Santrauka
Po jo 1390 m. tą vietą užėmė Jonas Olesnickis.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Jonas Olesnickis 1390 m. pasirodė kaip kariuomenės vadas. | c-001 | |
| t-002 Jogaila Vilniaus seniūno pareigas pavedė Jonui Olesnickiui, kuris sustiprino abiejų pilių įgulas. | c-002 | |
| t-003 Jonas Olesnickis, gelbėdamas pilis, įsakė sudeginti likusius miesto namus ir gyventojus perkelti į Žemutinę pilį. | c-003 | |
| t-004 Jonas Olesnickis su įgula surengė netikėtą išpuolį prieš vokiečius ir sudavė jiems skaudų smūgį. | c-004 | |
| t-005 Olesnickis Vilniuje džiugiai sutiko atvykusį Vytautą, nes karalius jį jau buvo perspėjęs apie susitarimą. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Jonas Olesnickis 1390 m. pasirodė kaip kariuomenės vadas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Nors Skirgaila ir turėjo krašte vyriausią valdžią, bet karinę tu rėjo dalintis su Maskoževskiu. Po jo 1390 m. tą vietą užėmė Jonas Olesnickis. Ir jis čia pasirodė pirmiausia, kaip kariuome nės vadas^1 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila Vilniaus seniūno pareigas pavedė Jonui Olesnickiui, kuris sustiprino abiejų pilių įgulas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau Moskožev- skis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėda mas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgu las37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už glaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jonas Olesnickis, gelbėdamas pilis, įsakė sudeginti likusius miesto namus ir gyventojus perkelti į Žemutinę pilį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Olesnickis, užbėgdamas kryžiuočiams už akių, buvo priverstas paau koti miestą gelbėdamas pilis; įsakė tuojau pat sudeginti dar likusius šen bei ten po negandų namus, o jų gyventojus su manta ir maisto atsargomis iškeldinęs į Žemutinę pilį, pats stipriai įsitvirtino abiejose pilyse. Kryžiuočiai, Kauno keliu priėję slėnį, kuriame andai būta miesto, įsirengė stovyklą jo degėsių vietoje, palei aukštą statinių tvorą, juosusią miestą - netoli nuo Švč.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jonas Olesnickis su įgula surengė netikėtą išpuolį prieš vokiečius ir sudavė jiems skaudų smūgį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuo lį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuo latinėje baimėje. Buvo tai jau paskutinė sostinės apsiaustis šio valdovo nelemto viešpatavimo Lietuvoje laikais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Olesnickis Vilniuje džiugiai sutiko atvykusį Vytautą, nes karalius jį jau buvo perspėjęs apie susitarimą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris karaliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val džią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi- liono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni gaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |