Be abejo, Vytautui susiartinus su Praga, pa darius su ja uniją, apsikarūnavus jos karaliaus karūna, Lenkija jam nebebūtų buvusi taip reikalinga savo tikslams siekti. Ši aplinkybė ir meta šiek tiek šviesos, kodėl Vytautas taip mielai pritarė ir rėmė Jogailos dukters piršlybas. Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą.
Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų\npasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą\nsavo vietininku Zigmantą Kaributą. Tik vėliau, pasikeitus ap\nlinkybėms, Vytautas nuo to sumanymo atsisakė.
Ilgą\nlaiką praleidęs imperatoriaus Karolio IV dvare, jis, kaip « Henri\ncus dux Lithuaniae », savo dienas baigė Pragoje (1380).\nKryžiuočiai turėjo toliau ginklu tęsti savo prieš Lietuvą 1283\npradėtą kovą.
Ilgą\nlaiką praleidęs imperatoriaus Karolio IV dvare, jis, kaip « Henri\ncus dux Lithuaniae », savo dienas baigė Pragoje (1380).\nKryžiuočiai turėjo toliau ginklu tęsti savo prieš Lietuvą 1283\npradėtą kovą.
J. Pfitzneris 1930 m. Pragoję išleistame įdomiame veikale «Grossfürst Witold als Staatsmann» (lietuv. Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.
Lietuviams kunigams rengti\nkaralienė Jadvyga įsteigė Pragoję bendrabutį studentams, ku\nrie mokėsi teologijos Pragos universitete, o Jogaila tuo pat\ntikslu atnaujino ir praplatino Krokuvos universitetą (1400).\nTaip įvedamas Lietuvoje krikštas griežtai pakeitė ir jos\nsantykius su Vok.