Santrauka
Vokiečiai čia rodomi ir kaip Lietuvos istoriją savais tikslais tyrinėjanti, ir kaip prekybą bei pilis Baltijos pakrantėje valdanti jėga. Jiems šiame šaltinyje siejama Mindaugo 1253 m. prekybos privilegija, žemaičių spaudimas per jūros užrakinimą ir 1300 m. draudimai lietuviams, kalnėnams bei žemaičiams gyventi ir dirbti pilyse.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-006 Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi. | c-001 | |
| t-007 Vokiečių Rygos pirkliai turėjo daug įtakos Jogailos kontrrevoliucijos sėkmei. | c-002 | |
| t-008 Naugardiečiai teigė su vokiečiais sudarę atskirą taikos sutartį. | c-003 | |
| t-009 Vytautui tarnavo daug nelietuvių, tarp jų lenkų ir vokiečių. | c-004 | |
| t-010 Vytautas valstybiniais ir ūkiniais sumetimais leido vokiečiams keltis į miestus. | c-005 | |
| t-011 Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, daugiausia lenkų ir vokiečių. | c-006 | |
| t-012 Vokiečiai ėmė Lietuvos istoriją tyrinėti vėl savais tikslais. | c-007 | |
| t-013 Dabar vokiečiai net stengiasi įrodyti, kad jie turį istorinių teisių visam Pabaltijy, o ypač Lietuvai grįžusiam Klaipėdos krašte. | c-008 | |
| t-014 Jis kvietė į Lietuvą atvykti ir čia įsikurti vokiečių riterius, pirklius, amatininkus, valstiečius, žadėjo jiems tokias pačias veiklos sąlygas kaip Europoje. | c-009 | |
| t-015 LDK įsikūrė vokiečių, žydų ir armėnų. | c-010 | |
| t-016 Naugardiečiai atsakė, kad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais yra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy tautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą koaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu. | c-011 | |
| t-017 Nutraukęs gerus santykius su vokiečiais, turėjo gintis nuo jų puldinėjimų, kurie buvo daromi vis didesniu smarkumu. | c-012 | |
| t-018 Nors vyriausieji jo padėjė jai ir buvo lietuviai, bet jam tarnavo daug ir nelietuvių: lenkų, vokiečių. | c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi. Kai jų žval gai pranešė lietuvių planus, antpuoliui atremti buvo sumobili zuota daug Prūsų krašto gyventojų. Pasidalinę mažais būre liais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 me tų vasario mėn.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vokiečių Rygos pirkliai turėjo daug įtakos Jogailos kontrrevoliucijos sėkmei.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Paminėtina tai, kad Jogailos kontrevoliucijos pasi sekimui daug turėjo įtakos vokiečių Rygos pirkliai, kurie tada varė gyvą ir didelę prekybą su Vilniaus miestu. Nepatenkinti lietuviškai tautiška Kęstučio politika, kuri kenkė jų prekybos reikalams, jie laukė tik progos padėti Jogailai atgauti valdžią, kurio jie anksčiau buvo stipriai palaikomi. Vokiečių Ordinas, gerai žinodamas, kas dedasi Lietuvoje, irgi nemiegojo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Naugardiečiai teigė su vokiečiais sudarę atskirą taikos sutartį.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Mes žinom, kad abu kunigaikščiai iš Kolomnos pasiuntė į Didįjį Naugardą savo pasiuntinį, kad šis įsakytų jam pradėti karą su vokiečiais. Naugardiečiai atsakė, kad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais yra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy tautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą koaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kar dininkus ir kryžiuočius. Šitą koaliciją rėmė ir Jogaila su Pa mario kunigaikščių sąjunga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautui tarnavo daug nelietuvių, tarp jų lenkų ir vokiečių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tačiau jis nedavė jiems įsigalėti, jie tik paklusnūs įrankiai jo rankose. Nors vyriausieji jo padėjė jai ir buvo lietuviai, bet jam tarnavo daug ir nelietuvių: lenkų, vokiečių. Visi jie, kaip ir pats kunigaikštis, buvo praktiškai nu siteikę žmonės: juristai, diplomatai, technikai, vertėjai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas valstybiniais ir ūkiniais sumetimais leido vokiečiams keltis į miestus.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Apskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo tempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur. Valstybiškai-ūkiškais sumetimais jis leido plaukti į Volyniją len kams, į pietų Rusiją totoriams, į miestus vokiečiams. Kaip kiek vienas kolonizatorius jis nežiūrėjo ateinančio žmogaus tauty bės ar konfesijos, o pajėgumo dirbti, gabumų, turto ir dvasinių privalumų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, daugiausia lenkų ir vokiečių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Totorius su vokiečiais jis kolonizavo ne iš meilės, o tik dėl to, kad matė iš to kraštui naudos. Jo tarnyboje mes ga lime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių. Aiškus dalykas, kad nemažą įtaką Vytautas bus padaręs že mės eksploatacijai per savo dvarus, o jų jo laikais didysis kuni gaikštis įsigijo labai daug, nes jo tiesioginėn žinion perėjo buvu siųjų sričių kunigaikščių dvarai, bet apie tą tiesioginių žinių mes veik neturime.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vokiečiai ėmė Lietuvos istoriją tyrinėti vėl savais tikslais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vokiečiai ėmė Lietuvos istoriją tyrinėti vėl savais tiks- lais. Jie Lietuvos pasieny atsi- rado kaip atėjūnai, nukariavę lietuvių gimines. Todėl jų isto- rikai stengėsi iškelti savo tautos A.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dabar vokiečiai net stengiasi įrodyti, kad jie turį istorinių teisių visam Pabaltijy, o ypač Lietuvai grįžusiam Klaipėdos krašte.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Dabar vokiečiai net stengiasi įrodyti, kad jie turį istorinių teisių visam Pabaltijy, o ypač Lietuvai grįžusiam Klaipėdos krašte. **Dabartinė Lietuvos istorijos būklė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jis kvietė į Lietuvą atvykti ir čia įsikurti vokiečių riterius, pirklius, amatininkus, valstiečius, žadėjo jiems tokias pačias veiklos sąlygas kaip Europoje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Jis kvietė į Lietuvą atvykti ir čia įsikurti vokiečių riterius, pirklius, amatininkus, valstiečius, žadėjo jiems tokias pačias vei- klos sąlygas kaip Europoje. Tačiau 1323–1324 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: LDK įsikūrė vokiečių, žydų ir armėnų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
LDK įsikūrė vokie- čių, žydų ir armėnų. Beveik visos šios bendruomenės (išskyrus vokiečius) tapo kunigaikščių kolektyviniais vasalais, turinčiais savo konfesiją ir raštą. Lietuvos krikštas – Europos formavimosi pabaiga?
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Naugardiečiai atsakė, kad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais yra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy tautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą koaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Naugardiečiai atsakė, kad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais yra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy tautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą koaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kar dininkus ir kryžiuočius. Šitą koaliciją rėmė ir Jogaila su Pa mario kunigaikščių sąjunga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nutraukęs gerus santykius su vokiečiais, turėjo gintis nuo jų puldinėjimų, kurie buvo daromi vis didesniu smarkumu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jis paėmė valdžią gana sunkiose aplinky bėse. Nutraukęs gerus santykius su vokiečiais, turėjo gintis nuo jų puldinėjimų, kurie buvo daromi vis didesniu smarkumu. Po Ostrovos sutarties santykiai su lenkais ir Jogaila taip pat buvo įtempti, ypač kai Jadvygai duoklės pareikalauta (1398).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nors vyriausieji jo padėjė jai ir buvo lietuviai, bet jam tarnavo daug ir nelietuvių: lenkų, vokiečių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Nors vyriausieji jo padėjė jai ir buvo lietuviai, bet jam tarnavo daug ir nelietuvių: lenkų, vokiečių. Visi jie, kaip ir pats kunigaikštis, buvo praktiškai nu siteikę žmonės: juristai, diplomatai, technikai, vertėjai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Aleksandras Kolčiakas
- Andrius Algirdaitis Polockietis
- Antanas Klementas
- Antanas Smetona (Lietuvos prezidentas, XX a.)
