Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
14 teiginių16 įrašų95 ryšiai
Lietuvos kariuomenė – Lietuvos valstybės ginkluotosios pajėgos, kurių raida apima skirtingus istorinius laikotarpius ir organizacines formas. Gedimino laikais joje susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis – pilėnai, raiteliai ir gerieji žmonės, galėję bet kada stoti į tarnybą. Visuotinio šaukimo metu didžiąją kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susirinkę bajorai, ginkluoti daugiausia ietimis ir kalavijais. 1605 m. Lietuvos kariuomenė Salaspilio mūšyje pasiekė didelę pergalę prieš švedus, o 1589–1603 m. jai vadovavo didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas. Nepriklausomybės kovose savanorių pulkai ir partizanai, praradę 1 444 žmones, apgynė kraštą ir išstūmė svetimas kariuomenes; vėliau, 1940 m. liepos 3 d., kariuomenė buvo pertvarkyta į Liaudies kariuomenę.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Žiūrėti galerijojeAbipusis psichologinis atotrūkis akivaizdus – E. Galvanauskas ir ruošiamo žygio vadas, žvalgybos karininkas Jonas Budrys (Polovins- kas) nustebo, jog kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai, kovoję prieš lenkus, bermontininkus ir bolševikus, nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes... nelaikė to kova už tėvynę.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| SudėtisŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Struktūra |
|
| |
| Tikslai |
|
|
|
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Liepos 3 d. priimtu pertvarkymo įstatymu Lietuvos kariuomenė paversta Liaudies kariuomene.
Maskva diegė SSRS valdymo modelį administracijoje, policijoje, teismuose, pradėta kurti liaudies milicija. Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu). Liepos 11 dieną sustabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.
1605 m. Lietuvos kariuomenė Salaspilio mūšyje pasiekė didelę pergalę prieš švedus.
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
1939 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos prezidentui paskelbus dalinę mobilizaciją, Lietuvos kariuomenė padidėjo nuo 24 000 iki 89 470 vyrų.
Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes.
Sėkmingai likviduotas ir bermontininkų rengtas perversmas Kaune. Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes. Paryžiuje Lietuva gavo politinę britų, materialinę – JAV, karinę – Prancūzijos paramą.
Gedimino laikais Lietuvos kariuomenėje susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis: pilėnai, raiteliai ir gerieji žmonės.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Gedimino laikais Lietuvoje buvo išplėtotas mūrinių pilių tinklas, susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis - pilėnai, raiteliai, gerieji žmonės - kariai, galintys bet kada stoti į tarnybą. ## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos valdovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m.
Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet tas įspūdis nepasitvirtino. Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką. Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė.
Lietuvos kariuomenės siekį parodyti savo istorinę gelmę, pasak Alfredo Bumblausko, išreiškė garbės kuopa su XIV a. riterių, XVII a. husarų ir XVIII a. pabaigos karių uniformomis.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
Šiuo aspektu ryškiai matomas Lietuvos kariuomenės siekis parodyti savo istorinę gelmę, suformuojant garbės kuopą su XIV a. riterių, XVII a. husarų ir XVIII a. pabaigos karių uniformomis.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 6 | 6 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 4 | 4 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |
| Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 0 | 2 |
Galerija
1925 m. naujokų ėmimas į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę.Tiesioginis · Vaizdas
Lietuvos kariuomenės 1-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko rikiuotė Ukmergėje, 1929 m.Tiesioginis · Vaizdas
Lietuvos kariuomenės ulonas Juozas Janavičius ant žirgo, 1937 m.Tiesioginis · Vaizdas
Lietuvos kariuomenė žygiuoja į Klaipėdą 1923 m. vasario 20 d.Tiesioginis · Įvykio vaizdas
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių skyriaus vėliava, 1918–1920 m.Susijęs · Simbolis