Varšuva

Santrauka

Varšuvos seime derybos užtruko gana ilgai — nuo 1563 m. lapkričio 21 d. iki 1564 m. vasario 22 d. (lietuviams išvažiavus, lenkų seimas dar posėdžiavo iki kovo 23 d.). Jis turėjo būti bendrai renkamas Volos kaimo lauke, netoli Varšuvos, dalyvaujant visiems abiejų valstybių bajorams. Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1773-1775 m. delegacinis seimas Varšuvoje patvirtino 1772 m. Sankt Peterburge pasirašytas padalinimo sutartis.		c-001
t-002 Gavęs du prieštaringus įsakymus iš Varšuvos, gen. ltn. A. Byševskis neskubėjo vykdyti nė vieno iš jų ir pasiliko Janove.		c-002
t-003 Karaliaus elekcija turėjo vykti lauke tarp Varšuvos ir Volos kaimo, o joje dalyvauti ir balsuoti galėjo kiekvienas bajoras.		c-003
t-004 Karalius grįžo į Vilnių ir tuo reikalu sušaukė seimą Varšuvoje.		c-004
t-005 Lietuviai irgi atvažiavo į Varšuvą, tačiau į elekciją nėjo: jie reikalavo, kad pirma lenkai savitarpyje susitaikintų ir pašalintų kariuomenę.		c-005
t-007 Jėgos buvo nelygios, todėl numatyta, kad besipriešinanti kariuomenė turi trauktis Varšuvos link.		c-007
t-008 1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Lenkijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų.		c-008
t-009 Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos vyskupas J. Kosakovskis buvo pakarti Varšuvoje birželio 28 dieną.		c-009
t-010 Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai.		c-010
t-011 1830 m. lapkričio pabaigoje Varšuvoje pasikėsinus prieš caro brolį, kuris buvo ir Lenkijos kariuomenės vadas, Varšuvą apėmė miestiečių sukilimas.		c-011
t-012 „Aušros“ idėjas toliau plėtojo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas „Varpas“, įsteigtas Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“.		c-012
t-013 Septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį Lietuvą kirto geležinkelis Peterburgas–Varšuva.		c-013
t-014 Mikalojus Konstantinas Čiurlionis muziką ir dailę studijavo Varšuvoje ir Leipcige.		c-014
t-015 Kai lenkų daliniai, spaudžiami bolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžiosios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko.		c-015
t-016 Tik Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai „sukilimą“ atšaukė.		c-016
t-017 Lietuviai federacijos principo vengė logiškai manydami, kaip čia 2 milijonams lietuvių nepaskendus 28 milijonų lenkų jūroje, tačiau derėtis sutiko, jeigu tik Varšuva pripažins Lietuvą su sostine Vilniumi.		c-017
t-020 1766 m. Fr. Bohomolecas Varšuvoje parengė antrąjį leidimą.		c-020
t-022 1773–1775 m. delegacinis seimas Varšuvoje patvirtino 1772 m. Sankt Peterburge pasirašytas padalinimo sutartis.		c-022
t-023 1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vilniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas.		c-023
t-024 M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą, nes neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų.		c-024
t-026 Karaliaus Žygimanto Augusto testamentas buvo sudarytas 1571 m. gegužės 6 d. Varšuvoje.		c-026
t-027 Žygimanto Augusto testamentas buvo aktuotas Varšuvoje 1571 m. gegužės 6 dieną.		c-027
t-028 Žygimanto Augusto valios pareiškimas buvo rašytas Varšuvoje 1571 m. gegužės 6 dieną.		c-028
t-030 Motiejus Kaviečnijskis birželio 1 d. atsiuntė talerius į Varšuvą.		c-030
t-032 1572 m. sausio 1–vasario 9 d. Varšuvoje lietuviškos monetos buvo keičiamos į lenkiškus pinigus.		c-032
t-033 Dokumentas buvo duotas Varšuvoje visuotiniame Karalystės seime 1572 m. kovo 26 dieną.		c-033

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1773-1775 m. delegacinis seimas Varšuvoje patvirtino 1772 m. Sankt Peterburge pasirašytas padalinimo sutartis.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

ritorijas. Padalinimo sutartys buvo pasirašytos 1772 m. Sankt Peterburge, 0 1773—1775 m. jas patvirtino delegacinis seimas Varšuvoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Gavęs du prieštaringus įsakymus iš Varšuvos, gen. ltn. A. Byševskis neskubėjo vykdyti nė vieno iš jų ir pasiliko Janove.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Liepos 22 d., kai A. Byševskis jau buvo Janove, jis gavo Karo tarybos prie kara- liaus nurodymą vykti ne į Lietuvos Brastą,

o neleisti Rusijos kariuomenei persikelti per Bugą šiauriau, nors ten tokio pavojaus nebuvo. Tą pačią dieną jis gavo ir gen. ltn. S. Zabielos pranešimą, kad priešas jau tik dvi mylios nuo Lietuvos Brastos ir prašė paskubėti. Gavęs du prieštaringus įsaky- mus iš Varšuvos gen. ltn. A. Byševskis ne- skubėjo vykdyti nė vieno iš jų ir tą dieną pasiliko Janove, nors dar būtų spėjęs at- vykti S. Zabielai į pagalbą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Karaliaus elekcija turėjo vykti lauke tarp Varšuvos ir Volos kaimo, o joje dalyvauti ir balsuoti galėjo kiekvienas bajoras.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

_ Taip pat visiems laikams buvo nustatyta karaliaus elekcijos tvar- ka: buvo nutarta, kad elekcija turinti įvykti lauke tarp Varšuvos ir Volos kaimo; o elekcijoj dalyvauti ir balsuoti galįs kiekvienas bajoras (taigi buvo sakoma, kad į elek- ciją bajorai vykstą viritim).

**Varšuvos konfederacija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Karalius grįžo į Vilnių ir tuo reikalu sušaukė seimą Varšuvoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl karalius tuojau grįžo į Vilnių ir sušaukė tuo reikalu Varšuvoje seimą. Len- kai ir šitam seime nenorėjo duoti daugiau mokesčių, ta- čiau karaliui vis dėlto pa- sisekė juos palenkti. Po Var- šuvos seimo atvykęs į Vil- nių, jis čia sušaukė vienų lietuvių seimą, kur padė- kojęs jiems už uolų dalyvavimą kare, susitarė, kaip toliau veikti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Lietuviai irgi atvažiavo į Varšuvą, tačiau į elekciją nėjo: jie reikalavo, kad pirma lenkai savitarpyje susitaikintų ir pašalintų kariuomenę.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuviai irgi atvažiavo į Varšuvą, tačiau į elekciją nėjo: jie reikalavo, kad pirma lenkai savitarpyje susitaikintų ir paša- lintų kariuomenę. Pirmasis kandidatas į sostą dabar buvo imperatoriaus Ru- dolfo brolis Maksimilijonas, kurį rėmė ir Lietuvos didikai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Jėgos buvo nelygios, todėl numatyta, kad besipriešinanti kariuomenė turi trauktis Varšuvos link.