Bajorai – LT KB

Santrauka

Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. Prieš tai Seimas ėmėsi labai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Bajorai buvo vienintelis privilegijuotas visuomenės luomas, turėjęs politines teises ir siuntęs atstovus į Seimą.		c-001
t-002 Lietuvoje politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas.		c-002
t-003 Seimas pirmą kartą bandė miestiečiams suteikti beveik lygias teises su bajorais.		c-003
t-004 Bajorai dvarininkai sudarė tik ketvirtadalį vietos bajorų luomo, o dauguma buvo mažažemiai ir bežemiai bajorai.		c-004
t-005 LDK bajorai turėjo dvilypį tautinį mentalitetą ir vadino save sykiu lietuviais ir lenkais.		c-005
t-006 Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m.		c-006
t-007 Bajorai prarado savo valstybę, bet gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais imperijos valdiniais.		c-007
t-008 Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seimelius, kurie vykdė pagalbines valdžios aparato funkcijas.		c-008
t-009 Nušalinta nuo politinės valdžios bajorija viešpatavo socialiniame visuomenės gyvenime, o bajorų luomas Lenkijoje ir Lietuvoje buvo santykinai kur kas gausesnis nei bet kur kitur Europoje ir sudarė apie 6,5 proc.		c-009

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Bajorai buvo vienintelis privilegijuotas visuomenės luomas, turėjęs politines teises ir siuntęs atstovus į Seimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vieninte- lis privilegijuotas visuomenės luomas – bajorai, turėję politines teises ir siuntę savo atstovus į Seimą. Kadangi šie atstovai rinkdavo net valdovą, gali susidaryti įspūdis, jog ir santvarka – jau nebe monarchija, o respu- blika (juo labiau kad oficialiai valstybė taip ir vadinosi).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Lietuvoje politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri- mo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Seimas pirmą kartą bandė miestiečiams suteikti beveik lygias teises su bajorais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prieš tai Seimas ėmėsi la- bai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Mies- tiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Bajorai dvarininkai sudarė tik ketvirtadalį vietos bajorų luomo, o dauguma buvo mažažemiai ir bežemiai bajorai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

apie 1 proc.). Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: LDK bajorai turėjo dvilypį tautinį mentalitetą ir vadino save sykiu lietuviais ir lenkais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas. Jie turėjo dvilypį tautinį mentalitetą – vadino save sykiu ir lietuviais, ir lenkais (LDK bajorija nesutiko visiškai integruotis į senąją Lenkijos Kara- lystę, nors ir nelinko nuo jos atsiskirti). Už Lietuvos ribų Lietuvos bajorai laikyti tiesiog lenkais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukili- mus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Bajorai prarado savo valstybę, bet gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais imperijos valdiniais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žinoma, bajorai savo valsty- bę prarado, bet gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais im- perijos valdiniais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seimelius, kurie vykdė pagalbines valdžios aparato funkcijas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seime- lius, kurie vykdė pagalbines val- džios aparato funkcijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Nušalinta nuo politinės valdžios bajorija viešpatavo socialiniame visuomenės gyvenime, o bajorų luomas Lenkijoje ir Lietuvoje buvo santykinai kur kas gausesnis nei bet kur kitur Europoje ir sudarė apie 6,5 proc.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nušalinta nuo politinės valdžios bajorija vieš- patavo socialiniame visuomenės gyvenime, o bajorų luomas Lenkijoje ir Lietuvoje buvo santykinai kur kas gausesnis nei bet kur kitur Europoje ir sudarė apie 6,5 proc. krašto gyventojų (Europos ir Rusijos vidurkis –

3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 99 apie 1 proc.). Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai