Kaunas

PDF 224

Bet mes taip pat žinom, kad jis tas sutartis panaudodavo savo politikai, pav., su vokiečiais ir su Lenkija; o kai jam būdavo reikalas savarankiškai veikti, pav., kad ir Kauno sutartis su Ordinu, jis pasielgdavo savarankiškai: visi tuo atžvilgiu pasižadėjimai žadų keliais ir nueidavo.

PDF 120

Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nutiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

PDF 138-139

Sunormavęs santykius su Lenkija, jis tuojau sumažino savo draugiškumą ordinui. Atstatęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo raginti žemaičius keltis pas jį. Ordinas, remdamasis Salyno sutartim, reikalavo, kad pabėgėliai žemaičiai būtų jam grąžinami.

PDF 105

1831 m. birželį į Lietuvą strateginiais sumetimais buvo pasiųsta reguliarioji Lenkijos karalystės kariuomenė, apie 12,6 tūkst. karių, kuriai vadovavo generolas Antanas Gelgaudas. Ji lengvai užėmė Kauną, bet Vilniaus pulti neskubėjo, nes kūrė Laikinąją Lenkijos vyriausybę Lietuvoje.

PDF 258

Kronistų mėgstamus didelius pagonių aukų skaičius paprastai reikia dešimteriopai sumažinti. Kaunas tačiau buvo per toli nuo ordino žemių. Kryžiuočiai nepaliko čia jokios savo bazės.

PDF 56-57

40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenkijos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos rankos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos.

PDF 223

Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslas politizuotas (dėstytas privalomas marksizmo-leninizmo kursas), aukštosios mokyklos pertvarkytos pagal SSRS aukštųjų mokyklų sistemą. Valdžia atvirai kišosi į aukštųjų mokyklų reikalus, savo nuožiūra pakeitė Alma Mater pavadinimus (1950 m. Vytauto Didžiojo universitetas, tuomet jau pavadintas Kauno universitetu, reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą).

PDF 233

Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių papročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Brastoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po keturių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui praneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjūčio 19 d.

PDF 56

Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.

PDF 130

Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams nusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidūrė Vokietijos ir Austrijos kariuomenių kontroliuojamoje zonoje. Toje teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai.

PDF 49

Pagrindinis konfliktas su Vokiečių ordinu vyko dėl Žemaitijos. Šio konflikto esmę paaiškina įdomi detalė: 1413 m. sausio 28 d. derybose Salyne (prie Kauno) su Vokiečių ordino pasiuntinybės vadovu maršalu Mykolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu įvyko įdomus pašnekesys.

PDF 257

Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pačioje Lietuvoje. Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su (^10) **SRP, II, 72, 505-507 p.

PDF 281

Galutinai subrendus vidaus karui, tik ginklas begalėjo surasti išeitį iš susidariusios tragiškos būklės. Tuo pat laiku (1382 birželio gale) kryžiuočiai įsiveržę Lietuvon ir sunaikinę Kauno apylinkėj ant Neries kranto Eigulių pilį, traukė prie Kęstučio Trakų. Briežuolės kaime liepos 6 d.

PDF 218

visų gyventojų. Atšilimo laikotarpiu Lietuvoje pagal sovietinį modelį vykstant sparčiai industrializacijai ir urbanizacijai, septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį pastatyta daug didelių naujų pramonės įmonių (Kauno HES, Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, Jonavos azotinių trąšų gamykla, Ignalinos atominė elektrinė (AE)). Dėl industrializacijos šalyje smarkiai padaugėjo darbininkų (1960 m.

PDF 233

5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 233 Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą.

PDF 82

Sukurti europinės reikšmės kūriniai: Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ar Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno.

PDF 285

Tada Kaune, buvusioje Kęstučio pilies vietoje, buvo pastatyta tvirta mūrinė pilis, Marienwerder, kokių iki tol prie Nemuno nebuvo. Pilies sienos buvo 14 pėdų storumo.

PDF 235

Kadangi iniciatyvinę grupę sudarė visoje šalyje žinomi inteligentai ir jų skelbiamas tautinio atgimimo idėjas parėmė daugelis garsių visuomenės veikėjų (Vytautas Petkevičius, Justinas Marcinkevičius), žinia apie LPS iniciatyvinę grupę žaibiškai pasklido po visą Lietuvą. Birželio 10 dieną LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, liepos 6 – Klaipėdoje. Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab.

PDF 353

Pasirinkus Makrai Kauną bylos sprendimo vieta, abi pusi ten pristatinėjo savo liudininkus. Nors arbitras viso Žemaitijos klausimo iš esmės nesvarstė, ordinas paklojo dokumentus nuo Mindaugo laikų^11.

PDF 180

Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.

PDF 245

), Aleksandras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas privačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Malmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsakymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. Toks didžiojo kunigaikščio Aleksandro rūpinimasis savo sostinės gyventojų gerove buvo nutrauktas grėsmingų caro Ivano Vasiljevičiaus užmačių.

