Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
9 teiginiai10 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 9 teiginiai ir visi 10 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–9 iš 9 rodomų įrašų
Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m.
PDF 99
Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės \npraradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukili-\nmus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m.
Lenkijoje ir Lietuvoje bajorų luomas sudarė apie 6,5 proc. krašto gyventojų ir buvo santykinai gausesnis nei kitur Europoje.
PDF 98-99
Nušalinta nuo politinės valdžios bajorija vieš- patavo socialiniame visuomenės gyvenime, o bajorų luomas Lenkijoje ir Lietuvoje buvo santykinai kur kas gausesnis nei bet kur kitur Europoje ir sudarė apie 6,5 proc. krašto gyventojų (Europos ir Rusijos vidurkis – 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 99 apie 1 proc.). Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas.
Bajorai buvo vienintelis privilegijuotas visuomenės luomas, turėjęs politines teises ir siuntęs atstovus į Seimą.
PDF 69
Vieninte-\nlis privilegijuotas visuomenės luomas – bajorai, turėję politines teises ir \nsiuntę savo atstovus į Seimą. Kadangi šie atstovai rinkdavo net valdovą, \ngali susidaryti įspūdis, jog ir santvarka – jau nebe monarchija, o respu-\nblika (juo labiau kad oficialiai valstybė taip ir vadinosi).
Bajorai prarado savo valstybę, bet gavo rusų bajorų teises ir tapo privilegijuotais imperijos valdiniais.
PDF 101
Žinoma, bajorai savo valsty-\nbę prarado, bet gavo rusų bajorų \nteises ir tapo privilegijuotais im-\nperijos valdiniais.
PDF 101
Žydams uždrausta verstis žemės ūkiu, įvesta sėslumo riba, neleidžiama \nkeltis į abi Rusijos sostines, bet ši riba netaikyta kvalifikuotas profesijas \nturintiems ir išsilavinusiems šios tautos atstovams.\nŽinoma, bajorai savo valsty-\nbę prarado, bet gavo rusų bajorų \nteises ir tapo privilegijuotais im-\nperijos valdiniais. Dvarus prara-\ndo nedaugelis, juos atgauti galėjo \nnet grįžę iš užsienio ir prisiekę \ništikimybę Rusijos valdovui buvę \nT.
Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seimelius, kurie vykdė pagalbines valdžios aparato funkcijas.
PDF 101
Bajorai turėjo \nsavivaldą gubernijos ir apskrities \nlygmeniu, vadinamuosius seime-\nlius, kurie vykdė pagalbines val-\ndžios aparato funkcijas.
LDK bajorai turėjo dvilypį tautinį mentalitetą ir vadino save sykiu lietuviais ir lenkais.
PDF 99
Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas. Jie turėjo dvilypį tautinį mentalitetą – vadino save sykiu ir lietuviais, ir lenkais (LDK bajorija nesutiko visiškai integruotis į senąją Lenkijos Kara- lystę, nors ir nelinko nuo jos atsiskirti). Už Lietuvos ribų Lietuvos bajorai laikyti tiesiog lenkais.
Bajorai dvarininkai sudarė tik ketvirtadalį vietos bajorų luomo, o dauguma buvo mažažemiai ir bežemiai bajorai.
PDF 98-99
Nušalinta nuo politinės valdžios bajorija vieš- patavo socialiniame visuomenės gyvenime, o bajorų luomas Lenkijoje ir Lietuvoje buvo santykinai kur kas gausesnis nei bet kur kitur Europoje ir sudarė apie 6,5 proc. krašto gyventojų (Europos ir Rusijos vidurkis – 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 99 apie 1 proc.). Tačiau bajorai – dvarininkai sudarė tik ¼ dalį vietos bajorų luomo, dauguma jų – mažažemiai ir bežemiai bajorai, kalbėję daugiausia lenkų kalba ir puoselėję buvusio valstybingumo atminimą ir tradicijas.
Ketverių metų seimas pirmą kartą bandė miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais.
PDF 91
Prieš tai Seimas ėmėsi la-\nbai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui \nsuteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą. Mies-\ntiečių teises ir įformino Gegužės trečiosios konstitucija.
Lietuvoje politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas.
PDF 70
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo \nlygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri-\nmo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis \nteisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir \nmodernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių \npiliečių procentas nebuvo didesnis).
PDF 70
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri- mo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis). Aišku, bajorų luomo egoizmo būta daug, tačiau dėl to negalima nematyti jų konsensusinės politinės kultū- ros, kuri kartais leisdavo lįsti net į savo kišenę – kilus pavojui apsimo- kestinti.