Bolševikų puolimo planas numatė apeiti ir užpulti Kauną iš pietų, o 5-ajam pulkui pulti Kauną tiesiai pro Kaišiadoris.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 8
© ::iosios brigados 7-asis pul- kas puola Prienų kryptimi su tikslu apeiti ir užpulti Kauną iš pietų. 5-asis pulkas puola Kauną tiesiai pro Kaišiadoris. Jo puolimo kryptis pagal- binė. Esminis puolimo suma- nymas apeiti ir pulti Kauną iš iaurės ie pietų.
1919 m. balandžio 3-8 d. lietuviai iš Kauno puolė Vilniaus link.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezin- kelį pro Lentvarį pulti Vilnių.
1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolševikų sukurstytas maištas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolše-\nvikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę\npoziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti\nLietuvą atvira karine jėga.
Vytautas atstatė Kauno pilį ir kitas Ordino pasienyje sugriautas pilis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 138
Sunormavęs santykius su\nLenkija, jis tuojau sumažino savo draugiškumą ordinui. Atsta-\ntęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo\nraginti žemaičius keltis pas jį.
Kaune atsirado jėzuitų kolegija, funduota brolių Vijūkų Kojelavičių.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 354
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
Vytautas Kaune pastatė parapinę ir pranciškonų bažnyčias.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 140
Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Nau juose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv. Pane lės paveikslas, žmonių laikomas stebuklingu), Sen. Trakuose, Darsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Du bingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet.
Vytauto valdymo metu Kaunas ir Polockas buvo du dideli prekybos centrai Lietuvoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
pirkliai, ir jau prie Vytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turė jo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau išsiplėtė ir sutvirtėjo. Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli pre kybos centrai — Kaunas ir Polockas. Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras.
1941 m. liepą Heinrichas Himmleris perdavė Kaune veikusiai einzatsgrupei A nurodymą žudyti ne tik žydų vyrus, bet ir moteris bei vaikus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 200
Po pirmųjų SD einzatskomandų akcijų 1941 m. rugpjūčio pradžioje 95 proc. Lietuvos žydų dar buvo gyvi. Tačiau 1941 m. liepą reichskomi- saras Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler) pats asmeniškai apke- liavo visą užimtą vakarinę SSRS dalį, perteikdamas einzatsgrupėms (A, veikusiai Kaune, ir B, veikusiai Vilniuje), kad žudyti reikia ne tik žydų vyrus, bet ir moteris, vaikus.
1935 m. Pasaulio lietuvių kongrese Kaune dalyvavo 3000 delegatų ir svečių iš 19 valstybių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 176
Pasaulio \nlietuvių kongresas Kaune 1935 m., į kurį atvyko 3 000 delegatų ir svečių \niš 19 valstybių, parodė, kad dauguma užsienio lietuvių artimi Lietuvai, \nrūpinasi jos ateitimi, nors ir nepritaria autoritarinio režimo įvestiems \npolitiniams suvaržymams.\nNepriklausomybės metais aiškiai nubrėžti Lietuvos valstybės kontūrai \nir nusakytas tautinių vertybių turinys.
1362 metais vokiečiai išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis giliau į Lietuvą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 27
Kiek tos kovos Kęstučio valdymo laiku padidėjo,\nrodo ir ta aplinkybė, kad vokiečiai tiek jau buvo įsidrąsinę, kad\n1362 m. išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis vis gilyn į Lietu\nvą, pasiekdami net Vilniaus ir Neries sritis, kurių dar niekad\npriešai nebuvo pasiekę.\nTokiu nuolatinių kovų laiku augo Vytautas savo tėvo dva\nre Trakuose, todėl ir jo auklėjime turėjo vyrauti kariški dalykai,\nir užtat nenuostabu, kad jis labai anksti (1368 m.
1408 m. Vytautas Kaune suteikė Magdeburgo teises vokiečių pirkliams.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 266
Kaune Vytautas suteikė Magdeburgo teises (1408\nm.) vokiečių pirkliams. Prekyba pasidarė daug gyvesnė.
