Dorpatas priklausė Hanzai ir palaikė santykius su Vytautu, kurių nenorėta gadinti dėl prekybos interesų šiaurėje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 267
Bet ši atsisakė eiti prieš Vytautą, nes, ma\ntyt, nenorėjo pagadinti tų santykių, kurie buvo tarp Vytauto ir\nHanzai priklausančio Dorpato, kad tuo pačiu nepakenktų savo\nprekybiniams interesams šiaurėje.\nTiktai po Melno taikos, prasidėjus geriems Vytauto\nsantykiams su magistru Russdorfu, nebepasitaikė daugiau su\nvaržymų ir represijų, kurios būtų palietusios vokiečių arba Lie\ntuvos pirklius.
Vytauto laikų Dorpatas buvo vienas iš prekybos centrų netoli Lietuvos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie\nanų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Psko\nvas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. Taigi, Vytauto laikų Lie\ntuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių\nbuvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių.
1223 m. riteriai kalavijuočiai nesėkmingai mėgino užimti Dorpato pilį.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 358
Būtent 1223 metais riteriai kala\nvijuočiai vienu metu po Kalėdų mėgino užimti Dorpato \npilį, tačiau nesėkmingai* 1 2.
Dorpatas, pasak Teodoro Narbuto, iš trijų pusių buvo juosiamas mūro sienos, o iš ketvirtosios saugomas labai galingos pilies.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 194
Jie patraukė prie Dorpato, miesto, iš \ntrijų pusių apjuosto mūro siena, iš ketvirtos — saugomo \nlabai galingos pilies, atsiskyrusios ant kalno, tiksliau—■ \naukštumos, ant kurios kauburo driekėsi plynė. Užgrobė \ntą miestą, apiplėšė ir