vieta

Praga

7 teiginiai6 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Būtautas, vadintas Henricus dux Lithuaniae, ilgai gyveno imperatoriaus Karolio IV dvare ir 1380 m. mirė Pragoje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 259

Ilgą\nlaiką praleidęs imperatoriaus Karolio IV dvare, jis, kaip « Henri\ncus dux Lithuaniae », savo dienas baigė Pragoje (1380).\nKryžiuočiai turėjo toliau ginklu tęsti savo prieš Lietuvą 1283\npradėtą kovą.

t-002vidutinis

Būtautas, ilgai gyvenęs imperatoriaus Karolio IV dvare, 1380 m. mirė Pragoje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 259

Ilgą\nlaiką praleidęs imperatoriaus Karolio IV dvare, jis, kaip « Henri\ncus dux Lithuaniae », savo dienas baigė Pragoje (1380).\nKryžiuočiai turėjo toliau ginklu tęsti savo prieš Lietuvą 1283\npradėtą kovą.

t-003aukstas

Vytautas sutiko priimti čekų karūną ir pasiuntė Zigmantą Kaributą savo vietininku į Pragą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 210

Be abejo, Vytautui susiartinus su Praga, pa darius su ja uniją, apsikarūnavus jos karaliaus karūna, Lenkija jam nebebūtų buvusi taip reikalinga savo tikslams siekti. Ši aplinkybė ir meta šiek tiek šviesos, kodėl Vytautas taip mielai pritarė ir rėmė Jogailos dukters piršlybas. Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų pasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą savo vietininku Zigmantą Kaributą.

t-004vidutinis

J. Pfitznerio veikalas „Grossfürst Witold als Staatsmann“ 1930 m. buvo išleistas Pragoje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 13

J. Pfitzneris 1930 m. Pragoję išleistame įdomiame veikale «Grossfürst Witold als Staatsmann» (lietuv. Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.

t-005aukstas

Vytautas, nepaisydamas lenkų pasipriešinimo, sutiko priimti čekų karūną ir pasiuntė Zigmantą Kaributą savo vietininku į Pragą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 210

Kaip ten bebūtų, mes žinom, kad Vytautas, nežiūrint lenkų\npasipriešinimo, sutiko čekų karūną priimti ir pasiuntė į Pragą\nsavo vietininku Zigmantą Kaributą. Tik vėliau, pasikeitus ap\nlinkybėms, Vytautas nuo to sumanymo atsisakė.

t-006vidutinis

Karalienė Jadvyga Prahoje įsteigė bendrabutį lietuviams studentams, kurie Pragos universitete mokėsi teologijos.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 122

Lietuviams kunigams rengti\nkaralienė Jadvyga įsteigė Pragoję bendrabutį studentams, ku\nrie mokėsi teologijos Pragos universitete, o Jogaila tuo pat\ntikslu atnaujino ir praplatino Krokuvos universitetą (1400).\nTaip įvedamas Lietuvoje krikštas griežtai pakeitė ir jos\nsantykius su Vok.

t-007vidutinis

Lietuvos atstovai per elekcijas sustodavo Varšuvos priemiestyje Pragoje, dešiniajame Vyslos krante.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 273

Bet į elekciją, žinoma, susirinkdavo ne visi, o tik arti- mųjų sričių ir, be to, tik turtingesnieji bajorai. Iš tolimosios Lietu- vos paprastai atvykdavo tik senatoriai ir tuo pat metu šaukiamojo seimo atstovai. Jie visada sustodavo Varšuvos priemiestyje, Pragoje, dešiniajam Vyslos krante, ir laikydavosi vieningai. Tad iš tikrųjų būdavo renkama ne bendrai, o buvo du rinkėjai — Lenkija ir Lietuva.