Aukštieji kursai Kaune peraugo į Lietuvos universitetą, atidarytą 1922 m. vasario 16 d.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 150
Laisvės sąlygomis sparčiai kilo švietimas, atsidarė naujų mokyklų, 1919 m. Lietuvoje jau veikė 1 036 mokyklos, jose buvo 45 540 mokinių, Aukštieji kursai Kaune netrukus peraugo į Lietuvos universitetą (atida- rytas 1922 m. vasario 16 d.). Per nepilnus du dešimtmečius jis parengė 3 700 specialistų, mokslininkų, pedagogų. Lietuvių kalba tapo ne tik vals- tybine įstaigose, bet ir karine (įsteigta Kauno karo mokykla), mokslo ir mokslinių tyrimų kalba. Gimė naujos tradicijos – 1924 m. Kaune sureng- ta pirmoji šalies dainų šventė.
Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. ir pastatyta Nemuno ir Neries santakoje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 40
Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. Ji pastatyta strategiškai svarbioje vietoje - Nemuno ir Nėries santakoje.
Valdant Gediminui ar Algirdui Kauno pilis priklausė mūro pilių sistemai aplink Lietuvos valstybės branduolį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta \nvisa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, \nKrėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo \npolitinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung-\ntos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje \nbuvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.
Kaunas buvo Hanzos miestas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 12
“ Nors \nLietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas), \nji dažnai laikoma Rytų Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne \ntiek geografinė, kiek geopolitinė krašto padėtis: XIX–XX a.
Planuota siena žemupyje buvo išvesta taip, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti Ordinui.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 285
dar pridėti svarbų ruožą į rytus nuo Dubysos. Siena nuo Livonijos iki Ne vėžio šaltinių turėjo eiti tiesia linija, bet žemupyje ji buvo taip išvesta, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti ordinui^22. O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas.
Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137-138
Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą. Nau- joji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, L I E T U V O S I S T O R I J A 138 greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas, pirmieji Lietuvos daliniai, pa- dedami saksų savanorių dalinių, stojo į ginkluotą kovą prieš Raudonąją armiją ir pagaliau ją sustabdė fronto linijoje Kaunas–Alytus. Palaipsniui pasikeitė ir Lietuvos Tarybos vertinimas: provokiška orientacija ją kaltinusi lietuvių kairė, lenkai ir net Antantė turėjo pripa- žinti, kad sunkiomis sąlygomis, svetimųjų varžoma Lietuvos Taryba suge- bėjo išlaviruoti ir iškelti Lietuvos nepriklausomybės klausimą, išsivaduoti iš Vokietijos politikos diktato ir paskubomis kūrė valdžios ir savivaldybių įstaigas.
Lapkričio 15 d. Kaune ant Ernesto Galvanausko miegamojo palangės sprogo bomba, o sužeistas Galvanauskas liko gyvas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 146
Lapkričio \n15 dieną Kaune ant derybininko E. Galvanausko miegamojo palangės \nsprogo padėta bomba – daugelyje vietų sužeistas E. Galvanauskas liko \ngyvas, tačiau atentatas niekuomet nebuvo tirtas, o kaltininkai nesurasti.
Kaune lietuviai konstravo ir statė karo bei sporto lėktuvus, įskaitant lengvuosius bombonešius, ir gamino sportinius sklandytuvus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 175
Kūrybingai panaudodami vokiečių motorus ir prancūzų \nfiuzelažus, lietuviai Kaune konstravo ir statė savo karo ir sporto lėktu-\nvus, tarp jų ir lengvuosius bombonešius, gamino sklandytuvus sporto \nreikalams.\nSportui išėjus į tarptautinę areną atėjo ir pirmosios pergalės – JAV lie-\ntuvių trenerių ir kelių žaidėjų padedami Lietuvos krepšininkai 1937 m.
1384 m. vasarą Kauno vietoje buvo pastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė Marienwerderio pilis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 258
Tik po dviejų dešimtmečių, jau\nVytautui esant ordino globoje, 1384 vasarą Kauno vietoje buvo\npastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė pilis — Marienwerder.\nKaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie\nNemuno.
Vytauto valdymo metu vokiečių pirkliai Kaune turėjo miesto svarstykles, malūną, audimo ir vaško apdirbimo dirbtuves.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 271
Vokiečių pirkliai Vytautui viešpataujant turėjo Kaune savo\nrankose miesto svarstykles, malūną ir audimo bei vaško ap\ndirbimo dirbtuves^4 ). Čia galėjo būti ir pinigų dirbtuvė, nes de-\n\n(^1) ) Žiūr.
