Žalgirio mūšis (1410 m.) – LT KB

Santrauka

1410 Žalgirio (Griunvaldo) mūšis. Žalgirio mūšis Nors popiežius uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su apsikrikštijusia Lietuva, Žemaitija vis dar priklausė jam. Ordinas tebebuvo galinga jėga, kėlusi egzistencinį pavojų Lietuvos valstybei. 1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lenkijos (50 vėliavų) bei Lietuvos (40 vėliavų) ir Vokiečių ordino kariuomenės (51 vėliava) sustojo viena priešais kitą laukuose šalia Žalgirio (Griunfeldo, dar Griunvaldas) kaimo.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Žalgirio mūšyje Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė sutriuškino Vokiečių ordiną.		c-001
t-002 Prieš Žalgirio mūšį Vokiečių ordinas tebebuvo galinga jėga, kėlusi egzistencinį pavojų Lietuvos valstybei.		c-002
t-003 1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lenkijos (50 vėliavų) bei Lietuvos (40 vėliavų) ir Vokiečių ordino kariuomenės (51 vėliava) sustojo viena priešais kitą laukuose šalia Žalgirio (Griunfeldo, dar Griunvaldas) kaimo.		c-003
t-004 Žalgirio mūšyje Lietuva buvo lygiavertė su Lenkija pergalės prieš Vokiečių ordiną laimėtoja.		c-004
t-005 Žalgirio pergalė pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Žalgirio mūšyje Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė sutriuškino Vokiečių ordiną.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žalgirio (Griunvaldo) mūšis. Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė sutriuškina Vokiečių ordiną, kėlusį grėsmę abiejų valstybių egzis- tencijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Prieš Žalgirio mūšį Vokiečių ordinas tebebuvo galinga jėga, kėlusi egzistencinį pavojų Lietuvos valstybei.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žalgirio mūšis Nors popiežius uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su ap- sikrikštijusia Lietuva, Žemaitija vis dar priklausė jam. Ordinas tebebuvo galinga jėga, kėlusi egzistencinį pavojų Lietuvos valstybei. Grėsmingas jis buvo ir Lenkijai, nes tebevaldė Pamarį – vienintelį Lenkijos išėjimą prie jūros.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lenkijos (50 vėliavų) bei Lietuvos (40 vėliavų) ir Vokiečių ordino kariuomenės (51 vėliava) sustojo viena priešais kitą laukuose šalia Žalgirio (Griunfeldo, dar Griunvaldas) kaimo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Apskritai Vytauto planas buvo įžūlus ir netikėtas – paprastai karuose su Lenkija ar su Lietuva Ordinas būdavo puolančioji pusė. O dabar įsiveržiama į Vokiečių ordino teritoriją ir žy- giuojama tiesiai link sostinės, siekiant strateginio tikslo – susidurti su vi- somis Ordino pajėgomis. 1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lenkijos (50 vėliavų) bei Lietuvos (40 vėliavų) ir Vokiečių ordino kariuomenės (51 vėliava) sustojo viena prie- šais kitą laukuose šalia Žalgirio (Griunfeldo, dar Griunvaldas) kaimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Žalgirio mūšyje Lietuva buvo lygiavertė su Lenkija pergalės prieš Vokiečių ordiną laimėtoja.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žalgirio pergalė pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį. Nors reikėjo dar dviejų karų, kad Žemaitija būtų iki galo pripažinta Lietuvai, būtent Žalgirio mūšyje buvo pakirsta Ordino hegemonija, jis nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lenkijai, nei Lietuvai. Žalgirio mūšis įėjo į isto- riją kaip vienas didžiausių mūšių Viduramžiais, lenkai ir lietuviai pasida- lijo grobį – belaisvius, Ordino komtūrų barzdas, vėliavas, taip pat Ordino teritoriją – taigi Lietuva – lygiavertė su Lenkija Žalgirio mūšio laimėtoja.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Žalgirio pergalė pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žalgirio pergalė pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį. Nors reikėjo dar dviejų karų, kad Žemaitija būtų iki galo pripažinta Lietuvai, būtent Žalgirio mūšyje buvo pakirsta Ordino hegemonija, jis nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lenkijai, nei Lietuvai. Žalgirio mūšis įėjo į isto- riją kaip vienas didžiausių mūšių Viduramžiais, lenkai ir lietuviai pasida- lijo grobį – belaisvius, Ordino komtūrų barzdas, vėliavas, taip pat Ordino teritoriją – taigi Lietuva – lygiavertė su Lenkija Žalgirio mūšio laimėtoja.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai