Kaunas

Santrauka

Kaunas šiame šaltinyje minimas kaip Ordino puolimų taikinys, žygio į Žemaitiją maršruto mazgas, Vytauto bažnytinių fundacijų vieta ir vienas iš pagrindinių jo laikų prekybos centrų.

Pavadinimai šaltiniuose

• Kaunas
• Kovnas
• Kauno pilis

Kas tai

Kaunas aprašomas kaip miestas ir pilis, turėjęs strateginę, prekybinę ir vėliau kultūrinę reikšmę Lietuvos valstybės gyvenime.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Kaunas pasirodo Nemuno gynybos, Vytauto politikos, Hanzos prekybos ir miestų savivaldos raidos kontekste. Vėlesniuose skyriuose jis minimas ir kaip jėzuitų kolegijos vieta.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Kaunas buvo stipriausia lietuvių pilis ir kovose su Ordinu suvaidino svarbų vaidmenį.		c-001
t-002 Vytautas atstatė Kauno pilį ir kitas Ordino pasienyje sugriautas pilis.		c-003
t-003 Vytauto laikais Kaunas buvo vienas svarbiausių prekybos centrų prie Nemuno; čia Hanza buvo įsteigusi savo agentūrą.		c-004
t-005 Kaune buvo įkurta jėzuitų kolegija.		c-006
t-006 Bolševikų puolimo planas numatė apeiti ir užpulti Kauną iš pietų, o 5-ajam pulkui pulti Kauną tiesiai pro Kaišiadoris.		c-007
t-007 1919 m. balandžio 3-8 d. lietuviai iš Kauno puolė Vilniaus link.		c-008
t-008 1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolševikų sukurstytas maištas.		c-009
t-009 Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.		c-010
t-010 : Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Kaunas 1936 (spaudai paruošė kim.		c-011
t-013 Labai ilgi straipsniai iš Lietuvos istorijos (Aleksandras, Algirdas, Batoras Steponas, Bažnytinė unija, Gedi­ minas, Jadvyga ir kt.) Lietuviškoje Enciklopedijoje (Kaune) rodė jo gilią erudiciją.		c-014
t-014 Kruopščiai atrinkęs iš Centrinio Valstybės Archyvo (Kaune) ir eilės kitų Lietuvos archyvų reikalingus aktus, Jablonskis išleido «XVI amžiaus inventorius» (1934).		c-015
t-015 Žymus rusų istorikas I. I. Lappo 1933–1944 m. gyveno Kaune.		c-016
t-016 Jis tęsė tą darbą po pirmojo bolševikmečio pertraukos Filosofijos fakultete (Kaune) ir Ekono­ minių mokslų fakultete (Vilniuje) skaitė Lietuvos ūkio istoriją.		c-017
t-017 Sta­ kausko disertacija, kuri buvo 1934 m. Kaune sulietuvinta ir papil­ dyta.		c-018
t-018 Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną.		c-019
t-019 Kaunas tačiau buvo per toli nuo ordino žemių.		c-020
t-020 Tik po dviejų dešimtmečių, jau Vytautui esant ordino globoje, 1384 vasarą Kauno vietoje buvo pastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė pilis — Marienwerder.		c-021
t-021 Kaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie Nemuno.		c-022
t-022 Tuo pat laiku (1382 birželio gale) kryžiuočiai įsiveržę Lietuvon ir sunaikinę Kauno apylinkėj ant Neries kranto Eigulių pilį, traukė prie Kęstučio Trakų.		c-023
t-023 Siena nuo Livonijos iki Ne­ vėžio šaltinių turėjo eiti tiesia linija, bet žemupyje ji buvo taip išvesta, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti ordinui^22.		c-024
t-024 Tada Kaune, buvusioje Kęstučio pilies vietoje, buvo pa­ statyta tvirta mūrinė pilis, Marienwerder, kokių iki tol prie Ne­ muno nebuvo.		c-025
t-025 O 1384 m. rudenį abu pusbroliai su bombardomis apgulė Kauno Marienwerderi.		c-026
t-026 Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašme­ noje^39.		c-027
t-027 Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.		c-028
t-028 Pasirinkus Makrai Kauną bylos sprendimo vieta, abi pusi ten pristatinėjo savo liudininkus.		c-029
t-029 Kaunas buvo Hanzos miestas.		c-030
t-030 O turima galvoje: žemės ūkio pažanga, lėktuvų projektavimas ir gamyba Kaune ir krepšininkų vyrų dukart – 1937 ir 1939 m. – iškovoti Europos čempionų titulai.		c-031
t-031 Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys.		c-032
t-032 Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč.		c-033
t-033 Šio konflikto esmę paaiškina įdomi detalė: 1413 m. sausio 28 d. derybose Salyne (prie Kauno) su Vokiečių ordino pasiuntinybės vadovu maršalu Mykolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu įvyko įdomus pašnekesys.		c-034
t-034 Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje.		c-035
t-035 Petro ir Povilo bažnyčia ar Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno.		c-036
t-036 Ji lengvai užėmė Kauną, bet Vilniaus pulti neskubėjo, nes kūrė Laikinąją Lenkijos vyriausybę Lietuvoje.		c-037
t-037 Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai.		c-038
t-038 Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams nusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji.		c-039
t-039 Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kaune) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen).		c-040
t-040 Daliai lietuvių inteligentų pasitraukus į Peterburgą, likę Vilniuje ir Kaune suvokė, kad Vokietija planuoja aneksuoti okupuotas teritorijas, jas kolonizuoti ir germanizuoti.		c-041
t-041 Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, skubiai kūrė Lietuvos karines pajėgas.		c-042
t-042 Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno.		c-043
t-043 Lapkričio 15 dieną Kaune ant derybininko E.		c-044
t-044 Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį.		c-045
t-045 Laisvės sąlygomis sparčiai kilo švietimas, atsidarė naujų mokyklų, 1919 m. Lietuvoje jau veikė 1 036 mokyklos, jose buvo 45 540 mokinių, Aukštieji kursai Kaune netrukus peraugo į Lietuvos universitetą (atidarytas 1922 m. vasario 16 d.).		c-046
t-046 Abi šalys tokius rezultatus Ženevoje laikė pergale, o grįžęs į Kauną Karininkų ramovėje ir per radiją A.		c-047
t-047 Augo ir modernėjo miestai, Kaunas, 1939 m. turėjęs 154 000 gyventojų, iš kurių 60 proc.		c-048
t-048 Kauno Vytauto Didžiojo universiteto veiklą papildė Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, Veterinarijos akademija Kaune, rengusios specialistus žemės ūkiui, Pedagoginis institutas rengė mokytojus, Dailės mokykla ir konservatorija ugdė menininkus, gavę valstybės.		c-049
t-049 Kaune sumanyta pastatyti Prisikėlimo bažnyčią kaip tautos šventyklą, atspindinčią lietuvių religinę ir tautinę dvasią.		c-050
t-050 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iškilmingai.		c-051
t-051 Kaune laukiančią ore pasirodant lėktuvo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė.		c-052
t-052 Kūrybingai panaudodami vokiečių motorus ir prancūzų fiuzelažus, lietuviai Kaune konstravo ir statė savo karo ir sporto lėktuvus, tarp jų ir lengvuosius bombonešius, gamino sklandytuvus sporto reikalams.		c-053
t-053 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.		c-054
t-054 Sportas tapo integralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmąją tautinę olimpiadą Kaune 1938 m., kurioje gausiai dalyvavo ir užsienio šalių lietuviai.		c-055
t-055 Pasaulio lietuvių kongresas Kaune 1935 m., į kurį atvyko 3 000 delegatų ir svečių iš 19 valstybių, parodė, kad dauguma užsienio lietuvių artimi Lietuvai, rūpinasi jos ateitimi, nors ir nepritaria autoritarinio režimo įvestiems politiniams suvaržymams.		c-056
t-056 Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.		c-057
t-057 1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leonas Prapuolenis užimtame Kaune per radiją paskelbė apie Lietuvos valstybės atkūrimą.		c-058
t-058 Tačiau 1941 m. liepą reichskomisaras Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler) pats asmeniškai apkeliavo visą užimtą vakarinę SSRS dalį, perteikdamas einzatsgrupėms (A, veikusiai Kaune, ir B, veikusiai Vilniuje), kad žudyti reikia ne tik žydų vyrus, bet ir.		c-059
t-059 Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba.		c-060
t-060 Sležas ##### KAUNAS, 1930 — VYTAUTO DIDŽIOJO — METAI ###### „SAKALO“ BENDROVĖS LEIDINYS Akcinė „Varpo“ B-vės spaustuvė, Kaunas, Gedimino gatvė Nr. 38.		c-061
t-061 Sležas ##### KAUNAS, 1930 — VYTAUTO DIDŽIOJO — METAI ###### „SAKALO“ BENDROVĖS LEIDINYS Akcinė „Varpo“ B-vės spaustuvė, Kaunas, Gedimino gatvė Nr.		c-062
t-062 Vieni, gyvendami toli nuo Kauno, negalėjome prieiti prie istorijos šaltinių ir literatūros, kurių ten galima gauti apie Vytautą D.		c-063
t-064 Kiek tos kovos Kęstučio valdymo laiku padidėjo, rodo ir ta aplinkybė, kad vokiečiai tiek jau buvo įsidrąsinę, kad 1362 m. išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis vis gilyn į Lietu­ vą, pasiekdami net Vilniaus ir Neries sritis, kurių dar niekad priešai nebuvo.		c-065
t-065 Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­ gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.		c-066
t-066 Onos bažnyčią, 118 Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Nau­ juose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv.		c-067
t-067 Bet mes taip pat žinom, kad jis tas sutartis panaudodavo savo politikai, pav., su vokiečiais ir su Lenkija; o kai jam būdavo reikalas savarankiškai veikti, pav., kad ir Kauno sutartis su Ordinu, jis pasielgdavo savarankiškai: visi tuo at­ žvilgiu.		c-068
t-068 Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli pre­ kybos centrai — Kaunas ir Polockas.		c-069
t-069 Kaune Vytautas suteikė Magdeburgo teises (1408 m.) vokiečių pirkliams.		c-070
t-070 Vokiečių pirkliai Vytautui viešpataujant turėjo Kaune savo rankose miesto svarstykles, malūną ir audimo bei vaško ap­ dirbimo dirbtuves^4 ).		c-071
t-071 Atstatęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo raginti žemaičius keltis pas jį.		c-072
t-072 Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas.		c-073
t-073 Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkur­ tas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba.		c-074
t-074 1385 m. rugpjūtį didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siaubti kraštą.		c-075
t-075 1388 m. ties Kaunu buvo sudaryta taikos sutartis tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos.		c-076
t-076 1408 m. Vytautas po Kauno gaisro patvirtino miestui anksčiau suteiktas laisves.		c-077
t-077 Žygimantas suteikė Vilniaus miestiečiams teisę be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, taip pat Kaune.		c-078
t-078 Didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis buvo garantuota laisva laivyba Vilija iki Kauno ir atgal.		c-079
t-079 Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno kalėjime.		c-080