Kun. dr. J. Stakausko vokiška disertacija 1934 m. Kaune buvo sulietuvinta ir papildyta.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 160
Už poros dešimtmečių sekė irgi vokiška kun. dr. J. Sta\nkausko disertacija, kuri buvo 1934 m. Kaune sulietuvinta ir papil\ndyta.
1916 m. birželį Lietuvos apskritis su centru Kaune buvo suvienyta su Vilniaus apskritimi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 131
Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo \ndažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kau-\nne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė \nvaldyba (Militaerverwaltung Litauen).
1943 m. kovo viduryje gestapas, keršydamas už boikotą, uždarė Kauno ir Vilniaus universitetus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 204
Keršydamas už boikotą gestapas 1943 m. kovo viduryje Lietuvoje suėmė \n46 žymius visuomenės veikėjus ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovy-\nklą, uždarė Kauno ir Vilniaus universitetus, mokytojų seminarijas ir kt., \nsuėmė daug pogrindinės spaudos leidėjų ir bendradarbių, LLKS ir LLA \ngrupes, o gegužę–birželį – šešis iš devynių VLIK’o vadovybės narių.
1412 m. gruodį Makra, vykdamas per Ragainę ir Kauną, Kalėdoms pasiekė Vytauto pilį Trakuose.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 353
Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.
Kaune sumanyta pastatyti Prisikėlimo bažnyčią kaip tautos šventyklą, atspindinčią lietuvių religinę ir tautinę dvasią.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 172-173
Tačiau tai dar ne viskas – rūpintasi tautinių ir valstybinių tradicijų kūrimu, tautos atminimo vietų steigimu, tradicijų puoselėjimu – nacija turėjo įgy- ti atmintinų vietų ir savo didvyrių. Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 173 bažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo- tą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta kaip į tautos vieningumo aktą.
Tarpukariu Kaune buvo projektuojami ir gaminami lėktuvai, o Lietuvos vyrų krepšininkai 1937 ir 1939 m. laimėjo Europos čempionatus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 20
O turima \ngalvoje: žemės ūkio pažanga, lėktuvų projektavimas ir gamyba Kaune ir \nkrepšininkų vyrų dukart – 1937 ir 1939 m. – iškovoti Europos čempionų \ntitulai. Būtent šias vertybes ar prisiminimus nubraukė Sovietų Sąjunga, \n1940 m.
1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leonas Prapuolenis užimtame Kaune per radiją paskelbė apie Lietuvos valstybės atkūrimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 196
Sukilėliai užimtame Kaune pastatė \nvokiečius prieš įvykusį faktą – užėmus radiją 1941 m. birželio 23 d. LAF \natstovas Leonas Prapuolenis pranešė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai at-\ngimstančios Lietuvos Vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepri-\nklausomą Lietuvos valstybę“, kad „jaunoji Lietuvos valstybė entuzias-\ntingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais“, \nnegailėta šiltų žodžių nacių Vokietijai, kuri „išgelbėjo Europos kultūrą ir \ncivilizaciją“ nuo raudonojo teroro, lietuviai pakviesti imtis ginklo ir padė-\nti vokiečių kariuomenei.
Didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis buvo garantuota laisva laivyba Vilija iki Kauno ir atgal.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 233
Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos\nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti\nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos,\nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū\nčio 19 d.
1972 m. gegužės 14 d. Romas Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir pasidegė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 232
1972 m. gegužės 14 d. devyniolikme-\ntis Romas Kalanta, apsiskaitęs, rašęs eilėraščius, grojęs gitara jaunuolis, \npats atrodęs kaip hipis, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipy-\nlė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė.
Kaune sumanyta pastatyti Prisikėlimo bažnyčią kaip tautos šventyklą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 172-173
Tačiau tai dar ne viskas – rūpintasi tautinių ir valstybinių tradicijų kūrimu, tautos atminimo vietų steigimu, tradicijų puoselėjimu – nacija turėjo įgy- ti atmintinų vietų ir savo didvyrių. Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 173 bažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo- tą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta kaip į tautos vieningumo aktą.