PDF 124

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.

PDF 61

Kūno, arba Kūnasijaus, valstybė buvo ribojama Nemunu, Dubysa, Nevėžiu ir Vilija, arba (gimtosios kalbos žodžiu) Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vienas iš žymiausių Lietuvoje.

PDF 246

Kita vertus, priešas irgi iš paskutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse nebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leistis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė darbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir greitosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė pradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sudegino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui; taip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pakeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštautas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą sausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į pilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.

PDF 322

Atėjo žiema, vis dėlto lietuviams ji nebuvo nė kiek ne ramesnė kaip vasara, nes Vytautas nevengė išpuolių ir iš žiemos stovyklos. Kadangi Kaunas Neries ir N e s ė k m in g a i m ė g in a Nemuno santakoje vasarą p u lti K au n ą sunkiau prieinamas, tuo tarpu žiemą, užšalus vandenims, be vargo apsupamas, todėl Vytautas, tikėdamasis jį paimti, priėjo tylomis miškais ir netikėtai pasirodė su kariuomene prie pylimo. Pilį ir miestą, smarkiai įtvirtintus, gynė stambios lietuvių bei lenkų samdytinių įgulos.

PDF 322

Atėjo žiema, vis dėlto lietuviams ji nebuvo nė kiek ne ramesnė kaip vasara, nes Vytautas nevengė išpuolių ir iš žiemos stovyklos. Kadangi Kaunas Neries ir N e s ė k m in g a i m ė g in a Nemuno santakoje vasarą p u lti K au n ą sunkiau prieinamas, tuo tarpu žiemą, užšalus vandenims, be vargo apsupamas, todėl Vytautas, tikėdamasis jį paimti, priėjo tylomis miškais ir netikėtai pasirodė su kariuomene prie pylimo. Pilį ir miestą, smarkiai įtvirtintus, gynė stambios lietuvių bei lenkų samdytinių įgulos.

PDF 359

Tuo metu Andrius Vygandas, Starodubo kunigaikštis, raštiškai pasižadėjo būti ištikimas karaliui: Vytautui mirus, jis esą su kitais Lietuvos kunigaikščiais nepripažinsiąs kitos valdžios, kaip Lenkijos karaliaus Jogailos. Vytautas, sugrįžęs į Lietuvą, panoro pareikšti padėką gerajam viešpačiui dievui už neseniai patirtą malonę, leidusią jam sveikam ir gyvam pasprukti iš nelemtojo praėjusių metų mūšio, todėl pastatė šv. Pranciškaus ordino vienuoliams iš pradžių Kaune, o vėliau Ašmenoje bažnyčią bei vienuolyną ir dosniai juos apdovanojo.

PDF 369

Vis dėlto radosi ir tokių, kurie, norėdami numalšinti šį svetimo kraujo troškulį, įspėjo Jogailą, kad pačioje pradžioje užgesintų įsiliepsnojančią ir bemaž jau įsiplieskiančią karo ugnį. Susitaręs su Vytautu, Jogaila, dėdamasis turįs visai kitų ketinimų, atvyko į Kauną. Nelyginant į vaišes čia pasikvietė kryžiuočių vadovus.

PDF 31

Akstiną domėtis „meilės ir piršlybų“ deive Aleksotą Milda davė D. Sybinskio aprašytoji antikinė „stebėtino gražumo nimfa Alexothe“. Kadangi vienas Kauno priemiestis vadinosi 16 Žr.: Lietuvių kalbos žodynas / Atsak. redaktorius J. Kruopas. V., 1968.-T. I.-P. 1118. 31 ## Puslapis 31 Aleksotu, tai dainas, kuriose apdainuojamas lietuviškosios Aleksotos grožis, T. Narbutas ir išgirsta Kauno apylinkėse.

PDF 31

Akstiną domėtis „meilės ir piršlybų“ deive Aleksotą Milda davė D. Sybinskio aprašytoji antikinė „stebėtino gražumo nimfa Alexothe“. Kadangi vienas Kauno priemiestis vadinosi 16 Žr.: Lietuvių kalbos žodynas / Atsak. redaktorius J. Kruopas. V., 1968.-T. I.-P. 1118. 31 ## Puslapis 31 Aleksotu, tai dainas, kuriose apdainuojamas lietuviškosios Aleksotos grožis, T. Narbutas ir išgirsta Kauno apylinkėse.

PDF 135

Remdamasis šio rankraščio aprašymu, dailininkas Pjetras Rosis nupiešė tą gotiško stiliaus šventyklą. Kaune buvo rastas tos deivės stabas. Šio atradimo smulkmenas man papasakojo gerbiamas profesorius ponas Laurinavičius.

