Jogaila Vilniaus seniūno pareigas pavedė Jonui Olesnickiui, kuris sustiprino abiejų pilių įgulas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 145
Tačiau Moskoževskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėdamas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgulas37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais užglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.
Olesnickis Vilniuje džiugiai sutiko atvykusį Vytautą, nes karalius jį jau buvo perspėjęs apie susitarimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 150
Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris karaliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į valdžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
1390 m. Jonas Olesnickis užėmė Maskoževskio vietą ir pasirodė kaip kariuomenės vadas.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 169
Nors Skirgaila ir turėjo krašte vyriausią valdžią, bet karinę turėjo dalintis su Maskoževskiu. Po jo 1390 m. tą vietą užėmė Jonas Olesnickis. Ir jis čia pasirodė pirmiausia, kaip kariuomenės vadas^1 ).
Jogaila Vilniaus seniūno pareigas pavedė Jonui Olesnickiui, kuris gerokai sustiprino abiejų pilių įgulas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 145
Tačiau Moskoževskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėdamas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgulas37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais užglaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.
Jonas Olesnickis su visa įgula netikėtai užpuolė vokiečius ir sudavė jiems skaudų smūgį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 148-149
— • — 132 ## Puslapis 149 Il KNYGA noma ilgesnį laiką išsilaikyti tyčia apleistose apylinkėse, kur negautų jokio maisto, pamanė saugiausia būsiant pradėti atsitraukimą nuo Vilniaus ir karo veiksmus vėl perkelti į Nemuno pakrantes. Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuolį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuolatinėje baimėje.
Jonas Olesnickis, gelbėdamas Vilniaus pilis, liepė sudeginti likusius miesto namus, o jų gyventojus iškeldino į Žemutinę pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 148
Iš tiesų keturių mylių nuo Vilniaus spinduliu visos gyvenvietės, kaip antai Trakai, paleistos plėnimis, jau buvo virtę dykromis, kur priešui su gausia karių armija sunku išsilaikyti46. Olesnickis, užbėgdamas kryžiuočiams už akių, buvo priverstas paaukoti miestą gelbėdamas pilis; įsakė tuojau pat sudeginti dar likusius šen bei ten po negandų namus, o jų gyventojus su manta ir maisto atsargomis iškeldinęs į Žemutinę pilį, pats stipriai įsitvirtino abiejose pilyse. Kryžiuočiai, Kauno keliu priėję slėnį, kuriame andai būta miesto, įsirengė stovyklą jo degėsių vietoje, palei aukštą statinių tvorą, juosusią miestą netoli nuo Švč.
Jonas Olesnickis Vilniuje džiugiai sutiko atvykusį Vytautą, nes karalius jį jau buvo perspėjęs apie susitarimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 150
Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris karaliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į valdžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų.
Jonas Olesnickis su įgula surengė netikėtą išpuolį prieš vokiečius ir sudavė jiems skaudų smūgį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 149
Šitą supratęs Olesnickis surengia drąsų išpuolį ir su visa įgula netikėtai užgriūna vokiečius, suduoda jiems skaudų smūgį. Tos naujos nesėkmės susilpninti kryžiuočiai nutraukia jau kažkelintą Vilniaus apgultį ir likusias pajėgas nukreipia į trijų pilių prie Kauno statybą bei stiprinimą, kad, Vytautui ten įkurdinus savo įgulas, lengviau būtų šalininkams tolydžio daryti įtaką, o didįjį kunigaikštį Skirgailą laikyti nuolatinėje baimėje. Buvo tai jau paskutinė sostinės apsiaustis šio valdovo nelemto viešpatavimo Lietuvoje laikais.
Jonas Olesnickis nutarė pulti priešą, kol šis dar nebuvo tinkamai sutvirtinęs stovyklos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 320
Mergelės Marijos bažnyčią, plačioje aikštėje. Olesnickis, gerai žinodamas, kad pirmieji karo žingsniai lemia visą tolimesnę sėkmę, bijojo, kad nepalaužtų savųjų narsumo, palikdamas vokiečių akiplėšišką karingumą nesutramdytą. Todėl, neilgai laukęs, nutarė pulti priešą, kol dar tas kaip reikiant nesutvirtino stovyklos.