Kaune veikusi Veterinarijos akademija rengė žemės ūkio specialistus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 171
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto veiklą papildė Žemės ūkio \nakademija Dotnuvoje, Veterinarijos akademija Kaune, rengusios speci-\nalistus žemės ūkiui, Pedagoginis institutas rengė mokytojus, Dailės mo-\nkykla ir konservatorija ugdė menininkus, gavę valstybės stipendijas apie \n1 500 jaunų lietuvių baigė užsienyje inžinerijos, jūreivystės, medicinos, \nkalbų ir istorijos, karo mokslus. \nJaunos poros laikė garbės reikalu susituokti Paryžiuje, susipažinti su \npasauline literatūra, menu.
Emmanuelis Levinas gimė Kaune ir baigė gimnaziją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 264-265
gimęs ir \nmokęsis smuiko virtuozas Jascha Heifetz (Jaša Heifecas), parodas atidaro \nne tik dailininkai Stasys Kuzma ar Petras Repšys, bet ir Vakaruose garsūs \nChaim Soutin (Chaimas Sutinas), Jacques Lipchitz (Žakas Lipšicas) ar\n\n265\nPA B A I G A A R B A I Š B A R S T Y T I L I E T U V O S V E I D A I\n„Fluxus“ kūrėjas Jurgis Mačiūnas, o gal ir JAV vieno cento autorius skulp-\ntorius iš Šiaulių Victor David Brenner (Viktoras Barnauskas, 1871–1924) \nar Prancūzijoje labai išgarsėjęs dailininkas Vytautas Kasiulis. O beveik \nkiekvienam prancūzui tapo žinomas poetas Oskaras Milašius (Oskar \nVladislas de Lubicz-Milosz), taip pat semiotikas Algirdas Julius Greimas, \nVilniuje užaugęs dukartinis Gonkūrų premijos laureatas Romain Garry \n(Romanas Gari) ar Kaune gimęs ir gimnaziją baigęs filosofas Emmanuel \nLevinas (Emanuelis Levinas).\nToliau įsivaizduokime: Lietuvai atstovauja ne tik Lietuvos ir NBA \nžvaigždė krepšininkas Arvydas Sabonis, bet ir Amerikos krepšinio mo-\ntina Senda Berenson-Abbot (Senda Berenson-Abot, g.
Grįžęs į Kauną Augustinas Voldemaras Karininkų ramovėje ir per radiją pareiškė, kad Lietuva išėjo į pasaulinę politiką.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 160
Abi šalys tokius rezultatus \nŽenevoje laikė pergale, o grįžęs į Kauną Karininkų ramovėje ir per radiją \nA. Voldemaras pareiškė: „<…> mes išėjome į pasaulinę politiką.“ Tačiau \niš tikrųjų Vilnius dar labiau nutolo nuo Lietuvos.
Gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje Kaune į pirmąjį Steigiamojo Seimo posėdį susirinko 112 išrinktų atstovų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 148
Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį. O juk planuota išrinkti ir apie 100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rin- kimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 148
Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį.
1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilęs bolševikų sukurstytas maištas galėjo suteikti Lenkijai pretekstą pulti Lietuvą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolše-\nvikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę\npoziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti\nLietuvą atvira karine jėga.
1919 m. rugsėjo 26 d. tūkstančiai žmonių Kaune susirinko prie rotušės, gavę žinią apie Didžiosios Britanijos de facto pripažinimą Lietuvai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma-\nsinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad \nDidžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių \nsusirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės.
1385 m. rugpjūtį didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siaubti kraštą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 56-57
40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos.
Jablonskis „XVI amžiaus inventorius“ parengė atrinkęs aktus iš Centrinio Valstybės Archyvo Kaune ir kitų Lietuvos archyvų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 69
^85.\nKruopščiai atrinkęs iš Centrinio Valstybės Archyvo (Kaune)\nir eilės kitų Lietuvos archyvų reikalingus aktus, Jablonskis išleido\n«XVI amžiaus inventorius» (1934). Ten jis paskelbė beveik pusę\niki tol nespausdintų XVI amž.
