Lietuvos kariuomenė

Santrauka

Lietuvos kariuomenė minima kaip Napoleono laikotarpiu pradėta formuoti jėga, kaip Algirdo vedama kariuomenė prie Mėlynųjų Vandenų, kaip XV a. pabaigos - XVI a. pradžios kilmingųjų pašauktinė raitelių kariuomenė ir kaip aktyvi kovos jėga Klecko bei Kuoknesės kampanijose. Šiame šaltinyje ji apibūdinama ir per savo sandarą, ginkluotę, samdinių naudojimą, žygio tempą bei vadovavimą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-011 1236 m. Saulės mūšyje sustiprėjusios Lietuvos valstybės kariuomenė sutriuškino Kalavijuočių ordiną.		c-001
t-012 Algirdo vadovaujama Lietuvos kariuomenė rusų žemėse prie Mėlynųjų vandenų sutriuškino mongolus.		c-002
t-013 Visuotinio šaukimo metu didesniąją visos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susirinkę bajorai.		c-003
t-014 Lietuvos kariuomenė nuo Pinsko pusės priartėjo prie aukštumos, iš kurios galėjo stebėti totorių pajėgas.		c-004
t-015 Gegužės 28 d. Lietuvos kariuomenė šį dalinį sumušė ir išsklaidė.		c-005
t-016 Pagaliau birželio 23 d. prie Kuoknesės pagrindinė Lietuvos kariuomenė stojo prieš švedų pajėgas.		c-006
t-017 Kristupas Radvila Perkūnas vadovavo Lietuvos kariuomenei prie Kuoknesės.		c-007
t-018 LDK didysis etmonas Karolis Chodkevičius, matydamas jau išsirikiavusius priešo karius, išvedė į mūšio lauką ir savo kariuomenę.		c-008
t-019 Be to, Napoleono pavesta, ji pradėjo formuoti ir Lietuvos kariuomenę — 4 pėstininkų ir 5 raitelių pulkus.		c-009
t-020 Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties pradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti priešą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos.		c-010
t-021 Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. rugsėjo 8 d. sutriuškino Maskvos kariuomenę prie Oršos.		c-011
t-022 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.		c-012
t-023 Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė (kairėje), turinti 3 tūkst.		c-013
t-024 Voldemaras, tapęs dar ir užsienio reikalų ministru, gerokai nustebino pareiškęs, kad neplanuoja kurti Lietuvos kariuomenės, nes esą Lietuva nesiruošianti kariauti – užteksią milicijos… Tačiau jau lapkričio 23-iąją A.		c-014
t-025 Pirmieji Lietuvos daliniai, padedami saksų savanorių, stojo į kovą prieš Raudonąją armiją ir sustabdė ją fronto linijoje Kaunas–Alytus.		c-015
t-026 Lietuvos kariuomenė balandžio pabaigoje jau turėjo apie 6 000 vyrų ir nuosekliai didėjo, trūkstant karininkų, jie pradėti rengti Kaune.		c-016
t-027 Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes.		c-017
t-028 Želigovskio akciją sveikino minios Vilniaus lenkų, Tautų Sąjunga pasirodė bejėgė, o Lietuvai dabar jau reikėjo sustabdyti tolesnį želigovskininkų judėjimą į Lietuvos teritoriją.		c-018
t-029 Galvanauskas ir ruošiamo žygio vadas, žvalgybos karininkas Jonas Budrys (Polovinskas) nustebo, jog kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai, kovoję prieš lenkus, bermontininkus ir bolševikus, nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes...		c-019
t-030 Sausio 9-ąją civiliai aprengti 1 050 Lietuvos savanorių, kurių kišenėse nebūtum galėjęs rasti nė vieno lietuviško dokumento, degtukų ar cigarečių pakelio, peržengė sieną.		c-020
t-031 Tad konservatyvių, religingų katalikų valstiečių sūnūs – kariuomenės leitenantai ir šauliai – demokratinį tautinės valstybės modelį trumpam pakeitę į diktatūrą, atsisakė šio modelio tarptautinės politikos sumetimais prezidento A.		c-021
t-032 Savo dalies kariuomenės modernizacijai reikalavo kariškiai – 1935 m. Valstybės gynimo taryba priėmė kariuomenės perorganizavimo planą – apie 20 proc.		c-022
t-033 Prezidentas gali leisti įstatymus, sudaryti ir ratifikuoti sutartis, atleisti ir skirti aukščiausius pareigūnus, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas jis skiria ir atleidžia kariuomenės vadą.		c-023
t-034 S. Raštikis Lietuvos vyriausybės posėdyje pareiškė, kad kariuomenė, gavusi įsakymą, kovos.		c-024
t-035 1939 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos prezidentui paskelbus dalinę mobilizaciją, Lietuvos kariuomenė padidėjo nuo 24 000 iki 89 470 vyrų.		c-025
t-036 1939 m. spalio pabaigoje Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių.		c-026
t-037 Skelbta, kad sovietų kariuomenės įžengimas siekia tik sustiprinti Lietuvos saugumą ir esminių permainų neįvyko.		c-027
t-038 Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu).		c-028
t-039 Sugrąžinus iki 1940 m. birželio 15 d. buvusią tvarką, atkūrus apskritis, miestų savivaldybes, organizavus policiją, vokiečių okupacinė valdžia neleido iš partizanų ir Lietuvos kariuomenės dalių, pasitraukusių iš Raudonosios armijos, sudaryti reguliariąją.		c-029
t-040 Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką.		c-030
t-041 Vytauto kariuomenė buvo stipriai išretinta ne tik Žalgirio kautynėse, bet ir prie Marienburgo prasidėjusių ligų^35.		c-031
t-042 Sustiprėjusios Lietuvos valstybės kariuomenė buvo pajėgi kautis su Kalavijuočių ordinu ir pastarasis buvo lietuvių sutriuškintas lemiamame Saulės mūšyje 1236 m. Nors lietui viams nepavyko perimti vokiečių užgrobtų šiaurinių baltų žemių, .		c-032
t-043 ## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos valdovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų.		c-033
t-044 Lietuvos kariuomenė XV a.		c-034
t-045 Upės Pelkės @ Lietuvos kariuomenė priartėjo nuo Pinsko pusės ir išėjo ant aukštumos, nuo kurios galėjo stebėti totorių pajėgas.		c-035
t-046 Mūšis Po susidūrimo ties Iškolde LDK kariuomenė tą pačią dieną sukorė dar 23 km ir iki Klecko priartėjo 20 km atstumu.		c-036

