Jogaila Vilniaus seniūno pareigas pavedė Jonui Olesnickiui, kuris sustiprino abiejų pilių įgulas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 145
Tačiau Moskožev-\nskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėda\nmas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui\nVilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė\nJonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgu\nlas37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo\napeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už\nglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.
Olesnickis Vilniuje džiugiai sutiko atvykusį Vytautą, nes karalius jį jau buvo perspėjęs apie susitarimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 150
Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris\nkaraliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus,\ntais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val\ndžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi-\nliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni\ngaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis\nvaldovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
1390 m. Jonas Olesnickis užėmė Maskoževskio vietą ir pasirodė kaip kariuomenės vadas.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 169
Nors Skirgaila ir turėjo krašte vyriausią valdžią, bet karinę tu rėjo dalintis su Maskoževskiu. Po jo 1390 m. tą vietą užėmė Jonas Olesnickis. Ir jis čia pasirodė pirmiausia, kaip kariuome nės vadas^1 ).
Jogaila Vilniaus seniūno pareigas pavedė Jonui Olesnickiui, kuris gerokai sustiprino abiejų pilių įgulas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 145
Tačiau Moskožev-\nskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėda\nmas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui\nVilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė\nJonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgu\nlas37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo\napeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už\nglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.
Jonas Olesnickis su visa įgula netikėtai užpuolė vokiečius ir sudavė jiems skaudų smūgį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 148-149
— • — 132 ## Puslapis 149 Il KNYGA noma ilgesnį laiką išsilaikyti tyčia apleistose apylinkėse, kur negautų jokio maisto, pamanė saugiausia būsiant pradėti at sitraukimą nuo Vilniaus ir karo veiksmus vėl perkelti į Ne muno pakrantes. Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuo lį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuo latinėje baimėje.
Jonas Olesnickis, gelbėdamas Vilniaus pilis, liepė sudeginti likusius miesto namus, o jų gyventojus iškeldino į Žemutinę pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 148
Iš tiesų ketu rių mylių nuo Vilniaus spinduliu visos gyvenvietės, kaip an tai Trakai, paleistos plėnimis, jau buvo virtę dykromis, kur priešui su gausia karių armija sunku išsilaikyti46. Olesnickis, užbėgdamas kryžiuočiams už akių, buvo priverstas paau koti miestą gelbėdamas pilis; įsakė tuojau pat sudeginti dar likusius šen bei ten po negandų namus, o jų gyventojus su manta ir maisto atsargomis iškeldinęs į Žemutinę pilį, pats stipriai įsitvirtino abiejose pilyse. Kryžiuočiai, Kauno keliu priėję slėnį, kuriame andai būta miesto, įsirengė stovyklą jo degėsių vietoje, palei aukštą statinių tvorą, juosusią miestą - netoli nuo Švč.
Jonas Olesnickis Vilniuje džiugiai sutiko atvykusį Vytautą, nes karalius jį jau buvo perspėjęs apie susitarimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 150
Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris\nkaraliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus,\ntais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val\ndžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi-\nliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni\ngaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis\nvaldovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
Jonas Olesnickis su įgula surengė netikėtą išpuolį prieš vokiečius ir sudavė jiems skaudų smūgį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 149
Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuo lį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuo latinėje baimėje. Buvo tai jau paskutinė sostinės apsiaustis šio valdovo nelemto viešpatavimo Lietuvoje laikais.
Jonas Olesnickis nutarė pulti priešą, kol šis dar nebuvo tinkamai sutvirtinęs stovyklos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 320
Mergelės Marijos bažnyčią, plačioje aikštėje.\nOlesnickis, gerai žinodamas, kad pirmieji karo žingsniai\nlemia visą tolimesnę sėkmę, bijojo, kad nepalaužtų\nsavųjų narsumo, palikdamas vokiečių akiplėšišką karin\ngumą nesutramdytą. Todėl, neilgai laukęs, nutarė pulti\npriešą, kol dar tas kaip reikiant nesutvirtino stovyklos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Olesniakis, sudeginęs papilyje namus, priėmė visą prastuomenę į Žemutinės pilies ap tvarą, pačią pilį sustiprino visokiausiais įtvirtinimais. Vytautas, puoselėdamas gražiausias viltis, vedėsi di džiules jėgas, aprūpintas visokiausiais apgulai reika lingais įtaisais, kurios žygiavo sausuma ir plaukė prieš srovę Nemunu bei Nerimi; negaišdami laiko smulkiems išpuoliams, jie traukė prie pat žygio tikslo, prie Vilniaus, kurį ir apsupo. Vokiečių pul- V iln ių apsupa, O les- kai, puikuodamiesi savo gin- n ick is sė k m in g a i jį klais ir didžiuodamiesi žy ginei giais, įkūrė stovyklą sudegin to miesto griuvėsiuose prie šais šv.