Gedimino laikais Lietuvos kariuomenėje susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis: pilėnai, raiteliai ir gerieji žmonės. Karolis Chodkevičius išvedė Lietuvos kariuomenę į mūšio lauką, kai priešo kariai jau buvo išsirikiavę. Visuotinio šaukimo metu didesniąją Lietuvos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susirinkę bajorai.
Gedimino laikais Lie- tuvoje buvo išplėtotas mūrinių pilių tinklas, susiformavo nuo- latinių karo tarnybininkų sluoksnis - pilėnai, raiteliai, gerieji žmonės - kariai, galintys bet kada stoti į tarnybą. ## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m.
Visuotinio šaukimo metu didesniąją visos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susi- rinkę bajorai. Šių dalinių kovinė vertė buvo menkesnė, bet ir jie sugebėdavo pasireikšti mūšio lauke. Pagrindiniai tokios kariuome- nės ginklai buvo ietys ir kalavijai. Artilerija to meto Lietuvos kariuomenėje dar nevai- dino didesnio savarankiško vaidmens, bet buvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke vis dėlto praversdavo.
LDK didysis etmo- nas Karolis Chodkevičius, matydamas jau išsirikiavusius priešo karius, išvedė į mūšio lauką ir savo kariuomenę. Be lie- tuvių, mūšyje dalyvavo į pagalbą prieš mėnesį karaliaus atsiųsti Lenkijos pės- tininkų daliniai (trys lenkų pėstininkų kuopos - apie 300 karių, viena jų mūšio metu saugojo lietuvių stovyklą), ir lietu- viams talkininkavusių leninės Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalinių — apie 300 Fridricho Ketlerio reitarų. Lietuvos kariuomenę sudarė: kairysis sparnas, cen- tras, dešinysis sparnas, nedidelis rezervas ir stovyklos apsauga.
Kristupas Radvila Perkūnas Lietuvos kariuomenei vadovavo Kuni- gaikštis Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603 m.). Lietuvos Didžiosios Kuni- gaikštystės kariuomenės didysis etmonas (1589-1603 m.), būdamas jaunas kartu su tėvu, LDK didžiuoju etmonu Mikalojum Radvila Ruduoju dalyvavo 1564 m. mūšyje “LI DVNA FL.
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin- teresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
1605 m. mūšyje prie Kirchholmo netoli Rygos J. K. Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė (kairėje), turinti 3 tūkst. raitelių, nugali 12 tūkst. švedų. Dail. P. Snayrs, apie 1620 m.
