Nemėžis

Santrauka

Jų dau­ gybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pa­ grindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadinto­ je Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa­ tiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal­ bėjo.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Jų dau­ gybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pa­ grindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadinto­ je Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į.		c-001
t-002 Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa­ tiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal­ bėjo.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Jų dau­ gybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pa­ grindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadinto­ je Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

]* - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su totoriais gal persū­ dytas, tačiau negalima būtų nugin­ čyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje įkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs nepriekaištinga dora, narsa ir prie­ raišumu savo naujai tėvynei. Jų dau­ gybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pa­ grindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadinto­ je Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į rytus, daug jų įsikūrė pavietuose: Lydos, Ašmenos ir Naugarduko ir iš tiesų nėra valdos, ypač pasakyti­ na tai apie Vilniaus, Trakų ir Nau­ garduko pavietus, kur iki šiolei ne­ būtų išlikę totorių buveinių pėdsakų pavadinimuose: Totoriškės, Totorių kapinės ir 1.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa­ tiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal­ bėjo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki­ tų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va­ sarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei daugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir boja­ rinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa­ tiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal­ bėjo. Tada Aleksandras šalia prašmatniose rogėse sėdin­ čios Elenos jojo raitas iki miesto, kur sužadėtinė, išklausiusi mišias graikų apeigų cerkvėje, buvo iškilmingai nuvesta į Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai