Grupė

Bajorai

9 teiginiai10 įrašų55 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises. Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę prie Rusijos imperijos. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija, rusiškai Dvorianstvo. Luomo privilegijos buvo panaikintos 1863 m. caro įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturėjo, tačiau kasdieninėje vartosenoje terminai išliko ir žymi asmenis, turinčius kilmingus protėvius. Nors šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos kilmingieji dažniausiai yra įvardijami terminu bajorai, siekiant istorinės tiesos lietuvių kalboje turėtų būti vartojamas terminas šlėkta, tačiau šis terminas kartais nevartojamas, siekiant atsisakyti iš lenkų kalbos atėjusio termino. Atsisakymas naudoti terminą šlėkta sukomplikuoja įvardijimą.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Bajorai buvo privilegijuotas visuomenės luomas, turėjęs politines teises ir siuntęs atstovus į Seimą. Praradę savo valstybę, jie gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais Rusijos imperijos valdiniais. Bajorų savivalda veikė gubernijos ir apskrities lygmeniu per seimelius, atlikusius pagalbines valdžios aparato funkcijas. Vietos bajorų luomas buvo gausus, tačiau bajorai dvarininkai sudarė tik ketvirtadalį, o daugumą sudarė mažažemiai ir bežemiai bajorai. LDK bajorams buvo būdingas dvilypis tautinis mentalitetas: jie save vadino ir lietuviais, ir lenkais, o radikalesni iš jų per Napoleono karus bei 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus mėgino atkurti prarastą valstybę.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Bajoras su Podolės vaivadijos kostiumu, XVIII a. paskutinis dešimtmetisXVIII a. paskutinis dešimtmetis · Žiūrėti galerijoje
Gabrielius BekešasGediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)Jekaterina IIKęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)Mykolas GlinskisŠvitrigailaVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Žygimantas Kęstutaitis (Lietuvosdidysis kunigaikštis, XIV–XV a.)Žygimantas Senasis (Lenkijoskaralius, XVI a.)Kazimiero žygis atsiimti SmolenskąHaličo kunigaikščiaiKryžiuočių ordinasLenkaiLenkijos didikų ir bajorų seimas(seimas, XIV a.)LietuviaiLietuvos bajorijaLietuvos Didžioji KunigaikštystėLietuvos kariuomenėTotoriaiKijevasKoložaLietuvaLuckasLvovasMarienburgasMstislavlisNaugardukasPamedėPasveikinimo kalvaPodolėPolockasPskovasTilžėTrakaiTrakų pavietas arba vaivadijaVelikije LūkiVilniaus Aukštutinė pilisVilniusAntspaudaiHerbaiPilys„senesnė ir garbingesnė, negu lenkų“alodas / alodinė nuosavybėluomasmetropolitasseniūnasvietininkasBajorai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Tikslai
  • Radikaliau nusiteikę bajorai siekė atkurti prarastą valstybę.
  • Lietuvos istorijos autoriai tai aprašo bajorų veiklos kontekste per Napoleono karus ir 1830–1831 m. bei 1863–1864 m. sukilimus.
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Bajorai buvo privilegijuotas visuomenės luomas, turėjęs politines teises ir siuntęs atstovus į Seimą.
  • Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamąsias seimelių institucijas.
  • Bajorai, praradę savo valstybę, gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais imperijos valdiniais.
  • Lietuvos istorijos autoriai bajorus įvardija kaip vienintelį privilegijuotą visuomenės luomą.
  • Lietuvos istorijos autoriai nurodo, kad seimeliai vykdė pagalbines valdžios aparato funkcijas.
  • Lietuvos istorijos autoriai tai aprašo Rusijos imperijos valdymo Lietuvoje kontekste.
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Bajorai dvarininkai sudarė ketvirtadalį vietos bajorų luomo, o dauguma buvo mažažemiai ir bežemiai bajorai.
  • Bajorų luomas Lenkijoje ir Lietuvoje sudarė apie 6,5 proc. krašto gyventojų.
  • Dalis LDK bajorų save vadino ir lietuviais, ir lenkais.
  • Lietuvos istorijos autoriai šią sudėtį aprašo Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomo socialiniame kontekste.
  • Lietuvos istorijos autoriai pateikia šį dydį, lygindami jį su maždaug 1 proc. Europos ir Rusijos vidurkiu.
  • Lietuvos istorijos autoriai tai apibūdina kaip dvilypį tautinį mentalitetą; už Lietuvos ribų Lietuvos bajorai laikyti tiesiog lenkais.
Veikla
  • Bajorai puoselėjo buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas.
  • Lietuvos istorijos autoriai tai nurodo aprašydami daugiausia lenkų kalba kalbėjusius mažažemius ir bežemius bajorus.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Bajorai buvo vienintelis privilegijuotas visuomenės luomas, turėjęs politines teises ir siuntęs atstovus į Seimą.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

LDK bajorai turėjo dvilypį tautinį mentalitetą ir vadino save sykiu lietuviais ir lenkais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas. Jie turėjo dvilypį tautinį mentalitetą – vadino save sykiu ir lietuviais, ir lenkais (LDK bajorija nesutiko visiškai integruotis į senąją Lenkijos Karalystę, nors ir nelinko nuo jos atsiskirti). Už Lietuvos ribų Lietuvos bajorai laikyti tiesiog lenkais.
t-001vidutinis

Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Bajorai prarado savo valstybę, bet gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais imperijos valdiniais.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žydams uždrausta verstis žemės ūkiu, įvesta sėslumo riba, neleidžiama keltis į abi Rusijos sostines, bet ši riba netaikyta kvalifikuotas profesijas turintiems ir išsilavinusiems šios tautos atstovams. Žinoma, bajorai savo valstybę prarado, bet gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais imperijos valdiniais. Dvarus prarado nedaugelis, juos atgauti galėjo net grįžę iš užsienio ir prisiekę ištikimybę Rusijos valdovui buvę T.
t-007vidutinis

Bajorai dvarininkai sudarė tik ketvirtadalį vietos bajorų luomo, o dauguma buvo mažažemiai ir bežemiai bajorai.

Įrodymai (1)
t-009vidutinis

Lietuvoje politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūrimo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūrimo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis). Aišku, bajorų luomo egoizmo būta daug, tačiau dėl to negalima nematyti jų konsensusinės politinės kultūros, kuri kartais leisdavo lįsti net į savo kišenę – kilus pavojui apsimokestinti.
Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas