: Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę rusai ir totoriai atsisakydavo mokėti dvasininkams dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, tuo pačiu raštu skelbiame, kad mums buvo pra­ nešta, jog dėl šioje Didžiojoje Kunigaikštystėje mūsų valdo­ se gyvenančių rusų ir totorių dvasiškiai patyrė didelę netei­ sybę, mat rusai ir totoriai, jei ar iš mūsų, ar iš mūsų tikėjimo žmonių kokiu nors būdu yra įsigiję nuosavybę, atsisako mo­ kėti dešimtinę, pelno mokestį ir kitas duokles, kurios mūsų ir kitų mūsų tikėjimo žmonių dvasininkams buvo mokamos, ir jei į svetimą dominiją nepersikeltų, mokėtų. Mes norime, kad, kokio tikėjimo jie būtų - lietuviai, rusai, maskvėnai ar totoriai - visi žmonės, kurie iš mūsų ar mūsų tikėjimą išpa­ žįstančių valdinių cesijos ar decesijos būdu, sudarydami kontraktą ar kokią nors sutartį, įsigyja dominijos nuosavybę, 401

Puslapis 418

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS nostram profitentibus acquirunt, eadem onera sustineant, in possessionibus acquisitis vėl acquirendis, quae sustinuerunt ii, a quibus eas acquisiverunt, aut acquisituri sunt.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai