Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. Prieš tai Seimas ėmėsi labai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą.
Žydams uždrausta verstis žemės ūkiu, įvesta sėslumo riba, neleidžiama \nkeltis į abi Rusijos sostines, bet ši riba netaikyta kvalifikuotas profesijas \nturintiems ir išsilavinusiems šios tautos atstovams.\nŽinoma, bajorai savo valsty-\nbę prarado, bet gavo rusų bajorų \nteises ir tapo privilegijuotais im-\nperijos valdiniais. Dvarus prara-\ndo nedaugelis, juos atgauti galėjo \nnet grįžę iš užsienio ir prisiekę \ništikimybę Rusijos valdovui buvę \nT.
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo \nlygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri-\nmo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis \nteisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir \nmodernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių \npiliečių procentas nebuvo didesnis).
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri- mo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis). Aišku, bajorų luomo egoizmo būta daug, tačiau dėl to negalima nematyti jų konsensusinės politinės kultū- ros, kuri kartais leisdavo lįsti net į savo kišenę – kilus pavojui apsimo- kestinti.
Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m.
Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės \npraradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukili-\nmus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m.
Nušalinta nuo politinės valdžios bajorija vieš- patavo socialiniame visuomenės gyvenime, o bajorų luomas Lenkijoje ir Lietuvoje buvo santykinai kur kas gausesnis nei bet kur kitur Europoje ir sudarė apie 6,5 proc. krašto gyventojų (Europos ir Rusijos vidurkis – 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 99 apie 1 proc.). Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas.
Vieninte-\nlis privilegijuotas visuomenės luomas – bajorai, turėję politines teises ir \nsiuntę savo atstovus į Seimą. Kadangi šie atstovai rinkdavo net valdovą, \ngali susidaryti įspūdis, jog ir santvarka – jau nebe monarchija, o respu-\nblika (juo labiau kad oficialiai valstybė taip ir vadinosi).