Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris\nkaraliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus,\ntais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val\ndžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi-\nliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni\ngaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis\nvaldovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
— • — 132 ## Puslapis 149 Il KNYGA noma ilgesnį laiką išsilaikyti tyčia apleistose apylinkėse, kur negautų jokio maisto, pamanė saugiausia būsiant pradėti at sitraukimą nuo Vilniaus ir karo veiksmus vėl perkelti į Ne muno pakrantes. Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuo lį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuo latinėje baimėje.
Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris\nkaraliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus,\ntais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val\ndžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi-\nliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni\ngaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis\nvaldovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuo lį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuo latinėje baimėje. Buvo tai jau paskutinė sostinės apsiaustis šio valdovo nelemto viešpatavimo Lietuvoje laikais.
Tačiau Moskožev-\nskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėda\nmas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui\nVilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė\nJonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgu\nlas37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo\napeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už\nglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.
Nors Skirgaila ir turėjo krašte vyriausią valdžią, bet karinę tu rėjo dalintis su Maskoževskiu. Po jo 1390 m. tą vietą užėmė Jonas Olesnickis. Ir jis čia pasirodė pirmiausia, kaip kariuome nės vadas^1 ).