Vikipedijos įžanga
Šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises. Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę prie Rusijos imperijos. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija, rusiškai Dvorianstvo. Luomo privilegijos buvo panaikintos 1863 m. caro įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturėjo, tačiau kasdieninėje vartosenoje terminai išliko ir žymi asmenis, turinčius kilmingus protėvius. Nors šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos kilmingieji dažniausiai yra įvardijami terminu bajorai, siekiant istorinės tiesos lietuvių kalboje turėtų būti vartojamas terminas šlėkta, tačiau šis terminas kartais nevartojamas, siekiant atsisakyti iš lenkų kalbos atėjusio termino. Atsisakymas naudoti terminą šlėkta sukomplikuoja įvardijimą.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Bajorai buvo privilegijuotas visuomenės luomas, turėjęs politines teises ir siuntęs atstovus į Seimą. Praradę savo valstybę, jie gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais Rusijos imperijos valdiniais. Bajorų savivalda veikė gubernijos ir apskrities lygmeniu per seimelius, atlikusius pagalbines valdžios aparato funkcijas. Vietos bajorų luomas buvo gausus, tačiau bajorai dvarininkai sudarė tik ketvirtadalį, o daugumą sudarė mažažemiai ir bežemiai bajorai. LDK bajorams buvo būdingas dvilypis tautinis mentalitetas: jie save vadino ir lietuviais, ir lenkais, o radikalesni iš jų per Napoleono karus bei 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus mėgino atkurti prarastą valstybę.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
XVIII a. paskutinis dešimtmetis · Žiūrėti galerijoje