Santrauka
Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. Prieš tai Seimas ėmėsi labai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. |
| t-002 Lenkijoje ir Lietuvoje bajorų luomas sudarė apie 6,5 proc. krašto gyventojų ir buvo santykinai gausesnis nei kitur Europoje. |
| t-003 Bajorai buvo vienintelis privilegijuotas visuomenės luomas, turėjęs politines teises ir siuntęs atstovus į Seimą. |
| t-004 Bajorai prarado savo valstybę, bet gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais imperijos valdiniais. |
| t-005 Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seimelius, kurie vykdė pagalbines valdžios aparato funkcijas. |
| t-006 LDK bajorai turėjo dvilypį tautinį mentalitetą ir vadino save sykiu lietuviais ir lenkais. |
| t-007 Bajorai dvarininkai sudarė tik ketvirtadalį vietos bajorų luomo, o dauguma buvo mažažemiai ir bežemiai bajorai. |
| t-008 Ketverių metų seimas pirmą kartą bandė miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais. |
| t-009 Bajorai prarado savo valstybę, bet gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais imperijos valdiniais. |
| t-010 Lietuvoje politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas. |
| t-011 Lietuvoje politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas. |
Ryšiai
- Bajorai priklausė Lietuvos kariuomenė