Maskvėnai per derybas nenorėjo grąžinti nei Smolensko žemės, nei nė vieno iš Lietuvos atimto kaimo. Maskvėnai atidėjo derybas su Lukošiumi Garaburda ir Jonu Vilčeku, laukdami didesnius įgaliojimus turinčių pasiuntinių. Kojelavičius, remdamasis metraštininkais, rašo, kad maskvėnams karaliaus puotose didžiausias skanumynas buvę česnakai ir svogūnai.
Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad ne gali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derė tis dėl kitokių taikos formulių. Vis dėlto ir šie legatai tiek pat tepešė, kiek ir ankstesnės pasiuntinybės, ka dangi maskvėnai nenorėjo grąžinti ne tik Smolensko žemės, bet ir nė vieno kaimo, atimto iš Lietuvos; po ilgų kivirčų pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip, ne susitarus dėl taikos, išvykti iš Maskvos. Visai atsitikti nai kažkam užsiminus, kad būtų galima sudaryti de šimčiai metų paliaubas, kurių metu lietuviai bei mask vėnai netrukdomi valdytų kraštą, kurį turėjo paliaubų pradžioje, nesvarbu, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytą, abi šalys susitarė dėl penkerių metų paliaubų ir Smo lensko žemės sienos.
Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad ne gali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derė tis dėl kitokių taikos formulių. Vis dėlto ir šie legatai tiek pat tepešė, kiek ir ankstesnės pasiuntinybės, ka dangi maskvėnai nenorėjo grąžinti ne tik Smolensko žemės, bet ir nė vieno kaimo, atimto iš Lietuvos; po ilgų kivirčų pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip, ne susitarus dėl taikos, išvykti iš Maskvos. Visai atsitikti nai kažkam užsiminus, kad būtų galima sudaryti de šimčiai metų paliaubas, kurių metu lietuviai bei mask vėnai netrukdomi valdytų kraštą, kurį turėjo paliaubų pradžioje, nesvarbu, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytą, abi šalys susitarė dėl penkerių metų paliaubų ir Smo lensko žemės sienos.
K r o k u v o je Leidęsi į Krokuvą, ten jie ir užbaigė savo pasiuntinybės reikalus, tačiau atsisakė dalyvauti karaliaus surengtose vaišėse, nenorėdami čia varžytis dėl garbingesnės vie tos užstalėje su popiežiaus, imperatoriaus bei vengrų karaliaus pasiuntiniais. Mat ir sugrubusioms širdims nėra svetimas garbės jausmas, tiesa, savotiškas ir per dėtas, nes, nežinodami, kas dera, jie vienur bei kitur griebėsi ir to, kas nieku būdu nedera. Gal juokais, gal iš rimtųjų metraštininkai šitaip parašė, to aš nežinau, bet suradau jų knygose, jog didžiausias maskvėnams skanumynas karaliaus puotose buvę česnakai bei svo gūnai, kurių jie paprastai tiek daug suvalgydavę, kad, sako, Krokuvoje pritrūkę šių daržovių.
Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud ros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus.
Karalius, nutaręs ginklu atsikeršyti už skriau\ndas, pakvietė į karo sąjungininkus Švedijos karalių. \nKadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, \nbūgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud\nros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei \nmaskvėnus.\nPo ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista\nkaralienei Bonai, negailėju- \nK a ra lic n ė \nB ona \niš- \nšiai dovanų Lenkijos didi- \nv y k s ta į Ita liją \nkams, išvykti į Italiją su vi\nsomis brangenybėmis ir vi\nsais valdovės turtais.
Apie gausiais bei įvairiais prieskoniais \npasižyminčią bajorišką virtuvę pasakojo ir \nMykolas Lietuvis, stebėdamasis, kad lietu\nviai maitinasi prabangiais iš tolimų kraštų \natvežtais valgiais, o maskvėnai visokių \nprieskonių labai vengia ir net per velykines \npuotas tenkinasi tik neišvalyta druska, gars\ntyčiomis, česnakais bei svogūnais132.