Santrauka
Dusburgietis teigia, kad aprašęs Jeruzalės karalystės sostines Akono (Akros) žlugimą (1291 m.), kronikininkas įdėjo savotišką šventosios žemės apraudojimą ir trumpai atpasakojo kryžiaus žygių istoriją, kurioje pritariama popiežiaus kurijos pastangoms suartėti su totoriais — mongolais. Dusburgietis teigia, kad ši kronika, kaip ir atitinkami popiežiaus kurijos dokumentai, patvirtina tarybinėje istoriografijoje keliamą mintį, kad ekspansijos prieš arabų, slavų ir Pabaltijo tautas esmė ir varomosios jėgos buvusios vienodos, kad šios tautos turėjusios bendrą priešą71..
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Kronikoje atpasakotoje kryžiaus žygių istorijoje aprašyti totorių-mongolų žygiai prieš Siriją ir kitas musulmoniškąsias šalis. |
| t-002 Dusburgo kronikoje aprašomi totorių-mongolų žygiai prieš Siriją ir kitas musulmoniškąsias šalis. |
| t-003 Petras iš Dusburgo kryžiaus žygių istorijoje aprašė totorių ir mongolų žygius prieš Siriją bei kitas musulmoniškąsias šalis. |
| t-004 Narbutas rašo, kad Sirijos patriarchą Maskvoje lydėjęs arkidiakonas Povilas pasakojo apie Rusijos carui pavaldžių tautų dangaus kūnų garbinimą. |
Ryšiai
- Buvo žygio kryptis: Totoriai