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1236 m. Saulės mūšyje sustiprėjusios Lietuvos valstybės kariuomenė sutriuškino Kalavijuočių ordiną.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

baltiška teritorija. Sustiprėjusios Lietuvos valstybės kariuomenė

buvo pajėgi kautis su Kalavijuočių ordinu ir pastarasis buvo lietu-

vių sutriuškintas lemiamame Saulės mūšyje 1236 m. Nors lietu- i viams nepavyko perimti vokiečių užgrobtų šiaurinių baltų žemių, . tačiau tolimesnė vokiečių ekspansija iš šiaurės buvo sulaikyta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Algirdo vadovaujama Lietuvos kariuomenė rusų žemėse prie Mėlynųjų vandenų sutriuškino mongolus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Puslapis 21

Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų.

1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Visuotinio šaukimo metu didesniąją visos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susirinkę bajorai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Visuotinio šaukimo metu didesniąją visos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susi- rinkę bajorai. Šių dalinių kovinė vertė buvo menkesnė, bet ir jie sugebėdavo pasireikšti mūšio lauke. Pagrindiniai tokios kariuome- nės ginklai buvo ietys ir kalavijai. Artilerija to meto Lietuvos kariuomenėje dar nevai- dino didesnio savarankiško vaidmens, bet buvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke vis dėlto praversdavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Lietuvos kariuomenė nuo Pinsko pusės priartėjo prie aukštumos, iš kurios galėjo stebėti totorių pajėgas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Krymo totorių stovykla C-—— Keliai Gyvenvietės ——~. Upės Pelkės

@ Lietuvos kariuomenė priartėjo nuo Pinsko pusės ir išėjo ant aukštumos, nuo kurios galėjo stebėti totorių pajėgas.

© Apie pusiaudienį husarai, ieškodami tin- kamų brastų, susidūrė su kitą krantą sau- gančiais totoriais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Gegužės 28 d. Lietuvos kariuomenė šį dalinį sumušė ir išsklaidė.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Operacijai vadovauti buvo paskirtas K. Carlsonas Gyllienhelmas. Ge- gužės 28 d. Lietuvos kariuomenė šį dalinį sumušė ir išsklaidė. Paėmė beveik visus lai- vus, kuriais Dauguvos upe švedai atplukdė

96 KUOKNESĖS MŪŠIS 1601 m. birželio 23 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Pagaliau birželio 23 d. prie Kuoknesės pagrindinė Lietuvos kariuomenė stojo prieš švedų pajėgas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Birželio 2-3 d. LDK di- dysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas pasiuntė rotmistrą Joną Sicinskį su dali- niu, kuris sudavė antrą smūgį K. Carlsono Gyllenhielmo kariams. Pagaliau birželio 23 d. prie Kuoknesės pagrindinė Lietuvos kariuomenė stojo prieš švedų pajėgas.

Kristupas Radvila Perkūnas

Lietuvos kariuomenei vadovavo Kuni- gaikštis Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603 m.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kristupas Radvila Perkūnas vadovavo Lietuvos kariuomenei prie Kuoknesės.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kristupas Radvila Perkūnas

Lietuvos kariuomenei vadovavo Kuni- gaikštis Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603 m.). Lietuvos Didžiosios Kuni- gaikštystės kariuomenės didysis etmonas (1589-1603 m.), būdamas jaunas kartu su tėvu, LDK didžiuoju etmonu Mikalojum Radvila Ruduoju dalyvavo 1564 m. mūšyje

“LI

DVNA FL.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: LDK didysis etmonas Karolis Chodkevičius, matydamas jau išsirikiavusius priešo karius, išvedė į mūšio lauką ir savo kariuomenę.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

LDK didysis etmo- nas Karolis Chodkevičius, matydamas

jau išsirikiavusius priešo karius, išvedė į mūšio lauką ir savo kariuomenę. Be lie- tuvių, mūšyje dalyvavo į pagalbą prieš mėnesį karaliaus atsiųsti Lenkijos pės- tininkų daliniai (trys lenkų pėstininkų kuopos - apie 300 karių, viena jų mūšio metu saugojo lietuvių stovyklą), ir lietu- viams talkininkavusių leninės Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalinių — apie 300 Fridricho Ketlerio reitarų. Lietuvos kariuomenę sudarė: kairysis sparnas, cen- tras, dešinysis sparnas, nedidelis rezervas ir stovyklos apsauga.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Be to, Napoleono pavesta, ji pradėjo formuoti ir Lietuvos kariuomenę — 4 pėstininkų ir 5 raitelių pulkus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Be to, Napoleono pavesta, ji pradėjo formuoti ir Lietuvos kariuomenę — 4 pėstininkų ir 5 raitelių pul- kus. Napoleonas tikėjosi, kad bus daug daugiau sudaryta ka- riuomenės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties pradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti priešą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos.