grupe

Hanza

15 teiginiai15 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Hanza yra vokiečių miestų sąjunga ir prekybos valdovė. Hanzos veiklos kontekste minimos vokiečių prekyvietės Baltijos pajūryje. Šiame šaltinyje ji papildomai rodoma kaip jūros keliu atvykusių piligrimų tinklas ir kaip vienas Gedimino laiškų adresatų.

Hanzos paplitimas apie 1400 metus.Žiūrėti galerijoje

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-009aukstas

Hanzos miestų tinklui priklausė Kauno miestas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl kai kas yra sakęs: „Jei Šveicarijai būdinga aukšti kalnai, Italijai – meno kūriniai, Suomijai – ežerai, o Lietuvą reikė- tų pavadinti kraštu, kuriame labai pavojinga gyventi mažai tautai.“ Nors Lietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas), ji dažnai laikoma Rytų Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne tiek geografinė, kiek geopolitinė krašto padėtis: XIX–XX a.
t-001vidutinis

XIII amžiuje Šiaurės ir Baltijos jūrose įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinama Hanza.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Han- za. Nuo to tad laiko (XIII amžiaus) ir Lietuvos prekyba ėmė krypti į Baltijos jūrą. Hanzos pirklių prekybos centras Bal- tijos jūroje buvo Visby miestas Gotlando saloje; šiaurėje prie Hanzos prisidėjo D. Naugardas (žiūr. 28—30 psl.).
t-002vidutinis

Hanza Kaune ir Polocke įsteigė savo agentūras, vadintas pirklių kontoromis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė\nsavo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus\ncentras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dvie-\njų didelių upių santakas.
t-003vidutinis

1416 m. Hanzos vadovybė įsikišo, kai Dorpatas uždraudė prekybą su Naugardu, bet turėjo sutikti su Dorpato draudimu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Naugardu, tiek pat kar­\ntų Dorpatas su šiuo miestu nutraukdavo visus santykius, rem­\ndamas Lietuvos interesus. Vieną kartą, kai Dorpatas uždraudė\nprekybą su Naugardu (1416), buvo įsikišusi į tą reikalą Hanzos\nvadovybė, kuri turėjo tačiau Dorpatui nusileisti ir su jo draudi­\nmu sutikti. Ir šis žygis buvo padarytas ne be Lietuvos politinės\nįtakos^3 ).
t-004vidutinis

Vytauto laikų Lietuva buvo kraštas, kurio negalėjo aplenkti Hanzos ir kiti pirkliai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taigi, Vytauto laikų Lie­\ntuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių\nbuvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių. Ji buvo\nkraštas, kurio negalėjo aplenkti Hanzos ir k. pirkliai, ir jau prie\nVytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turė­\njo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau\nišsiplėtė ir sutvirtėjo.
t-005vidutinis

XIII amžiuje vokiečių miestai sudarė prisiekusiųjų sąjungas, žinomas Hanzos vardu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

XIII amžiuje, nesiliaujant vaidams su baronais pasauliečiais dėl pre­ kybos saugumo, vokiečių miestai užmezgė glaudesnius ryšius vieni su kitais, sudarė prisiekusiųjų sąjungas, žinomas Hanzos vardu. Jų veikla vis labiau plėtėsi, net toli į šiaurę nutolę mies­ tai, net slaviškieji, ėmė prie jų šlietis. Prie karinės sąjungos, 1241 m. Hamburgo sudarytos su Liubeku, tam tikru požiūriu priklausė D ## Puslapis 22 ĮVADAS Krokuva, Kališas ir Naugardas.
Visi teiginiai ir įrodymai (15 teiginiai, 15 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Turėjo priklausinį:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)66
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)44
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)22
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 422
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)11