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kaunas buvo stipriausia lietuvių pilis ir kovose su Ordinu suvaidino svarbų vaidmenį.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Stipriausia lie- tuvių pilis buvo Kaunas. Ji visose šitose kovose suvaidino labai svarbų vaidmenį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Citata patikslina, kad kryžiuočių laimėjimas Kauno atžvilgiu nebuvo ilgalaikis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pagaliau ir Kauno pasiekimas buvo tik laikinis kryžiuočių laimėjimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Citata pagrindžia Vytauto atliktą Kauno pilies atstatymą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Sunormavęs santykius su Lenkija, jis tuojau sumažino savo draugiškumą ordinui. Atsta- tęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo raginti žemaičius keltis pas jį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Citata išsamiai parodo Kauno vaidmenį Nemuno prekyboje ir Hanzos tinkle.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo pre- kyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos cent- rais—Karaliaučium ir Dancigu. Tuo metu rytų Lietuvos, t. y. ru- siškųjų žemių prekyba daugiausia ėjo Dauguva, o tikrosios Lie- tuvos ir jai artimųjų sričių — Nemunu. Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas. Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė savo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dvie- jų didelių upių santakas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Citata tiesiogiai mini Kauną tarp jėzuitų kolegijų vietų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Citata tiesiogiai aprašo Kauno puolimo planą iš kelių krypčių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

© ::iosios brigados 7-asis pul- kas puola Prienų kryptimi su tikslu apeiti ir užpulti Kauną iš pietų. 5-asis pulkas puola Kauną tiesiai pro Kaišiadoris. Jo puolimo kryptis pagal- binė. Esminis puolimo suma-

nymas apeiti ir pulti Kauną iš iaurės ie pietų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Citata rodo Kauną kaip vieną iš puolimo į Vilnių išeities vietų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezin- kelį pro Lentvarį pulti Vilnių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Citata tiesiogiai mini bolševikų sukurstytą maištą Kaune.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolše- vikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę poziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti Lietuvą atvira karine jėga.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

J. Pfitzneris 1930 m. Pragoję išleistame įdomiame veikale «Grossfürst Witold als Staatsmann» (lietuv. Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: : Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Kaunas 1936 (spaudai paruošė kim.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

AlBL = Alekna, A. : Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Kaunas 1936 (spaudai paruošė kim.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Labai ilgi straipsniai iš Lietuvos istorijos (Aleksandras, Algirdas, Batoras Steponas, Bažnytinė unija, Gedi­ minas, Jadvyga ir kt.) Lietuviškoje Enciklopedijoje (Kaune) rodė jo gilią erudiciją.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Labai ilgi straipsniai iš Lietuvos istorijos (Aleksandras, Algirdas, Batoras Steponas, Bažnytinė unija, Gedi­ minas, Jadvyga ir kt.) Lietuviškoje Enciklopedijoje (Kaune) rodė jo gilią erudiciją. Originali yra nebaigta studija : « Jogaila, didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius » (Židinys, 1935-1936).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Kruopščiai atrinkęs iš Centrinio Valstybės Archyvo (Kaune) ir eilės kitų Lietuvos archyvų reikalingus aktus, Jablonskis išleido «XVI amžiaus inventorius» (1934).

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kruopščiai atrinkęs iš Centrinio Valstybės Archyvo (Kaune) ir eilės kitų Lietuvos archyvų reikalingus aktus, Jablonskis išleido «XVI amžiaus inventorius» (1934). Ten jis paskelbė beveik pusę iki tol nespausdintų XVI amž.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Žymus rusų istorikas I. I. Lappo 1933–1944 m. gyveno Kaune.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Atskirą vietą Lietuvos istoriografijoje užima nuo 1933 iki 1944 m. Kaune gyvenęs žymus rusų istorikas I. I. Lappo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Jis tęsė tą darbą po pirmojo bolševikmečio pertraukos Filosofijos fakultete (Kaune) ir Ekono­ minių mokslų fakultete (Vilniuje) skaitė Lietuvos ūkio istoriją.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jis tęsė tą darbą po pirmojo bolševikmečio pertraukos Filosofijos fakultete (Kaune) ir Ekono­ minių mokslų fakultete (Vilniuje) skaitė Lietuvos ūkio istoriją. 1933 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Sta­ kausko disertacija, kuri buvo 1934 m. Kaune sulietuvinta ir papil­ dyta.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Už poros dešimtmečių sekė irgi vokiška kun. dr. J. Sta­ kausko disertacija, kuri buvo 1934 m. Kaune sulietuvinta ir papil­ dyta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su (^10) **SRP, II, 72, 505-507 p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Kaunas tačiau buvo per toli nuo ordino žemių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kaunas tačiau buvo per toli nuo ordino žemių. Kryžiuočiai nepaliko čia jokios savo bazės. Tik po dviejų dešimtmečių, jau Vytautui esant ordino globoje, 1384 vasarą Kauno vietoje buvo pastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė pilis — Marienwerder.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Tik po dviejų dešimtmečių, jau Vytautui esant ordino globoje, 1384 vasarą Kauno vietoje buvo pastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė pilis — Marienwerder.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik po dviejų dešimtmečių, jau Vytautui esant ordino globoje, 1384 vasarą Kauno vietoje buvo pastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė pilis — Marienwerder. Kaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie Nemuno.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Kaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie Nemuno.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie Nemuno. Lietuvai atėjo pačios sunkiausios dienos, kokių ji iki tol nebuvo patyrusi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Tuo pat laiku (1382 birželio gale) kryžiuočiai įsiveržę Lietuvon ir sunaikinę Kauno apylinkėj ant Neries kranto Eigulių pilį, traukė prie Kęstučio Trakų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo pat laiku (1382 birželio gale) kryžiuočiai įsiveržę Lietuvon ir sunaikinę Kauno apylinkėj ant Neries kranto Eigulių pilį, traukė prie Kęstučio Trakų. Brie­ žuolės kaime liepos 6 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Siena nuo Livonijos iki Ne­ vėžio šaltinių turėjo eiti tiesia linija, bet žemupyje ji buvo taip išvesta, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti ordinui^22.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Siena nuo Livonijos iki Ne­ vėžio šaltinių turėjo eiti tiesia linija, bet žemupyje ji buvo taip išvesta, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti ordinui^22. O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Tada Kaune, buvusioje Kęstučio pilies vietoje, buvo pa­ statyta tvirta mūrinė pilis, Marienwerder, kokių iki tol prie Ne­ muno nebuvo.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tada Kaune, buvusioje Kęstučio pilies vietoje, buvo pa­ statyta tvirta mūrinė pilis, Marienwerder, kokių iki tol prie Ne­ muno nebuvo. Pilies sienos buvo 14 pėdų storumo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: O 1384 m. rudenį abu pusbroliai su bombardomis apgulė Kauno Marienwerderi.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O 1384 m. rudenį abu pusbroliai su bombardomis apgulė Kauno Marienwerderi. Viskuo gerai aprūpinta pilis atlaikė keliolikos savaičių apgniimą ir tik 1384.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašme­ noje^39.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pačiam Vytautui nakties tamsoje, drauge su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila, pasisekė pabėgti. Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašme­ noje^39. Žinoma, Vorsklos sriautuose buvo palaidoti didieji planai Kęstutaičio, kaip ir jo globotinio Tochtamišo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Pasirinkus Makrai Kauną bylos sprendimo vieta, abi pusi ten pristatinėjo savo liudininkus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pasirinkus Makrai Kauną bylos sprendimo vieta, abi pusi ten pristatinėjo savo liudininkus. Nors arbitras viso Žemaitijos klau­ simo iš esmės nesvarstė, ordinas paklojo dokumentus nuo Mindaugo laikų^11.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Kaunas buvo Hanzos miestas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

“ Nors Lietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas), ji dažnai laikoma Rytų Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne tiek geografinė, kiek geopolitinė krašto padėtis: XIX–XX a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: O turima galvoje: žemės ūkio pažanga, lėktuvų projektavimas ir gamyba Kaune ir krepšininkų vyrų dukart – 1937 ir 1939 m. – iškovoti Europos čempionų titulai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

O turima galvoje: žemės ūkio pažanga, lėktuvų projektavimas ir gamyba Kaune ir krepšininkų vyrų dukart – 1937 ir 1939 m. – iškovoti Europos čempionų titulai. Būtent šias vertybes ar prisiminimus nubraukė Sovietų Sąjunga, 1940 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč. Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč. Mergelei.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Šio konflikto esmę paaiškina įdomi detalė: 1413 m. sausio 28 d. derybose Salyne (prie Kauno) su Vokiečių ordino pasiuntinybės vadovu maršalu Mykolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu įvyko įdomus pašnekesys.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pagrindinis konfliktas su Vokiečių ordinu vyko dėl Žemaitijos. Šio konflikto esmę paaiškina įdomi detalė: 1413 m. sausio 28 d. derybose Sa- lyne (prie Kauno) su Vokiečių ordino pasiuntinybės vadovu maršalu My- kolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu įvyko įdomus pašnekesys.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško- se LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Petro ir Povilo bažnyčia ar Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sukurti europinės reikšmės kūriniai: Vilniaus katedros Šv. Kazimie- ro koplyčia, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ar Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Ji lengvai užėmė Kauną, bet Vilniaus pulti neskubėjo, nes kūrė Laikinąją Lenkijos vyriausybę Lietuvoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1831 m. birželį į Lietuvą strateginiais sumetimais buvo pasiųsta re- guliarioji Lenkijos karalystės kariuomenė, apie 12,6 tūkst. karių, kuriai vadovavo generolas Antanas Gelgaudas. Ji lengvai užėmė Kauną, bet Vil- niaus pulti neskubėjo, nes kūrė Laikinąją Lenkijos vyriausybę Lietuvoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nu- tiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams nusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams nusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pa- vasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidūrė Vokietijos ir Austrijos kariuomenių kontroliuojamoje zonoje. Toje teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kaune) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kau- ne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Daliai lietuvių inteligentų pasitraukus į Peterburgą, likę Vilniuje ir Kaune suvokė, kad Vokietija planuoja aneksuoti okupuotas teritorijas, jas kolonizuoti ir germanizuoti.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Daliai lietuvių inteligentų pasitraukus į Peterburgą, likę Vilniuje ir Kaune suvokė, kad Vokietija planuoja aneksuoti okupuotas teritorijas, jas kolonizuoti ir germanizuoti. Vėlesnėje karo stadijoje tie planai gravitavo į gudresnius bandymus sudaryti formaliai nepriklausomos valstybės, kuri iš tikrųjų būtų priklausoma nuo Vokietijos, vietos administraciją, tačiau tada Oberostui prireiks ir lietuvių balso.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, skubiai kūrė Lietuvos karines pajėgas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nau- joji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną,

