Grupė

Vokiečiai

17 teiginių20 įrašų137 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Vokiečiai (vok. Deutsche) – etnine prasme germanų tauta, teisine prasme – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai. Kalba vokiečių kalba. Būti pripažintais de jure vokiečiais turi teisę šie asmenys:

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Vokiečiai – istorinė žmonių grupė, Lietuvoje reiškusis kaip naujakuriai, miestų gyventojai, valdovo tarnybos žmonės ir karinė jėga. Gediminas kvietė į Lietuvą atvykti bei įsikurti vokiečių riterius, pirklius, amatininkus ir valstiečius, žadėdamas jiems tokias pačias veiklos sąlygas kaip Europoje. Vėliau Vytautas valstybiniais ir ūkiniais sumetimais leido vokiečiams keltis į miestus, o jo tarnyboje jų buvo tarp gausiausių svetimšalių greta lenkų. Karo metu vokiečiai galėjo sutelkti didelę paramą: sužinoję apie lietuvių įsiveržimą, jie antpuoliui atremti mobilizavo daug Prūsų krašto gyventojų. Vis dėlto jų vaidmuo neapsiribojo karais, nes Livonijos vidaus konfliktai laikinai trukdė vokiečiams ir latviams niokoti Lietuvą, o viename kronikos pasakojime vokiečiai vaizduojami įsikuriantys buvusioje latvių pakrantėje ir joje įsitvirtinantys.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Gediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)HenneHennė (Ordino agentas)Jonas OlesnickisKęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)Mykolas GlinskisMindaugas (valdovas, XIII a.)P. Bermontas-AvalovasPavelas Bermontas-AvalovasPetras KubiliūnasTautvilasVerneris iš Orzelno (kryžiuočiųordino magistras, XIV a.)Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Vytenis (valdovas, XIII–XIV a.)Vladislovas LokietkaMiechowitaPrūsų pergalė prieš kryžiuočiųstovyklą ir Hirtshalso sudeginimasRūdavos mūšis (1370 m. vasario 17 d.)AnglaiBaltaiBremeno pirkliaiDidžiojo Naugardo respublikaGediminaičių dinastijaHanzaJotvingiaiKryžiuočių ordinasLenkaiLietuviaiLivonijos ordinasParusėnaiPoloviečiaiPranciškonų ordinasPrancūzaiPrūsaiRusaiRusų pirkliaiŠkotaiTotoriaiŽemaičiaiAlytusBaltijos jūraBartenšteinasDaugavaGeorgenburgasJeruzalėKaraliaučiusKaunasKauno tvirtovėKijevasKlaipėdos kraštasKrėvaKulmo žemėLietuvaLiublinasLivonijaLuckasMalburgasMaskvaMelnikasNeries sritisNerisPadauguvisPalangaPaneriaiPolockasPrūsijaPskovasRezlisRytų PrūsijaRusijaSūduvaTrakaiVeliuonaVilniaus Aukštutinė pilisVilniusVitebskasVizenburgasVyžuonosPistoletas-kulkosvaidis MP 18Pistoletas-kulkosvaidis MP 40VėliavosMes kariaujame ne su kryžium, o suvokiečiais!dykraŠlėktų laisvėvitingasVokiečiai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Vokiečių grupę sudarė Rygos pirkliai.
  • Vokiečių grupėje buvo riterių, pirklių, amatininkų ir valstiečių.
  • Vokiečių grupėje buvo Prūsų krašto gyventojų.
  • Aprašoma Jogailos kontrrevoliucijos laikotarpiu; šaltinio autorius teigia, kad Rygos vokiečių pirkliai aktyviai prekiavo su Vilniaus miestu.
  • Gediminas kvietė šių profesijų vokiečius atvykti į Lietuvą ir čia įsikurti; aprašomas XIV amžiaus pradžios laikotarpis.
  • Aprašomas XIV amžiaus karo žygis; šaltinio autorius nurodo, kad antpuoliui atremti buvo mobilizuota daug Prūsų krašto gyventojų.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Vokiečių Rygos pirkliai vykdė gyvą ir didelę prekybą su Vilniaus miestu.
  • Vokiečiai puldinėjo Vytauto valdomas teritorijas vis didesniu smarkumu.
  • Vokiečiai, sužinoję apie lietuvių įsiveržimą, rengėsi gintis ir mobilizavo daug Prūsų krašto gyventojų.
  • Vokiečiai kėlėsi į Lietuvos miestus ir juose kūrėsi.
  • Vokiečiai kūrėsi Latvijos pakrantėje, kur anksčiau gyveno latviai, ėmė ponauti ir vadintis.
  • Vokiečiai ir latviai, įsivėlę į Livonijos vidaus karą, neturėjo laiko niokoti Lietuvos.
  • Livonijos vokiečiai patyrė stambų pralaimėjimą nuo lietuvių ir žemaičių.
  • Aprašoma Jogailos kontrrevoliucijos sėkmės aplinkybė; šaltinio autorius teigia, kad pirkliai buvo nepatenkinti Kęstučio politika, nes ji kenkė jų prekybos reikalams.
  • Aprašomas laikotarpis po Vytauto gerų santykių su vokiečiais nutraukimo; tai šaltinio autoriaus pasakojimas apie tolesnius puldinėjimus.
  • Aprašomas karo žygis, kai jų žvalgai pranešė lietuvių planus; mobilizacija buvo skirta antpuoliui atremti.
  • Vytautas valstybiniais ir ūkiniais sumetimais leido vokiečiams keltis į miestus; aprašomas XV amžiaus pradžios laikotarpis.
  • Bychovco kronikoje taip aprašomas vokiečių atsikėlimas į pakrantę po veikėjo išėjimo iš Latgalos; pateikiamas kronikos autoriaus vertinantis pasakojimas.
  • Aprašomi 1221 metų įvykiai; tai Kojelavičiaus pateiktas istorinis aiškinimas apie Lietuvos saugumą iš šiaurės.
  • Kojelavičius šį įvykį datuoja 1225 metais ir apibūdina kaip pirmą tokį Livonijos vokiečių pralaimėjimą.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, daugiausia lenkų ir vokiečių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo tarnyboje mes galime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių. Aiškus dalykas, kad nemažą įtaką Vytautas bus padaręs žemės eksploatacijai per savo dvarus, o jų jo laikais didysis kunigaikštis įsigijo labai daug, nes jo tiesioginėn žinion perėjo buvusiųjų sričių kunigaikščių dvarai, bet apie tą tiesioginių žinių mes veik neturime.
t-002aukstas

Vokiečių Rygos pirkliai turėjo daug įtakos Jogailos kontrrevoliucijos sėkmei.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Paminėtina tai, kad Jogailos kontrevoliucijos pasisekimui daug turėjo įtakos vokiečių Rygos pirkliai, kurie tada varė gyvą ir didelę prekybą su Vilniaus miestu. Nepatenkinti lietuviškai tautiška Kęstučio politika, kuri kenkė jų prekybos reikalams, jie laukė tik progos padėti Jogailai atgauti valdžią, kurio jie anksčiau buvo stipriai palaikomi. Vokiečių Ordinas, gerai žinodamas, kas dedasi Lietuvoje, irgi nemiegojo.
t-006aukstas

Naugardiečiai teigė su vokiečiais sudarę atskirą taikos sutartį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Naugardiečiai atsakė, kad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais yra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vytautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą koaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kardininkus ir kryžiuočius. Šitą koaliciją rėmė ir Jogaila su Pamario kunigaikščių sąjunga.
t-007aukstas

Naugardiečiai teigė turėję atskiras taikos sutartis su Maskva, Lietuva ir vokiečiais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Naugardiečiai atsakė, kad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais yra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vytautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą koaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kardininkus ir kryžiuočius. Šitą koaliciją rėmė ir Jogaila su Pamario kunigaikščių sąjunga.
t-010aukstas

Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, ypač lenkų ir vokiečių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo tarnyboje mes galime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių. Aiškus dalykas, kad nemažą įtaką Vytautas bus padaręs žemės eksploatacijai per savo dvarus, o jų jo laikais didysis kunigaikštis įsigijo labai daug, nes jo tiesioginėn žinion perėjo buvusiųjų sričių kunigaikščių dvarai, bet apie tą tiesioginių žinių mes veik neturime.
t-005vidutinis

Vokiečiai, sužinoję apie lietuvių įsiveržimą, antpuoliui atremti mobilizavo daug Prūsų krašto gyventojų.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi. Kai jų žvalgai pranešė lietuvių planus, antpuoliui atremti buvo sumobilizuota daug Prūsų krašto gyventojų. Pasidalinę mažais būreliais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 metų vasario mėn.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šitam karo žygiui buvo surinkta kariuomenė ne vien tik iš Žemaičių^1 ), kaip paprastai Kęstutis darydavo, bet ir iš antros Lietuvos dalies, kurią valdė Algirdas. Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi. Kai jų žvalgai pranešė lietuvių planus, antpuoliui atremti buvo sumobilizuota daug Prūsų krašto gyventojų.
Visi teiginiai ir įrodymai (17 teiginiai, 20 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

sudarė sutartį su:
buvo priešas:
užkariavo:
surengė žygį į:
valdė:
apgulė:
Jonas Olesnickis puolė ←:
Rėmė P. Bermontas-Avalovą ←:
Didžiojo Naugardo respublika sudarė sutartį su ←:
Lietuviai puolė ←:
Lietuviai kariavo prieš ←:
Parusėnai kariavo prieš ←:
Rusų pirkliai prekiavo su ←:
Puolė Vokiečiai:
Vokiečiai keliavo į:
Vokiečiai kariavo prieš:
Vokiečiai gyveno:
Vokiečiai rėmė:
Užėmė Kauną ←:
Užėmė Kauno tvirtovę ←:
Užėmė Lietuvą ←:
Užėmė Vyžuonos ←:

Šaltinių sąrašas