Santrauka
Jie visada sustodavo Varšuvos priemiestyje, Pragoje, dešiniajam Vyslos krante, ir laikydavosi vieningai.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 J. Pfitznerio veikalas „Grossfürst Witold als Staatsmann“ 1930 m. buvo išleistas Pragoje. | c-001 | |
| t-002 Henricus dux Lithuaniae ilgą laiką praleido imperatoriaus Karolio IV dvare ir 1380 m. baigė gyvenimą Pragoje. | c-002 | |
| t-003 Lietuviams kunigams rengti karalienė Jadvyga įsteigė Pragoję bendrabutį studentams, ku rie mokėsi teologijos Pragos universitete, o Jogaila tuo pat tikslu atnaujino ir praplatino Krokuvos universitetą (1400). | c-003 | |
| t-004 Be abejo, Vytautui susiartinus su Praga, pa darius su ja uniją, apsikarūnavus jos karaliaus karūna, Lenkija jam nebebūtų buvusi taip reikalinga savo tikslams siekti. | c-004 | |
| t-005 Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą. | c-005 | |
| t-006 1930 m. Prahoje išleistame veikale „Grossfürst Witold als Staatsmann“ J. Pfitzneris reikalavo į Vytautą žiūrėti lietuvių požiūriu. | c-006 | |
| t-007 Ilgą laiką praleidęs imperatoriaus Karolio IV dvare, jis, kaip « Henri cus dux Lithuaniae », savo dienas baigė Pragoje (1380). | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: J. Pfitznerio veikalas „Grossfürst Witold als Staatsmann“ 1930 m. buvo išleistas Pragoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
J. Pfitzneris 1930 m. Pragoję išleistame įdomiame veikale «Grossfürst Witold als Staatsmann» (lietuv. Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Henricus dux Lithuaniae ilgą laiką praleido imperatoriaus Karolio IV dvare ir 1380 m. baigė gyvenimą Pragoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kadangi Būtauto kėslai pačioje Lietuvoje pritarimo nerado, jis ordinui tapo nebereikalingas. Ilgą laiką praleidęs imperatoriaus Karolio IV dvare, jis, kaip « Henri cus dux Lithuaniae », savo dienas baigė Pragoje (1380). Kryžiuočiai turėjo toliau ginklu tęsti savo prieš Lietuvą 1283 pradėtą kovą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuviams kunigams rengti karalienė Jadvyga įsteigė Pragoję bendrabutį studentams, ku rie mokėsi teologijos Pragos universitete, o Jogaila tuo pat tikslu atnaujino ir praplatino Krokuvos universitetą (1400).
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lietuviams kunigams rengti karalienė Jadvyga įsteigė Pragoję bendrabutį studentams, ku rie mokėsi teologijos Pragos universitete, o Jogaila tuo pat tikslu atnaujino ir praplatino Krokuvos universitetą (1400). Taip įvedamas Lietuvoje krikštas griežtai pakeitė ir jos santykius su Vok.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Be abejo, Vytautui susiartinus su Praga, pa darius su ja uniją, apsikarūnavus jos karaliaus karūna, Lenkija jam nebebūtų buvusi taip reikalinga savo tikslams siekti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Be abejo, Vytautui susiartinus su Praga, pa darius su ja uniją, apsikarūnavus jos karaliaus karūna, Lenkija jam nebebūtų buvusi taip reikalinga savo tikslams siekti. Ši aplinkybė ir meta šiek tiek šviesos, kodėl Vytautas taip mielai pritarė ir rėmė Jogailos dukters piršlybas. Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą. Tik vėliau, pasikeitus ap linkybėms, Vytautas nuo to sumanymo atsisakė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1930 m. Prahoje išleistame veikale „Grossfürst Witold als Staatsmann“ J. Pfitzneris reikalavo į Vytautą žiūrėti lietuvių požiūriu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
J. Pfitzneris 1930 m. Pragoję išleistame įdomiame veikale «Grossfürst Witold als Staatsmann» (lietuv. Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ilgą laiką praleidęs imperatoriaus Karolio IV dvare, jis, kaip « Henri cus dux Lithuaniae », savo dienas baigė Pragoje (1380).
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ilgą laiką praleidęs imperatoriaus Karolio IV dvare, jis, kaip « Henri cus dux Lithuaniae », savo dienas baigė Pragoje (1380). Kryžiuočiai turėjo toliau ginklu tęsti savo prieš Lietuvą 1283 pradėtą kovą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |