Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
17 teiginiai18 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Minskas: iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku- nigaikštijos. Minskas: smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku- nigaikštijos. Minskas: tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig- mantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-.
Patikrinti teiginiai
XII amžiuje, pakrikus Polocko kunigaikštijai, iš Minsko ir kitų jos miestų susidarė atskiros kunigaikštijos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros ku-\nnigaikštijos.
Į Lietuvą įsiveržusi totorių kariuomenė užėmė Minską ir kitas vietoves, tarp jų Borisovą, Zaslavlį, Krėvą, Lydą, Vilnių ir Trakus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Maskva viena po kitos prisijungė kitas rusų kunigaikštijas ir netrukus ėmė gvieštis Lietuvos žemių kunigaikštystės, totorių kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. Šios pajėgos užėmė Borisovą, Minską, Zaslavlį, Krėvą, Lydą, Vilnių, Trakus ir priartėjo prie Kauno. Žygimantas su savo mažesne Lietuvos ka- riuomene nestojo į mūšį, bet vesdamas savo pajėgas ne keliais ir neprieinamomis vietomis, puldinėjo Švitrigailos tiekimo da- linius, padarydamas jiems daug nuostolių, 67 pi 6£ kr L 610 2 a T = 5 o 2 22 co “+ p 23 iv ## Puslapis 70 priversdamas priešą badauti.
Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų veržimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Nors\nLietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver-\nžimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą\nlietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai\npriartėjo prie Vilniaus.
1506 m. totoriai nusiaubė Slucko ir Minsko apylinkes ir pradėjo taikytis į Vilnių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Miestiečiai prie jų dieną ir naktį turėjo eiti sargybą, jiems buvo suteikta laisvė imti po vieną pinigą kas dveji metai, arba po vieną akmenį nuo kiekvieno vežimo, gabenančio javus ar kokius kitus pro duktus. Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai ne būtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiau bę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro py limu, išmetę medinius statinius.
Po Švitrigailos pabėgimo Zigmantui, be tikrosios Lietuvos, liko Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti\nį Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko,\nNaugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zig-\nmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietu-\nvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.
Žygimanto privilegijoje Minskas minėtas tarp Lietuvos žemės vietų, kur Vilniaus miestiečiai galėjo gabenti prekes be muito.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šis teisingu\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū\nčio 19 d.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 5 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 4 | 5 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 3 | 3 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 2 |
| Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a. | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |