Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Kaunas

LaikotarpisXIIXX1118–1968

ŽemėlapisGalerija

Kraunami ryšiai...

20 vaizd. / 17 tiesiog. / 3 susij.

Santrauka

Kaunas šiame šaltinyje minimas kaip Ordino puolimų taikinys, žygio į Žemaitiją maršruto mazgas, Vytauto bažnytinių fundacijų vieta ir vienas iš pagrindinių jo laikų prekybos centrų.

Kauno miesto planas, 1757 m.

Pagrindinis atvaizdas

Kauno miesto planas, 1757 m.

TiesioginisŽemėlapisPirminis

Daniel Bonke • 1757 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Kaunas) Atidaryti šaltinį

20 vaizd. / 17 tiesiog. / 3 susij.

Pavadinimai šaltiniuose

  • Kaunas
  • Kovnas
  • Kauno pilis

Kas tai

Kaunas aprašomas kaip miestas ir pilis, turėjęs strateginę, prekybinę ir vėliau kultūrinę reikšmę Lietuvos valstybės gyvenime.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Kaunas pasirodo Nemuno gynybos, Vytauto politikos, Hanzos prekybos ir miestų savivaldos raidos kontekste. Vėlesniuose skyriuose jis minimas ir kaip jėzuitų kolegijos vieta.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Bolševikų puolimo planas numatė apeiti ir užpulti Kauną iš pietų, o 5-ajam pulkui pulti Kauną tiesiai pro Kaišiadoris.
t-002 1919 m. balandžio 3-8 d. lietuviai iš Kauno puolė Vilniaus link.
t-003 1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolševikų sukurstytas maištas.
t-004 Kaunas buvo stipriausia lietuvių pilis ir kovose su Ordinu suvaidino svarbų vaidmenį.
t-005 Vytautas atstatė Kauno pilį ir kitas Ordino pasienyje sugriautas pilis.
t-006 Kaune atsirado jėzuitų kolegija, funduota brolių Vijūkų Kojelavičių.
t-007 Vytautas Kaune pastatė parapinę ir pranciškonų bažnyčias.
t-008 Vytauto valdymo metu Kaunas ir Polockas buvo du dideli prekybos centrai Lietuvoje.
t-009 1941 m. liepą Heinrichas Himmleris perdavė Kaune veikusiai einzatsgrupei A nurodymą žudyti ne tik žydų vyrus, bet ir moteris bei vaikus.
t-010 1935 m. Pasaulio lietuvių kongrese Kaune dalyvavo 3000 delegatų ir svečių iš 19 valstybių.
t-011 1362 metais vokiečiai išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis giliau į Lietuvą.
t-012 1408 m. Vytautas Kaune suteikė Magdeburgo teises vokiečių pirkliams.
t-013 Aukštieji kursai Kaune peraugo į Lietuvos universitetą, atidarytą 1922 m. vasario 16 d.
t-014 Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. ir pastatyta Nemuno ir Neries santakoje.
t-015 Valdant Gediminui ar Algirdui Kauno pilis priklausė mūro pilių sistemai aplink Lietuvos valstybės branduolį.
t-016 Kaunas buvo Hanzos miestas.
t-017 Planuota siena žemupyje buvo išvesta taip, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti Ordinui.
t-018 Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas.
t-019 Lapkričio 15 d. Kaune ant Ernesto Galvanausko miegamojo palangės sprogo bomba, o sužeistas Galvanauskas liko gyvas.
t-020 Kaune lietuviai konstravo ir statė karo bei sporto lėktuvus, įskaitant lengvuosius bombonešius, ir gamino sportinius sklandytuvus.
t-021 1384 m. vasarą Kauno vietoje buvo pastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė Marienwerderio pilis.
t-022 Vytauto valdymo metu vokiečių pirkliai Kaune turėjo miesto svarstykles, malūną, audimo ir vaško apdirbimo dirbtuves.
t-023 Kun. dr. J. Stakausko vokiška disertacija 1934 m. Kaune buvo sulietuvinta ir papildyta.
t-024 1916 m. birželį Lietuvos apskritis su centru Kaune buvo suvienyta su Vilniaus apskritimi.
t-025 1943 m. kovo viduryje gestapas, keršydamas už boikotą, uždarė Kauno ir Vilniaus universitetus.
t-026 1412 m. gruodį Makra, vykdamas per Ragainę ir Kauną, Kalėdoms pasiekė Vytauto pilį Trakuose.
t-027 Kaune sumanyta pastatyti Prisikėlimo bažnyčią kaip tautos šventyklą, atspindinčią lietuvių religinę ir tautinę dvasią.
t-028 Tarpukariu Kaune buvo projektuojami ir gaminami lėktuvai, o Lietuvos vyrų krepšininkai 1937 ir 1939 m. laimėjo Europos čempionatus.
t-029 Kaunas buvo Hanzos miestas.
t-030 1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leonas Prapuolenis užimtame Kaune per radiją paskelbė apie Lietuvos valstybės atkūrimą.
t-031 Didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis buvo garantuota laisva laivyba Vilija iki Kauno ir atgal.
t-032 1972 m. gegužės 14 d. Romas Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir pasidegė.
t-033 Kaune sumanyta pastatyti Prisikėlimo bažnyčią kaip tautos šventyklą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią.
t-034 Kaune veikusi Veterinarijos akademija rengė žemės ūkio specialistus.
t-035 Emmanuelis Levinas gimė Kaune ir baigė gimnaziją.
t-036 Grįžęs į Kauną Augustinas Voldemaras Karininkų ramovėje ir per radiją pareiškė, kad Lietuva išėjo į pasaulinę politiką.
t-037 Gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje Kaune į pirmąjį Steigiamojo Seimo posėdį susirinko 112 išrinktų atstovų.
t-038 1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilęs bolševikų sukurstytas maištas galėjo suteikti Lenkijai pretekstą pulti Lietuvą.
t-039 1919 m. rugsėjo 26 d. tūkstančiai žmonių Kaune susirinko prie rotušės, gavę žinią apie Didžiosios Britanijos de facto pripažinimą Lietuvai.
t-040 1385 m. rugpjūtį didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siaubti kraštą.
t-041 Jablonskis „XVI amžiaus inventorius“ parengė atrinkęs aktus iš Centrinio Valstybės Archyvo Kaune ir kitų Lietuvos archyvų.
t-042 Kauno Įgulos bažnyčioje buvo atidaryti Skulptūros ir vitražo muziejai.
t-043 Sportas tapo integralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmąją tautinę olimpiadą Kaune 1938 m., kurioje gausiai dalyvavo ir užsienio šalių lietuviai.
t-044 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, palaidotas Nežinomas kareivis.
t-045 1939 m. Kaunas turėjo 154 000 gyventojų, iš kurių 60 proc. sudarė lietuviai.
t-046 Po vieno pralaimėto mūšio Vytautas Kaune fundavo bažnyčią, pašvęstą Švč. Mergelei Marijai.
t-047 Kaunas senovėje buvo laikomas vartais į pagoniškąją Lietuvą ir garsėjo tvirtovėmis bei prekyba.
t-048 Pasak senos tradicijos, Vytautas už išsigelbėjimą įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašmenoje.
t-049 Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno kalėjime.
t-050 Po pirmojo bolševikmečio pertraukos Z. Ivinskis tęsė Lietuvos istorijos darbą Filosofijos fakultete Kaune.
t-051 Kaune lėktuvo laukusią beveik šimtatūkstantinę minią pravirkdė gauta žinia.
t-052 1388 m. ties Kaunu buvo sudaryta taikos sutartis tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos.
t-053 1941 m. birželio 23 d. užėmus Kauno radiją, LAF atstovas Leonas Prapuolenis paskelbė apie Lietuvos valstybės atkūrimą.
t-054 Vytautas Kauno sutarties su Ordinu atveju veikė savarankiškai, kai jam to reikėjo politikoje.
t-055 XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį nutiesta geležinkelio atšaka per Kauną į Karaliaučių.
t-056 Po santykių su Lenkija sunormavimo buvo atstatytos Kauno ir kitos ordino pasienyje sugriautos pilys.
t-057 1831 m. birželį Antano Gelgaudo vadovaujama Lenkijos karalystės kariuomenė lengvai užėmė Kauną.
t-058 Kaunas tačiau buvo per toli nuo ordino žemių.
t-059 1385 metų rugpjūtį didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas ties Kaunu persikėlė per Nemuną.
t-060 1950 m. Kauno universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą.
t-061 Žygimantas Vilniaus miestiečiams leido be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, įskaitant Kauną.
t-062 Vytauto laikais Kaunas kartu su Vilniumi ir Trakais išryškėjo kaip Lietuvos gotikos epicentro dalis.
t-063 1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę.
t-064 1413 m. sausio 28 d. Salyne prie Kauno vyko derybos su Vokiečių ordino maršalu Mykolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu.
t-065 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai, remiami svečių ir Livonijos magistro, išgriovė lietuvių pilį Kaune.
t-066 1382 m. birželio pabaigoje kryžiuočiai sunaikino Kauno apylinkėje ant Neries kranto stovėjusią Eigulių pilį.
t-067 Atšilimo laikotarpiu sovietinės industrializacijos metu Lietuvoje pastatyta Kauno hidroelektrinė.
t-068 Romas Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą.
t-069 1985 m. Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ leidinys spausdintas K. Požėlos spaustuvėje Kaune.
t-070 Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno minimas tarp europinės reikšmės meno kūrinių.
t-071 Kaune, buvusioje Kęstučio pilies vietoje, buvo pastatyta tvirta mūrinė Marienwerderio pilis.
t-072 Birželio 10 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įsteigta Kaune.
t-073 Makrai pasirinkus Kauną bylos sprendimo vieta, abi pusės ten pristatinėjo savo liudininkus.
t-074 Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.
t-075 Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno kalėjime.
t-076 Aleksandras garantavo Vilniaus miestiečiams laisvą prekių laivybą Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal.
t-077 1413 metų rudenį Vytautas ir Jogaila Nemunu keliavo iš Merkinės į Kauną, o iš Kauno plaukė iki Dubysos.
t-078 Gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje Kaune į pirmąjį Steigiamojo Seimo posėdį susirinko 112 išrinktų atstovų.
t-079 Kaunas senovėje buvo laikomas vartais į pagoniškąją Lietuvą ir garsėjo tvirtovėmis bei prekyba.
t-080 Kaunas buvo įkurtas Neries ir Nemuno santakoje ir pavadintas įkūrėjo atminimui.
t-081 1362 m. kryžiuočiai užgriuvo Kauną ir po ilgos apsiausties užėmė pilį.
t-082 Ragainės komtūras išsklaidė Kauno tvirtovę iš griuvėsių kelti mėginusius darbininkus ir išardė pradėtą pilį.
t-083 Žiemą Vytautas tylomis miškais priėjo prie Kauno, tikėdamasis užimti miestą ir pilį Neries bei Nemuno santakoje.
t-084 Dėl stiprių lietuvių ir lenkų samdytinių įgulų Vytautui Kauną apsiausti buvo sunkiau, nei jis tikėjosi.
t-085 Vytautas Kaune pastatė šv. Pranciškaus ordino vienuoliams bažnyčią bei vienuolyną ir dosniai juos apdovanojo.
t-086 Jogaila, susitaręs su Vytautu ir dėdamasis turįs kitų ketinimų, atvyko į Kauną.
t-087 Karalius likusius žiemos mėnesius praleido Kaune, nes Vilniuje ir Gardine siautė maras.
t-088 Kadangi Kauno priemiestis vadinosi Aleksotu, Narbutas lietuviškosios Aleksotos grožį apdainuojančias dainas siejo su Kauno apylinkėmis.
t-089 Narbutas Kauno apylinkėse lokalizavo Mildos kultą ir pažymėjo, kad vienas senojo Kauno priemiestis tebevadinosi Aleksotu.
t-090 Narbutas rašo, kad Kaune buvo rastas deivės stabas, o atradimo smulkmenas jam papasakojo profesorius Laurinavičius.
t-091 Narbutas nurodo, kad tarp Kauno ir Vilkijos, prie Zapyškio, tekėjo upelis, kadaise vadintas Upinės, o vėliau Išganytojo upeliu.
t-092 Narbutas iš Kauno apylinkių pasakojimų kildino žinią apie mildauninkus, meilės deivės žynius, padėjusius žmonėms meilės reikaluose.
t-093 Pasak Narbuto minimų vietos padavimų, Kauno Nemuno ir Neries santakoje augusi dievams skirta giraitė tęsėsi iki pilies griuvėsių.
t-094 Narbutas Kauno pavadinimą veikiau kildino iš dievaičio Kaunio nei iš Palemono sūnumi laikyto kunigaikščio Kūno.
t-095 Narbutas teigė, kad Kaunio vardas labiau nei Kūno vardas primena lietuvišką Kauno pavadinimą Kaunas.
t-096 Narbutas perteikia Kosakovskio nuomonę, kad rastasis atvaizdas buvęs Kauno miesto dievas globėjas, kaip rodžiusi jo karūna.
t-097 Prie Kauno rastos senovinės lietuviškos monetos vienoje pusėje buvo Gediminaičių Stulpai ir neaiški raidė.
t-098 Narbutas nurodo, kad Kauno šventasis miškas buvęs prie Neries ir Nemuno santakos.
t-099 Narbutas rašo, kad Kaune tarp pojėzuitinių pastatų buvo senoviniu būdu ir iš senovinių medžiagų sumūryto namo griuvėsiai.
t-100 Narbutas rašo, kad prie kelio iš Kauno į Prienus, važiuodamas per Išlaužą, kairiajame Nemuno krante matė kapą dengusį laužą.
t-101 Prie Kauno rasta senovinė lietuviška moneta, kurios vienoje pusėje buvo Gediminaičių Stulpai ir neaiški raidė.
t-102 Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas.
t-103 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.
t-104 Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.

Ryšiai