- Antemurale Christianitatis
- Antroji Lozanos konferencija (1916 m. birželio 30 d. – liepos 4 d.)
- Augustas Ludvikas Schlözeris
- Augustinas Voldemaras
- Baltijos kryžius
- Baltijos valstybių okupavimas ir įjungimas į SSRS sudėtį (1940 m. vasara)
- Belaisvių apsikeitimas, paliaubos ir riteriškas vaišinimas
- Bemeilijo žūti ugny, negu pasiduoti vokiečiams
- Bendoraitis
- Benediktas Makras
- Bermontininkai
- Birutės draugija
- Bolševikai
- Bremeno pirkliai
- Bubnys A
- Butauto bėgimas į Karaliaučių ir apsikrikštijimas
- Dabar tai jie gaus
- Derybos Salyne su Vokiečių ordinu
- Didžiojo kunigaikščio raštinės dokumentų rengimo, kaupimo ir registravimo praktika
- Dimitrijus (Voluinietis Karijotaitis)
- Dmitrijus Algirdaitis Brenskietis
- Dr. J. Šliūpas
- Drang nach Osten
- Durbės mūšis (1260 m.)
- E. Wermke
- Fridrichas (Rygos arkivyskupas)
- Gabrielis Žanas Petisnė
- Gediminas
- Gedimino kvietimas Vakarų pirkliams, amatininkams ir kolonistams į Lietuvą
- Gedimino sąjunga su Lenkija
- Geltonas lankelis ant kepurės
- Gestapo represijos už lietuvių mobilizacijos į SS boikotą (1943 m. kovas-birželis)
- H. Goštautas
- H. Koeppenas
- Hanza
- Hennanno de Wartberges
- Henne
- Hennė (Ordino agentas)
- Henrikas von Plauenas
- Henriką von Rebdorf
- Iki gyvos Vytauto ir Jogailos galvos
- J. Aukštuolaitis
- J. Mikoliūnas
- J. Pilsudskis
- J. Voigt
- JAV lietuvių spaudos, draugijų, chorų ir politinių akcijų praktika
- Jakštas, J
- Jaroslavas (rusų kunigaikštis, 1234 m.)
- Joanitų ordinas
- Jogailaičiai
- Jogailos ir Vokiečių ordino puolimo sutartis (1382 m. liepos 6 d.)
- Jogailos sugrįžimas į Vilnių (1382 m. birželio 12 d.)
- Johanas Gotfrydas Herderis
- Jonas Survila
- Juzefas Pilsudskis
- K. Chodynicki
- K. Diebietsho
- K. Dragunevičius
- Kaimieti (Rustice), tu čia karalium nebūsi
- Kalavijuočių ordinas
- Karakašas
- Karo belaisvių vertimas sunkiais darbais ir pardavimas į vergus
- Karo padėties Klaipėdos krašte atšaukimas po Miuncheno susitarimo (1938 m. pabaiga)
- Kauno pilies statybos pradžia (1384 m. gegužės 13 d.)
- Kazimieras (Lokietkos sūnus)
- Klaipėdos krašto prisijungimas prie Lietuvos (1923–1924 m.)
- Klausigaila
- Konradas (Mozūrijos kunigaikštis)
- Kristijonas Donelaitis
- Kryžiuočių ordinas
- Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus
- Kryžius ant kardo galo
- Kėdainių-Šėtos kautynės
- Kėdainių-Šėtos kautynės (1919 m. vasario 7-10 d.)
- Kėzmarko suvažiavimas ir santykių su husitais nutraukimas (1423 m.)