Kauno Įgulos bažnyčioje buvo atidaryti Skulptūros ir vitražo muziejai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 221
Už- darytoje Vilniaus arkikatedroje atidaryta Paveikslų galerija, panašiai pri- taikytos uždarytos bažnyčios: Šv. Kazimiero bažnyčioje atidarytas Ateiz- mo muziejus, Šv. Jonų – Mokslo, Visų Šventųjų – Liaudies meno, Kauno Įgulos bažnyčioje – Skulptūros ir vitražo muziejai, Pažaislio vienuolyne – M. K. Čiurlionio muziejaus senojo meno ekspozicija.
Sportas tapo integralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmąją tautinę olimpiadą Kaune 1938 m., kurioje gausiai dalyvavo ir užsienio šalių lietuviai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 175
Sportas tapo \nintegralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmąją tautinę olim-\npiadą Kaune 1938 m., kurioje gausiai dalyvavo ir užsienio šalių lietuviai.\nLietuvių kolonijų užsienyje gausėjo, plėtėsi jų geografija.
1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, palaidotas Nežinomas kareivis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 173
1934 m. lapkričio 23 d. \nKaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos lais-\nvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi \nkarių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iš-\nkilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji.
1939 m. Kaunas turėjo 154 000 gyventojų, iš kurių 60 proc. sudarė lietuviai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 164
Augo ir modernėjo miestai, Kaunas, 1939 m. turėjęs 154 000 gyventojų, iš \nkurių 60 proc. sudarė lietuviai, jau buvo naujoviškas, tvarkingas miestas. \nJame pastatyta mokyklų, bibliotekų, naujų muziejų ir universiteto fakul-\ntetų korpusų.
Po vieno pralaimėto mūšio Vytautas Kaune fundavo bažnyčią, pašvęstą Švč. Mergelei Marijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 49
Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč. Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč. Mergelei.
Kaunas senovėje buvo laikomas vartais į pagoniškąją Lietuvą ir garsėjo tvirtovėmis bei prekyba.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 24-25
8 ## Puslapis 25 ĮVADAS denio įkurtas gynybai nuo Prūsijos Teutonų ordino puolimų; Slonimas, gyvenamas tų pačių išeivių, smarkiai pasipriešino 1272 metais Lietuvą puolusiems Haličo kunigaikščiams kartu su Nogajaus mongolais. Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkur tas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės.
Pasak senos tradicijos, Vytautas už išsigelbėjimą įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašmenoje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 325
Savo galvas tolimose stepėse paliko ir vieninteliai du lietuviai-kryžiuočiai Jonas ir Tomas Sur vilos. Pačiam Vytautui nakties tamsoje, drauge su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila, pasisekė pabėgti. Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašme noje^39.
Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno kalėjime.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 249
Kad įtiktų apgailėtinai politikai ir kad\nbūtų suimtas bei įbaugintas Mendli Girėjus, nelaimingasis\nŠach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno ka\nlėjime. Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes\ntotoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet ka\nda gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiu\nlėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą.
Po pirmojo bolševikmečio pertraukos Z. Ivinskis tęsė Lietuvos istorijos darbą Filosofijos fakultete Kaune.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 72
Aleknos mirties\nvakuojančią visuotinės istorijos katedrą Teologijos-Filosofijos fa\nkulteto Filosofijos skyriuje, visą laiką dėstė Lietuvos istoriją, jos\nšaltinius ir jos istorinę geografiją. Jis tęsė tą darbą po pirmojo\nbolševikmečio pertraukos Filosofijos fakultete (Kaune) ir Ekono\nminių mokslų fakultete (Vilniuje) skaitė Lietuvos ūkio istoriją.\n1933 m.
Kaune lėktuvo laukusią beveik šimtatūkstantinę minią pravirkdė gauta žinia.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 174
Kaune laukiančią ore pasirodant lėktu- vo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė. Savo laiške prieš skrydį lakūnai ragino Lietuvos jaunimą paskirti save Tėvynės garbei ir šis priesakas tapo tūkstančių jaunuolių ir merginų siekiu. Didvyriams Kaune pastatytas mauzoliejus (naikintas per nacių okupaciją ir baigtas naikinti sovietmečiu).
1388 m. ties Kaunu buvo sudaryta taikos sutartis tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 131
Tik taikos sutartyje tarp Ordi no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra kų bei Polocko valdovas].