L I E T U V O S I S T O R I J A 138 greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas, pirmieji Lietuvos daliniai, pa- dedami saksų savanorių dalinių, stojo į ginkluotą kovą prieš Raudonąją armiją ir pagaliau ją sustabdė fronto linijoje Kaunas–Alytus. Palaipsniui pasikeitė ir Lietuvos Tarybos vertinimas: provokiška orientacija ją kaltinusi lietuvių kairė, lenkai ir net Antantė turėjo pripa- žinti, kad sunkiomis sąlygomis, svetimųjų varžoma Lietuvos Taryba suge- bėjo išlaviruoti ir iškelti Lietuvos nepriklausomybės klausimą, išsivaduoti iš Vokietijos politikos diktato ir paskubomis kūrė valdžios ir savivaldybių įstaigas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma- sinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: Lapkričio 15 dieną Kaune ant derybininko E.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lapkričio 15  dieną Kaune ant derybininko E. Galvanausko miegamojo palangės sprogo padėta bomba – daugelyje vietų sužeistas E.  Galvanauskas liko gyvas, tačiau atentatas niekuomet nebuvo tirtas, o kaltininkai nesurasti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį. O juk planuota išrinkti ir apie 100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rin- kimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Laisvės sąlygomis sparčiai kilo švietimas, atsidarė naujų mokyklų, 1919 m. Lietuvoje jau veikė 1 036 mokyklos, jose buvo 45 540 mokinių, Aukštieji kursai Kaune netrukus peraugo į Lietuvos universitetą (atidarytas 1922 m. vasario 16 d.).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Laisvės sąlygomis sparčiai kilo švietimas, atsidarė naujų mokyklų, 1919 m. Lietuvoje jau veikė 1 036 mokyklos, jose buvo 45 540 mokinių, Aukštieji kursai Kaune netrukus peraugo į Lietuvos universitetą (atida- rytas 1922 m. vasario 16 d.). Per nepilnus du dešimtmečius jis parengė 3 700 specialistų, mokslininkų, pedagogų. Lietuvių kalba tapo ne tik vals- tybine įstaigose, bet ir karine (įsteigta Kauno karo mokykla), mokslo ir mokslinių tyrimų kalba. Gimė naujos tradicijos – 1924 m. Kaune sureng- ta pirmoji šalies dainų šventė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: Abi šalys tokius rezultatus Ženevoje laikė pergale, o grįžęs į Kauną Karininkų ramovėje ir per radiją A.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Abi šalys tokius rezultatus Ženevoje laikė pergale, o grįžęs į Kauną Karininkų ramovėje ir per radiją A. Voldemaras pareiškė: „<…> mes išėjome į pasaulinę politiką.“ Tačiau iš tikrųjų Vilnius dar labiau nutolo nuo Lietuvos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: Augo ir modernėjo miestai, Kaunas, 1939 m. turėjęs 154 000 gyventojų, iš kurių 60 proc.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Augo ir modernėjo miestai, Kaunas, 1939 m. turėjęs 154 000 gyventojų, iš kurių 60 proc. sudarė lietuviai, jau buvo naujoviškas, tvarkingas miestas. Jame pastatyta mokyklų, bibliotekų, naujų muziejų ir universiteto fakul- tetų korpusų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-049

Santrauka: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto veiklą papildė Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, Veterinarijos akademija Kaune, rengusios specialistus žemės ūkiui, Pedagoginis institutas rengė mokytojus, Dailės mokykla ir konservatorija ugdė menininkus, gavę valstybės.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto veiklą papildė Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, Veterinarijos akademija Kaune, rengusios speci- alistus žemės ūkiui, Pedagoginis institutas rengė mokytojus, Dailės mo- kykla ir konservatorija ugdė menininkus, gavę valstybės stipendijas apie 1 500 jaunų lietuvių baigė užsienyje inžinerijos, jūreivystės, medicinos, kalbų ir istorijos, karo mokslus. Jaunos poros laikė garbės reikalu susituokti Paryžiuje, susipažinti su pasauline literatūra, menu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-050

Santrauka: Kaune sumanyta pastatyti Prisikėlimo bažnyčią kaip tautos šventyklą, atspindinčią lietuvių religinę ir tautinę dvasią.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 173 bažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo- tą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta kaip į tautos vieningumo aktą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-051

Santrauka: 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iškilmingai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos lais- vę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iš- kilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: Kaune laukiančią ore pasirodant lėktuvo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kaune laukiančią ore pasirodant lėktu- vo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė. Savo laiške prieš skrydį lakūnai ragino Lietuvos jaunimą paskirti save Tėvynės garbei ir šis priesakas tapo tūkstančių jaunuolių ir merginų siekiu. Didvyriams Kaune pastatytas mauzoliejus (naikintas per nacių okupaciją ir baigtas naikinti sovietmečiu).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: Kūrybingai panaudodami vokiečių motorus ir prancūzų fiuzelažus, lietuviai Kaune konstravo ir statė savo karo ir sporto lėktuvus, tarp jų ir lengvuosius bombonešius, gamino sklandytuvus sporto reikalams.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kūrybingai panaudodami vokiečių motorus ir prancūzų fiuzelažus, lietuviai Kaune konstravo ir statė savo karo ir sporto lėktu- vus, tarp jų ir lengvuosius bombonešius, gamino sklandytuvus sporto reikalams. Sportui išėjus į tarptautinę areną atėjo ir pirmosios pergalės – JAV lie- tuvių trenerių ir kelių žaidėjų padedami Lietuvos krepšininkai 1937 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-054

Santrauka: 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius. Krepšinis visam laikui tapo sportu Nr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-055

Santrauka: Sportas tapo integralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmąją tautinę olimpiadą Kaune 1938 m., kurioje gausiai dalyvavo ir užsienio šalių lietuviai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sportas tapo integralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmąją tautinę olim- piadą Kaune 1938 m., kurioje gausiai dalyvavo ir užsienio šalių lietuviai. Lietuvių kolonijų užsienyje gausėjo, plėtėsi jų geografija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-056