- Laidotuvių giesmė ir įkapės
- Laikinoji vyriausybė
- Latvių Tautos Taryba (institucija)
- Lenkų istorikai ir Lietuvos istoriografijos tyrėjai
- Lietuvininkų ir Mažosios Lietuvos vardų vartojimas Prūsijoje
- Lietuvių aukštosios kultūros kūrimas ir liaudies švietimas gimtąja kalba
- Lietuvių kariavimo būdas ir pilių įgulos
- Lietuvos Didžioji Kunigaikštija
- Lietuvos ir Tarybų Sąjungos savitarpinės pagalbos paktas (1939.X.10)
- Lietuvos kario savadarbė diržo sagtis
- Lietuvos kariuomenė
- Lietuvos kariuomenės savanorio rankovės antsiuvas
- Lietuvos karo padėties paskelbimas ir sprendimas išvaryti bermontininkus iš Lietuvos (1919 m. spalio 9–16 d.)
- Lietuvos kunigaikščių derybos dėl krikšto ir karūnacijos (krikštas)
- Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas (1918 m. vasario 16 d.)
- Lietuvos valstybės susikūrimas apie 1240 m
- Liudvikas Rėza
- Lucko suvažiavimas
- M. Zeilleris
- Magdeburgo teisių suteikimas Lietuvos miestams
- Melno taika ir Vokiečių ordino pretenzijų į Žemaitiją atsisakymas
- Mikšas
- Mindaugas
- Mindaugo ir Livonijos ordino taika bei Mindaugo krikštas (1250 m. gale – 1251 m. pradžia)
- Mindaugo mirtis
- Municipalinė teisėtvarka
- Mykolas Biržiška
- Mykolas Kiuchmeisteris fon Štenbergas
- Nacių Vokietija
- Nameisis (žiemgalių kunigaikštis)
- Narimantas Gediminaitis
- Nepriklausomosios Latvių valstybės įkūrimas (1918 m. lapkričio 18 d.)
- Niešavo prekybos sutartis („über transitus“) (1424 m.)
- Oberostas
- P. Bermontas-Avalovas
- Pamario kunigaikščių sąjunga
- Parusėnai
- Pasiuntinybė į Niurnbergą dėl krikšto (1358 m.)
- Pasiuntinybė į Nürnbergą dėl krikšto (1358 m.)
- Pavelas Bermontas-Avalovas
- Petrapilio latvių pabėgėlių komitetas (institucija)
- Petras Klimas
- Pilies raktai (pilis)
- Pilėnų pilies gynimas (1336 m.)
- Pirmasis Lietuvos gyventojų surašymas (1923 m. rugsėjo 17 d.)
- Pirmasis Vilniaus krašto okupavimas (1919 m. balandžio 19 d.)
- Pistoletas-kulkosvaidis MP 18
- Pistoletas-kulkosvaidis MP 40
- Povilas Russdortas
- Prūsijos valstybė
- R. fon der Goltzas
- Rudaminos mūšis ir taikos sutartis po Vilniaus apgulties (1377 m.)
- Rygos ir Polocko pirklių laisvos prekybos sutartis (1405–1406 m.)
- Rygos vokiečiai
- Rūdavos mūšis (1370 m. vasario 17 d.)
- SA smogikai
- Saulės mūšis (1236 m. rugsėjo 22 d.)
- Sklandytuvai
- Skomantas (lietuvių vadas)
- Sovietų Sąjunga
- Sovietų Sąjungos Lietuvos okupacija ir aneksija (1940 m.)
- Sovietų lengvasis (rankinis) kulkosvaidis DP
- Steigiamojo seimo rinkimų tvarka (seimas)
- Surinkti ir išsaugoti mokslui visus kalbos, istorijos, tautosakos ir panašius duomenis, liečiančius Lietuvą ir lietuvius
- Survila
- Tautinės savimonės telkimas per poeziją, liaudies dainas ir giedamą himną
- Templininkų ordinas
- Teobaldas fon Betmanas Holvegas
- Tomas Survila
- Trakų pilies pasidavimas Jogailai (1382 m. liepos 20 d.)
- V. Vainauskas
- V. Zechau
- Verneris iš Orzelno (kryžiuočių ordino magistras, XIV a.)
