Dorpatas priklausė Hanzai ir palaikė santykius su Vytautu, kurių nenorėta gadinti dėl prekybos interesų šiaurėje. Vytauto laikų Dorpatas buvo vienas iš prekybos centrų netoli Lietuvos.
Bet ši atsisakė eiti prieš Vytautą, nes, ma\ntyt, nenorėjo pagadinti tų santykių, kurie buvo tarp Vytauto ir\nHanzai priklausančio Dorpato, kad tuo pačiu nepakenktų savo\nprekybiniams interesams šiaurėje.\nTiktai po Melno taikos, prasidėjus geriems Vytauto\nsantykiams su magistru Russdorfu, nebepasitaikė daugiau su\nvaržymų ir represijų, kurios būtų palietusios vokiečių arba Lie\ntuvos pirklius.
Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie\nanų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Psko\nvas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. Taigi, Vytauto laikų Lie\ntuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių\nbuvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių.
Dorpatas, pasak Teodoro Narbuto, iš trijų pusių buvo juosiamas mūro sienos, o iš ketvirtosios saugomas labai galingos pilies.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Jie patraukė prie Dorpato, miesto, iš \ntrijų pusių apjuosto mūro siena, iš ketvirtos — saugomo \nlabai galingos pilies, atsiskyrusios ant kalno, tiksliau—■ \naukštumos, ant kurios kauburo driekėsi plynė. Užgrobė \ntą miestą, apiplėšė ir