Santrauka: Pasaulio lietuvių kongresas Kaune 1935 m., į kurį atvyko 3 000 delegatų ir svečių iš 19 valstybių, parodė, kad dauguma užsienio lietuvių artimi Lietuvai, rūpinasi jos ateitimi, nors ir nepritaria autoritarinio režimo įvestiems politiniams suvaržymams.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pasaulio lietuvių kongresas Kaune 1935 m., į kurį atvyko 3 000 delegatų ir svečių iš 19 valstybių, parodė, kad dauguma užsienio lietuvių artimi Lietuvai, rūpinasi jos ateitimi, nors ir nepritaria autoritarinio režimo įvestiems politiniams suvaržymams. Nepriklausomybės metais aiškiai nubrėžti Lietuvos valstybės kontūrai ir nusakytas tautinių vertybių turinys.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-057

Santrauka: Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirma- sis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos na- rių teismas už antivalstybinę veiklą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-058

Santrauka: 1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leonas Prapuolenis užimtame Kaune per radiją paskelbė apie Lietuvos valstybės atkūrimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sukilėliai užimtame Kaune pastatė vokiečius prieš įvykusį faktą – užėmus radiją 1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leo­nas Prapuolenis pranešė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai at- gimstančios Lietuvos Vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepri- klausomą Lietuvos valstybę“, kad „jaunoji Lietuvos valstybė entuzias- tingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais“, negailėta šiltų žodžių nacių Vokietijai, kuri „išgelbėjo Europos kultūrą ir civilizaciją“ nuo raudonojo teroro, lietuviai pakviesti imtis ginklo ir padė- ti vokiečių kariuomenei.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-059

Santrauka: Tačiau 1941 m. liepą reichskomisaras Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler) pats asmeniškai apkeliavo visą užimtą vakarinę SSRS dalį, perteikdamas einzatsgrupėms (A, veikusiai Kaune, ir B, veikusiai Vilniuje), kad žudyti reikia ne tik žydų vyrus, bet ir.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Po pirmųjų SD einzatskomandų akcijų 1941 m. rugpjūčio pradžioje 95 proc. Lietuvos žydų dar buvo gyvi. Tačiau 1941 m. liepą reichskomi- saras Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler) pats asmeniškai apke- liavo visą užimtą vakarinę SSRS dalį, perteikdamas einzatsgrupėms (A, veikusiai Kaune, ir B, veikusiai Vilniuje), kad žudyti reikia ne tik žydų vyrus, bet ir moteris, vaikus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-060

Santrauka: Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per

Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. Ji pastatyta strategiškai svarbioje vietoje - Nemuno ir Nėries santakoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-061

Santrauka: Sležas KAUNAS, 1930 — VYTAUTO DIDŽIOJO — METAI „SAKALO“ BENDROVĖS LEIDINYS Akcinė „Varpo“ B-vės spaustuvė, Kaunas, Gedimino gatvė Nr. 38.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Sležas

KAUNAS,

1930 — VYTAUTO DIDŽIOJO — METAI

„SAKALO“ BENDROVĖS LEIDINYS

Akcinė „Varpo“ B-vės spaustuvė, Kaunas, Gedimino gatvė Nr. 38.

1430 —

Didžiajam

Lietuviui

TURINYS

Pusi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-062

Santrauka: Sležas KAUNAS, 1930 — VYTAUTO DIDŽIOJO — METAI „SAKALO“ BENDROVĖS LEIDINYS Akcinė „Varpo“ B-vės spaustuvė, Kaunas, Gedimino gatvė Nr.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Sležas

KAUNAS,

1930 — VYTAUTO DIDŽIOJO — METAI

„SAKALO“ BENDROVĖS LEIDINYS

Akcinė „Varpo“ B-vės spaustuvė, Kaunas, Gedimino gatvė Nr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-063

Santrauka: Vieni, gyvendami toli nuo Kauno, negalėjome prieiti prie istorijos šaltinių ir literatūros, kurių ten galima gauti apie Vytautą D.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vieni, gyvendami toli nuo Kauno, negalėjome prieiti prie istorijos šaltinių ir literatūros, kurių ten galima gauti apie Vytautą D. Kiti vėl rašėme po kelis straipsnius, nes dėl įvairių kliūčių ne visi pažadus išlaikė; teko net naujų darbininkų ieškoti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-065

Santrauka: Kiek tos kovos Kęstučio valdymo laiku padidėjo, rodo ir ta aplinkybė, kad vokiečiai tiek jau buvo įsidrąsinę, kad 1362 m. išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis vis gilyn į Lietu­ vą, pasiekdami net Vilniaus ir Neries sritis, kurių dar niekad priešai nebuvo.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kiek tos kovos Kęstučio valdymo laiku padidėjo, rodo ir ta aplinkybė, kad vokiečiai tiek jau buvo įsidrąsinę, kad 1362 m. išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis vis gilyn į Lietu­ vą, pasiekdami net Vilniaus ir Neries sritis, kurių dar niekad priešai nebuvo pasiekę. Tokiu nuolatinių kovų laiku augo Vytautas savo tėvo dva­ re Trakuose, todėl ir jo auklėjime turėjo vyrauti kariški dalykai, ir užtat nenuostabu, kad jis labai anksti (1368 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-066

