Santrauka
Lietuvos kariuomenė minima kaip Napoleono laikotarpiu pradėta formuoti jėga, kaip Algirdo vedama kariuomenė prie Mėlynųjų Vandenų, kaip XV a. pabaigos - XVI a. pradžios kilmingųjų pašauktinė raitelių kariuomenė ir kaip aktyvi kovos jėga Klecko bei Kuoknesės kampanijose. Šiame šaltinyje ji apibūdinama ir per savo sandarą, ginkluotę, samdinių naudojimą, žygio tempą bei vadovavimą.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Gedimino laikais Lietuvos kariuomenėje susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis: pilėnai, raiteliai ir gerieji žmonės. |
| t-002 Karolis Chodkevičius išvedė Lietuvos kariuomenę į mūšio lauką, kai priešo kariai jau buvo išsirikiavę. |
| t-003 Visuotinio šaukimo metu didesniąją Lietuvos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susirinkę bajorai. |
| t-004 Kristupas Radvila Perkūnas 1589–1603 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei kaip LDK kariuomenės didysis etmonas. |
| t-005 1605 m. Lietuvos kariuomenė Salaspilio mūšyje pasiekė didelę pergalę prieš švedus. |
| t-006 1605 m. prie Kirchholmo Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė su 3 tūkst. raitelių nugalėjo 12 tūkst. švedų. |
| t-007 Kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes nelaikė jo kova už tėvynę. |
| t-008 1939 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos prezidentui paskelbus dalinę mobilizaciją, Lietuvos kariuomenė padidėjo nuo 24 000 iki 89 470 vyrų. |
| t-009 Liepos 3 d. priimtu pertvarkymo įstatymu Lietuvos kariuomenė paversta Liaudies kariuomene. |
| t-010 Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką. |
| t-011 Vytauto kariuomenę išretino Žalgirio kautynės ir prie Marienburgo prasidėjusios ligos. |
| t-012 Mykolas Glinskis ir Lietuvos kariuomenė prie Klecko paėmė arba nukovė daugybę totorių ir grįžo į stovyklą su belaisviais bei grobiu. |
| t-013 Per 1406-1408 m. LDK ir Maskvos karą LDK kariuomenė buvo užėmusi Odojevą ir Vorotynską. |
| t-014 Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes. |
| t-015 Paskui Lietuvos kariuomenė pasidarė abipus Raudonojo tvenkinio užtvankos du perėjimus per upę. |
Ryšiai
- Sąjungininkai: Lenkai
- Kariavo prieš: Chadžibėjus
- Turėjo priklausinį: Bajorai
- Lietuvos kariuomenė keliavo į Mstislavlis, Piarnu, Varšuva, Vilnius
- Lietuvos kariuomenė puolė Kryžiuočių ordinas, Semba
- Lietuvos kariuomenė užėmė Didžiųjų Lukų tvirtovė, Odojevas
- Lietuvos kariuomenė gynė Mazovija
- Lietuvos kariuomenė surengė žygį į Dobrynė
- Lietuvos kariuomenė kariavo prieš Kalavijuočių ordinas, Kryžiuočių ordinas, Mongolai, Švedai, Totoriai
- Lietuvos kariuomenė dalyvavo mūšyje Klecko mūšis (1506 m. rugpjūčio 6 d.), Kuoknesės mūšis (1601 m. birželio 23 d.), Medininkų žemės mūšis (1320 m. liepos 27 d.), Žalgirio mūšis (1410 m.)
- Lietuvos kariuomenė priklausė Lietuva