Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Varšuva

LaikotarpisXIVXIX1377–1899

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Varšuvos seime derybos užtruko gana ilgai — nuo 1563 m. lapkričio 21 d. iki 1564 m. vasario 22 d. (lietuviams išvažiavus, lenkų seimas dar posėdžiavo iki kovo 23 d.). Jis turėjo būti bendrai renkamas Volos kaimo lauke, netoli Varšuvos, dalyvaujant visiems abiejų valstybių bajorams. Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą.

Teiginiai

Teiginys
t-001 M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą, nes neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų.
t-002 1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vilniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas.
t-003 Lietuviai sutiko derėtis dėl federacijos tik tuo atveju, jei Varšuva pripažintų Lietuvą su sostine Vilniumi.
t-004 1572 m. sausio 1 d. - vasario 9 d. Varšuvoje buvo keičiamos lietuviškos monetos į lenkiškus pinigus.
t-005 Lenkijoje daugiakonfesiškumo juridinis įforminimas įvyko 1573 m. Varšuvos konfederacijoje.
t-006 Žygimanto Augusto valios pareiškimas buvo rašytas Varšuvoje 1571 m. gegužės 6 dieną.
t-007 Karaliaus Žygimanto Augusto testamentas buvo sudarytas 1571 m. gegužės 6 d. Varšuvoje.
t-008 Lietuvai priėmus 1938 m. Lenkijos ultimatumą, oficialioji Varšuva buvo patenkinta rezultatais.
t-009 Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos vyskupas J. Kosakovskis buvo pakarti Varšuvoje birželio 28 dieną.
t-010 1920 m. Spa konferencijoje didžiosios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai, ir Varšuva sutiko.
t-011 Septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį Lietuvą kirto geležinkelis Peterburgas–Varšuva.
t-012 1766 m. Fr. Bohomolecas Varšuvoje parūpino antrąjį leidimą.
t-013 1938 m. kovo 17 d. Varšuva įteikė Lietuvai ultimatumą, reikalaudama be išlygų užmegzti diplomatinius santykius.
t-014 Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos vyskupas J. Kosakovskis buvo pakarti Varšuvoje birželio 28 dieną.
t-015 „Aušros“ idėjas toliau plėtojo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas „Varpas“, įsteigtas Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“.
t-016 1570 m. birželio 1 d. Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė talerius į Varšuvą; Lietuvoje už juos mokėta po 25 lietuviškus grašius.
t-017 1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Lenkijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų.
t-018 XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį Lietuvą kirto geležinkelis Peterburgas–Varšuva.
t-019 Padalinimo sutartys pasirašytos 1772 m. Sankt Peterburge, o 1773-1775 m. jas patvirtino delegacinis seimas Varšuvoje.
t-020 1830 m. vėlyvą rudenį Varšuvoje prasidėjus sukilimui, Vilniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas.
t-021 1830 m. lapkričio pabaigoje Varšuvoje pasikėsinus prieš caro brolį, kuris buvo ir Lenkijos kariuomenės vadas, Varšuvą apėmė miestiečių sukilimas.
t-022 1572 m. kovo 26 d. Varšuvoje visuotiniame Karalystės seime buvo duotas karaliaus įsakymas dėl lietuviškos monetos.
t-023 Mikalojus Konstantinas Čiurlionis muziką ir dailę studijavo Varšuvoje ir Leipcige.
t-024 1570 m. birželio 1 d. Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė talerius į Varšuvą.
t-025 Mikalojus Konstantinas Čiurlionis muziką ir dailę studijavo Varšuvoje ir Leipcige.
t-026 Žygimanto Augusto testamentas buvo aktuotas Varšuvoje 1571 m. gegužės 6 d.
t-027 Testamentas buvo surašytas Varšuvoje 1571 m. gegužės 6 d.
t-028 Jis turėjo būti bendrai renkamas Volos kaimo lauke, netoli Varšuvos, dalyvaujant visiems abiejų valstybių bajorams.
t-029 Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą.
t-030 Lietuviai irgi atvažiavo į Varšuvą, tačiau į elekciją nėjo: jie reikalavo, kad pirma lenkai savitarpyje susitaikintų ir pašalintų kariuomenę.

Ryšiai