Santrauka: Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­ gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­ gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-067

Santrauka: Onos bažnyčią, 118 Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Nau­ juose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taip, pavyzdžiui, yra išlikusių ži­ nių, kad Vytautas pastatė apie 35 bažnyčias įvairiose Lietuvos valstybės vietose: Vilniuje katedrą (1399) ir šv. Onos bažnyčią,

118

Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Nau­ juose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-068

Santrauka: Bet mes taip pat žinom, kad jis tas sutartis panaudodavo savo politikai, pav., su vokiečiais ir su Lenkija; o kai jam būdavo reikalas savarankiškai veikti, pav., kad ir Kauno sutartis su Ordinu, jis pasielgdavo savarankiškai: visi tuo at­ žvilgiu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet mes taip pat žinom, kad jis tas sutartis panaudodavo savo politikai, pav., su vokiečiais ir su Lenkija; o kai jam būdavo reikalas savarankiškai veikti, pav., kad ir Kauno sutartis su Ordinu, jis pasielgdavo savarankiškai: visi tuo at­ žvilgiu pasižadėjimai žadų keliais ir nueidavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-069

Santrauka: Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli pre­ kybos centrai — Kaunas ir Polockas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli pre­ kybos centrai — Kaunas ir Polockas. Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardi­ ną ir kitus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-070

Santrauka: Kaune Vytautas suteikė Magdeburgo teises (1408 m.) vokiečių pirkliams.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kaune Vytautas suteikė Magdeburgo teises (1408 m.) vokiečių pirkliams. Prekyba pasidarė daug gyvesnė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-071

Santrauka: Vokiečių pirkliai Vytautui viešpataujant turėjo Kaune savo rankose miesto svarstykles, malūną ir audimo bei vaško ap­ dirbimo dirbtuves^4 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vokiečių pirkliai Vytautui viešpataujant turėjo Kaune savo rankose miesto svarstykles, malūną ir audimo bei vaško ap­ dirbimo dirbtuves^4 ). Čia galėjo būti ir pinigų dirbtuvė, nes de-

(^1) ) Žiūr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-072

Santrauka: Atstatęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo raginti žemaičius keltis pas jį.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Sunormavęs santykius su Lenkija, jis tuojau sumažino savo draugiškumą ordinui. Atsta- tęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo raginti žemaičius keltis pas jį. Ordinas, remdamasis Salyno su- tartim, reikalavo, kad pabėgėliai žemaičiai būtų jam grąžinami.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-073

Santrauka: Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo metu rytų Lietuvos, t. y. ru- siškųjų žemių prekyba daugiausia ėjo Dauguva, o tikrosios Lie- tuvos ir jai artimųjų sričių — Nemunu. Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas. Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė savo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dvie- jų didelių upių santakas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-074

Santrauka: Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkur­ tas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkur­ tas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie­ tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-075

Santrauka: 1385 m. rugpjūtį didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siaubti kraštą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki­ jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran­ kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip­ rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi­ ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio­ kotos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-076

Santrauka: 1388 m. ties Kaunu buvo sudaryta taikos sutartis tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tik taikos sutartyje tarp Ordi­ no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys­ kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi­ nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­ kų bei Polocko valdovas].

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-077

Santrauka: 1408 m. Vytautas po Kauno gaisro patvirtino miestui anksčiau suteiktas laisves.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kaunas - Vytautas po šio miesto gaisro patvirtina pirmtako suteiktas laisves, kaip tai liudija autentiška privilegija, iki šiol išsaugota Kauno archyve…1408 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-078

Santrauka: Žygimantas suteikė Vilniaus miestiečiams teisę be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, taip pat Kaune.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­ pročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­ toje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­ rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra­ neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū­ čio 19 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-079

Santrauka: Didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis buvo garantuota laisva laivyba Vilija iki Kauno ir atgal.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jo įsa­ kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil­ niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. Toks didžio­ jo kunigaikščio Aleksandro rūpinimasis savo sostinės gyventojų gerove buvo nutrauktas grėsmingų caro Ivano Va- siljevičiaus užmačių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-080

Santrauka: Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno kalėjime.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kad įtiktų apgailėtinai politikai ir kad būtų suimtas bei įbaugintas Mendli Girėjus, nelaimingasis Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno ka­ lėjime. Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes totoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet ka­ da gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiu­ lėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai