Varšuva

PDF 9

Neturėdamas pakankamai pragy­\nvenimo lėšų, M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą. Šie vie­\nnuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo moks­\nlinės veiklos laikotarpis.

PDF 8

Vėlyvą 1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vil­\nniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas, kuriam priklausė\nAntanas Goreckis, Stanislovas Šumskis, Justinas Hrebnickis, Le­\nonas Rogalskis, Edvardas Riomeris, Mykolas Balinskis, Liudvi­\nkas Zambrzyckis. Šis komitetas turėjo organizuoti sukilimą va­\nkarinėse Rusijos imperijos gubernijose.

PDF 145-146

apeiti Vilniaus temą. Lietuviai federacijos principo vengė logiškai manydami, kaip čia 2 milijonams lietuvių nepa- skendus 28 milijonų lenkų jūroje, tačiau derėtis sutiko, jeigu tik Varšuva pripažins Lietuvą su sostine Vilniumi. L I E T U V O S I S T O R I J A 146 Per tris savaites P.

PDF 459

In Anno 1572 ad Diem 17 Aprilis [1572 metais iki balandžio 17 dienos] A die 1 Januarii ad 9 Februarii [nuo sausio 1 iki vasario 9 dienos] per tą laiką Varšuvoje pakeičiau lietuviškas mone­ tas į lenkiškus pinigus - 164 zl., 36 gr. įvairiu laiku ir pagal tai, kai kada pigiau, kai kada brangiau, išskyrus seimą, kur lietuviškų monetų imti nenorėta, tik su išlaidomis, kurioms priedo suma ir išlaidos lietuviškais pin. 144 kapų 54 gr. ir 8 [den.] sudaro lenkiškais pinigais 362 zl., 12 gr. 2 liet. den. A die 9 Februaris ad diem 21 Martii [nuo vasario 9 dienos iki kovo 21 dienos] Varšuvoje pakeičiau 1502 liet. kapas 52 grašius, nuo šios sumos priedą: 128 liet. kapos 16 gr., 8 den. sudaro lenkišk. 320 flor. 21 gr.

PDF 72

LDK išsi-\nskiria iš Vidurio Rytų Europos regiono daugiakonfesiškumo legitimavi-\nmo ar juridinio įforminimo sparta. Lenkijoje tai įvyko tik po Liublino \nunijos – būtent 1573 m. vadinamojoje Varšuvos konfederacijoje.

PDF 366-367

Norėdami, kad šis mūsų valios pareiški­ mas greičiau pasiektų žmones, įsakėme tai perrašyti, kad ta­ da vienas būtų prie mūsų, kitas - pas jos didenybę karalaitę Oną, trečias - Tikocino pilyje. Rašyta Varšuvoje gegužės mė­ nesio 6 dieną, Viešpaties metais tūkstantis penki šimtai sep­ tyniasdešimt pirmais, mūsų karaliavimo keturiasdešimt ant­ raisiais metais. ## Puslapis 367 IV KNYGA IX A) LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS, RAŠYTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO MĖNESIO 13 DIENĄ KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LIETUVOS LAUKO ETMONUI, PRANEŠANTIS APIE KARALIAUS STEPONO BATORO MIRTĮ IR ĮSPĖJANTIS APIE GALIMĄ MAIŠTĄ DĖL NEIŠMOKĖTOS ALGOS KARALIAUS RŪMŲ KARIUOMENEI IR SARGYBAI (Iš originalo) Maloningasis Pone, Pavesdami Jūsų Didenybės malonei nuolankią ir paklus­ nią mūsų tarnystę, linkime Jūsų Malonybei geros sveikatos ir visokeriopos sėkmės.

PDF 348

## Puslapis 348\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nVIII\nKARALIAUS ŽYGIMANTO AUGUSTO TESTAMENTAS,\nSUDARYTAS 1571 METŲ\nGEGUŽĖS 6 DIENĄ VARŠUVOJE\nPerrašytas iš labai senos kopijos, esančios grafo Adomo Cbrepta-\nvičiaus Sčiorsų archyve.

PDF 179

Kadangi Vilniaus pripažinimo Lenkijai ultimatumas nelietė, kovo 19 die- ną Lietuva ultimatumą priėmė. Nors tūkstančiai karštakošių Lenkijos miestų gatvėse ugningai skandavo „Marsz na Kowno“ („Marš į Kauną“), oficialiąją Varšuvą rezultatai tenkino. Tautinėms lietuvių ambicijoms buvo suduotas stiprus smūgis – teko liautis minėti spalio 9-ąją – Vilniaus praradimo dieną, apsikeisti pasiun- tinybėmis, įsteigti Vilniuje Lietuvos konsulatą, paleisti 700 000 narių turėjusią patriotinę „Vilniui vaduoti sąjungą“, nutraukti žurnalo „Mūsų Vilnius“ leidimą.

PDF 97

Sukilimo kulminacija Lenkijai ir Lietuvai tapo kai kurių Targovicos \nkonfederatų, tarp kurių buvo Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos \nvyskupas J. Kosakovskis, egzekucija – jie buvo pakarti Varšuvoje birže-\nlio 28 dieną.

PDF 143

Kai lenkų daliniai, spaudžiami \nbolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžio-\nsios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko.

PDF 120

viduryje \npradėjusios veikti pirmosios telegrafo linijos, Nemune pradėta garlaivių \nnavigacija. Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis \nPeterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių \n(Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nu-\ntiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

PDF 54

Pats autorius įvade sakėsi ne tik norįs duoti lotynų kalba vertą skaityti knygą, bet ir suteikti (^22) **Antrąjį leidimą parūpino 1766 m. Fr. Bohomolecas Varšuvoje.

PDF 178

įvyko inici-\ndentas prie administracinės linijos – Lietuvos pasienio policininkas nušovė \nperėjusį liniją lenkų kareivį. Nors per panašius incidentus lenkai buvo nu-\nšovę 7 lietuvių pasienio policininkus, Varšuva, Vokietijai absorbuojant Aus-\ntriją, sukėlė antilietuvišką isteriją ir kovo 17-ąją įteikė Lietuvai ultimatumą, \nreikalaudama užmegzti diplomatinius santykius, be išlygų duoti teigiamą \natsakymą, nes kitaip bus blogai – suprask – kils karas.

PDF 119

„Aušros“ idėjas toliau plėto-\njo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas \n„Varpas“, įsteigtas Varšuvos lie-\ntuvių studentų draugijos „Lietu-\nva“. Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka \n(1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į \nrankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.

PDF 455-456

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus gra­ šius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.

PDF 94

1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas \nStanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Len-\nkijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų.

PDF 120

viduryje \npradėjusios veikti pirmosios telegrafo linijos, Nemune pradėta garlaivių \nnavigacija. Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis \nPeterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių \n(Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nu-\ntiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

PDF 144

Padalinimo sutartys buvo pasirašytos 1772 m.\nSankt Peterburge, 0 1773—1775 m. jas patvirtino delegacinis\nseimas Varšuvoje.

PDF 8

Be to, \npolitiniai įvykiai kuriam laikui visiškai sustabdė istorijos leidi­\nmą. Vėlyvą 1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vil­\nniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas, kuriam priklausė \nAntanas Goreckis, Stanislovas Šumskis, Justinas Hrebnickis, Le­\nonas Rogalskis, Edvardas Riomeris, Mykolas Balinskis, Liudvi­\nkas Zambrzyckis.

PDF 105

1830 m. lapkričio pabaigoje Varšuvoje pasikėsinus prieš caro brolį, ku-\nris buvo ir Lenkijos kariuomenės vadas, Varšuvą apėmė miestiečių sukili-\nmas. Karalystės Seimas paskelbė pašalinąs Nikolajų I iš Lenkijos karaliaus \nsosto ir perduodąs suverenitetą tautai.

PDF 462

Jei kas pagal šį įsakymą arba skelbimą mūsų lietuviškos mo­ netos imti nenorėtų, tuomet tarybą be jokio atidėjimo su­ rengti ir egzekuciją dėl šios aukščiau minėtos baudos su­ mokėjimo, kurios viena pusė, kuri bus instiguota, o antra pusė to miesto valdybai turi būti išreikalauta, toties quoties už kiek tas asmuo buvo patrauktas. Duota Varšuvoje vi­ suotiniame Karalystės seime kovo mėnesio dvidešimt šeš­ tą dieną Viešpaties gimimo metais 1572, mūsų viešpatavi­ mo 43-iais. Asmenišku Jo Didenybės karaliaus įsakymu.

PDF 127

Kai \nkas nelengvai apsispręsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo drau-\ndžiama priklausyti ir abiem tuo pat metu. Kurį laiką taip elgėsi Mikalojus \nKonstantinas Čiurlionis (1875–1911), beje, plačiausiai šiuo metu pasaulyje \nžinomas lietuvių dailininkas ir kompozitorius, muziką ir dailę studijavęs \nVaršuvoje ir Leipcige. Iš etniškai lietuviškos aplinkos kilęs, bet iki to lai-\nkotarpio lietuviškai gerai nemokėjęs, M.

PDF 455-456

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus gra­ šius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.

PDF 348

Testamentum Domini Sigismundi Augusti Regis Poloniae. Actum Varsaviae. Anno salutis nostrae. 1571. Mensis Maij die 6 ipse vero cccubuit. Anno 1572 Mensis Julii 7 in Knyszyn requieuit quem ope annarum 52 [Lenkijos valdovo karaliaus Žygimanto Augusto testamentas. Aktuota Varšuvoje, mū­ sų gyvenimo metais 1571, gegužės 6 dieną. Pats numirė 1572 metų liepos 7 dieną Knišine, būdamas 52 metų am­ žiaus].

PDF 366

Taip pat šį perrašytą testamentą mes kartą ir antrą, ir dar keliolika kartų perskai­ tę ir išklausę, jį, kaip mūsų nuoširdžia ir gera valia bei palie­ pimu parašytą, mūsų signetu, kuriuo paprastai antspauduo­ davome slaptus raštus, užantspaudavome ir, kad būtų tikriau ir patikimiau, savo ranka pasirašėme, būdami geros atmin­ ties ir sveiko proto. Norėdami, kad šis mūsų valios pareiški­ mas greičiau pasiektų žmones, įsakėme tai perrašyti, kad ta­ da vienas būtų prie mūsų, kitas - pas jos didenybę karalaitę Oną, trečias - Tikocino pilyje. Rašyta Varšuvoje gegužės mė­ nesio 6 dieną, Viešpaties metais tūkstantis penki šimtai sep­ tyniasdešimt pirmais, mūsų karaliavimo keturiasdešimt ant­ raisiais metais.

PDF 273

Tiek Lietuvoj, tiek Lenkijoj vykdomoji valdžia priklausė karaliui. Jis turėjo būti bendrai renkamas Volos kaimo lauke, netoli Varšuvos, dalyvaujant visiems abiejų valstybių bajorams. Bet į elekciją, žinoma, susirinkdavo ne visi, o tik arti- mųjų sričių ir, be to, tik turtingesnieji bajorai.

PDF 284-285

**Seimų vieta.** Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą. Tačiau lietuviai visą laiką reikalavo, kad seimai būtų šaukiami ir Lietuvoje ar bent pa- sienyje.

PDF 309

Elekcijos laukas atrodė, kaip dviejų priešų karo sto- vykla. Lietuviai irgi atvažiavo į Varšuvą, tačiau į elekciją nėjo: jie reikalavo, kad pirma lenkai savitarpyje susitaikintų ir paša- lintų kariuomenę. Pirmasis kandidatas į sostą dabar buvo imperatoriaus Ru- dolfo brolis Maksimilijonas, kurį rėmė ir Lietuvos didikai.

PDF 147

Be to, kai kurie Kauno miestui skirti raštai buvo paskel- biami Gdanske, Liubline, Lvove, Marienburge, Petrikave, Ščitne. Asesorių teismas beveik visada posėdžiavo Varšuvoje. Visi šie miestai nurodo maršrutus kelionių, į kurias Kauno miestiečiai leisdavosi tvarkyti miesto ar asmeninių reikalų.