- Veronos auksinė bulė ir Kuršo, Lietuvos bei Žiemgalių padovanojimas (1245 m.)
- Vietinė rinktinė
- Vietinės rinktinės organizavimas ir nacių represinis jos likvidavimas (1944 m. pradžia)
- Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.)
- Vilniaus miestiečių luomas
- Vilniaus užėmimas ir Vytauto bandymas jį atsiimti (1382 m. birželio 12 d.)
- Vilniečių sąmokslas ir Jogailos įsitvirtinimas Vilniuje bei Trakuose
- Vladislovas Lokietka
- Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžia ir Lietuvos užėmimas (1941 m. birželio 22-25 d.)
- Vokietijos kariuomenės įžengimas į Lietuvą, Kauno tvirtovės paėmimas ir Vilniaus užėmimas
- Vokietijos ultimatumas ir Klaipėdos krašto perdavimas Vokietijai (1939 m. kovo 20-23 d.)
- Vokiečių literatų draugija
- Vokiečių ordinas
- Vokiečių ordino pasikvietimas pagalbon prieš prūsus
- Vokiškas automatinis šautuvas StG 44
- Voluinės kunigaikščių žygiai prieš jotvingus ir Gardino užėmimas
- Vorsklos mūšis (1399 m. rugpjūčio 12 d.)
- Vydūnas
- Vytautas
- Vytauto ir Julijonos karūnos
- Vytauto ir Ordino žygis į Trakus bei Vilnių (1383 m. rugsėjo 11–22 d.)
- Vytauto žygis į Ordino žemes (1377 m.)
- W. Eberhardtas
- W. Ziesemer
- Zbignievas Olesnickis
- Zenonas
- Zigmantas I
- aukščiausiasis karalius nesisteminė karalystė valdovo titulavimo terminai
- dykra
- germanizacija
- germanizacija vokietinimas vokietėjimas
- karo padėtis
- knechtas
- kontrevoliucija
- kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha
- kultūrinė autonomija
- laikraštpalaikis
- liaudies demokratija
- lietuvininkai
- maršalas
- peticija
- ponų tauta viešpataujanti tauta
- rasės atžvilgiu svetimi elementai
- rekvizicijos
- rūmininkas vyno pilstytojas
- savismauga
- savo „karaliaus Vytauto”
- tautiškas susipratimas tautiška sąmonė tautiškoji veikla
- tautų apsisprendimo teisė tautų apsisprendimo principas
- vadybos
- vikariatas
- vitingas
- vokiečių ateivių valstybė
- Įkaitų davimas kaip sutarties garantija (sutartis)
- įkaitai
- Šlėktų laisvė
- Švč. Mergelės Marijos garbinimo tradicija Vytauto bažnytinėje politikoje
- Žalgirio mūšis (1410 m.)
- Žemaičių medininkai
- Žiemgaliai
- Žydai
- „Jūs norite man išplėšti tėvų palikimą…“
- „Mindaugo Lietuvą“
- „Susidariusi laikinoji… atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę“
- „aukščiausiuoju karaliumi“
- „dėl Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos išlaisvinimo iš vokiečių okupacijos“
- „iki gyvos galvos“
- „nuo jūros iki jūros“
- „nė trijų dienų“
- „savismauga“
- „tauta galėjo apsisaugoti tik sukūrusi valstybę“
- „viešpataujanti“ „ponų tauta“
- Bonifacas IX
- Dubysos salos derybos su Ordinu (1396 m.)
- E. Thunert
- Falkenbergas
- Jonas XXIII
- Kauno susitarimas su Vokiečių ordinu (1402 m.)
- Krėvos sutarties priėmimas (sutartis)
- Krėvos sutartis (1385 m.)
- Liuksemburgiečių dinastija
- Lotoriai
- M. Oehler
- Malūnas
- Mes kariaujame ne su kryžium, o su vokiečiais!
- Oehler, M
- Springmann, K
- Thunert, E
- Vokiečių imperija
- Vokiečių saksų batalionas
- W. Eckert
- Werminghoee, A
- neofitas