PDF 144

Man pasisekė toks tyrimas. Kairiajame Nemuno krante, tarp Kauno ir Vilkijos, yra mažas Zapyškio miestelis; privažiuojant prie jo iš Kauno, per kelią teka mažas upelis, kadaise vadintas Upinės upeliu, dabar - Išganytojo. Vasarą per kiekvieną šventę, ypač per šv.

PDF 157

Kitaip vadinosi Pizio. Iš pasakojimų, surinktų Kauno apylinkėse, aiškėja, kaip jau anksčiau matėme straipsnyje „Milda“, kad buvo tam tikra rūšis kerėtojų, arba meilės deivės žynių, vadintų mildauninkais, kurie padėdavo žmonėms meilės reikaluose. Be kitų kerų, jie žinojo tam tikrą sparnuotą nykštuką, vadinamą Kauniu (Kaunis); kerėtojo pasiųstas, jis užpuldavęs jaunuolius, nenorinčius pasiduoti meilės vilionėms, ir jų širdis užkrėsdaves mirtinais meilės nuodais.

PDF 158

Paimk juos ant savus sparnus, Atnešk man juos sveiką tiktai, Nenoriu aš brangių daiktų, Gan man tavo apėmimo)*. Vietos padavimai dar skelbia, kad Kaune, pačioje Nem uno ir Neries upių santakoje, augo dievams skirta giraitė, kuri tęsėsi iki pat pilies, dabar virtusios griuvėsiais. Šią vietą iki šiol vadina šilu, nors joje nematyti jokio medžio.

PDF 160

Taip pat pasakoja, kad Aleksoto priemiestyje, ant vieno kalno, stovėjusi šventykla arba aukuras, skirtas meilės dievybėms. 159 ## Puslapis 159 Iš šių pastebėjimų reikia daryti išvadą, kad pats Kauno miestas pavadinimą gavo veikiau nuo dievaičio Kaunio, o ne nuo kunigaikščio Kūno, Palemono sūnaus, kuris buvęs miesto įkūrėjas. Neneigdami šios istoriko žinios, privalome pažymėti, kad tikėjimas čia minimą dievaitį buvo senesnis už kunigaikščio laikus; vietovės didžiųjų upių santakose turėjo būti daug anksčiau apgyventos, jose visur buvozdievų prieglobsčiai.

PDF 160

Neneigdami šios istoriko žinios, privalome pažymėti, kad tikėjimas čia minimą dievaitį buvo senesnis už kunigaikščio laikus; vietovės didžiųjų upių santakose turėjo būti daug anksčiau apgyventos, jose visur buvozdievų prieglobsčiai. Taip pat Kaunio vardas labiau už Kūno panašesnis į pavadinimą miesto, kuris lietuviškai vadinasi Kaunu (Kaunos). Senovės romėnų vienas iš Kupidono pavadinimų taip pat buvo Caunius.

PDF 245

Tai turėjo būti vienas iš penatų; šios rūšies dievai visuomet būdavo vaizduojami sėdintys rytietiškai, nes jie buvo kilę iš Rytų. Tokia buvo ir pono Kosakovskio nuomonė: tai buvęs Kauno miesto dievas-globėjas, apie ką byloja jo karūna. Trys žuvys tikriausiai simbolizavo tris pro Kauną arba netoli jo tekančias upes: Nerį, Nemuną ir Nevėžį.

PDF 254

Si moneta yra senesnė už mūsų turimą. Senovinė lietuviška moneta, rasta prie Kauno (buvo aptikta ir daugiau, bet jos visos buvo vienodos ir daugiau ar mažiau nukentėjusios). Vienoje pusėje - Gediminaičių herbas Stulpai ir kažkokia neaiški raidė.

PDF 264

Vilniuje šventasis miškas buvo prie Vilnios ir Neries santakos. Kaune - prie Neries ir Nemuno santakos. Kitose vietose ir beveik prie kiekvienos reikšmingesnės gyvenvietės buvo šventi miškeliai, daugiau ar mažiau garsūs.

PDF 269

268 ## Puslapis 268 puikiais statiniais9 10 1, kurių buvo Prūsijoje, kol kryžiuočiai sugriovė. Kaune tarp kitų pojėzuitinių pastatų yra ir namo, sumūryto senoviniu būdu ir iš senovinių medžiagų, griuvėsiai. Pasakojama, jog tai būta lietuvių dievui Perkūnui skirtos šventovės.

PDF 366

Šiuo atveju, kadangi tokių atsitikimų dažniausiai pasitaikydavo miške, kapą pridengia laužu iš kokių nors medžių šakelių ir jį kasmet tam tikrą dieną kas nors padegdavo; sako, kad tai būdavo daroma niekam nematant. Vieną tokį laužą pats mačiau kairiajame Nemuno krante, prie kelio iš Kauno į Prienus, važiuodamas per Išlaužą. Jis yra kairiojoje kelio pusėje, pamiškėje, prie pat vieškelio; kiekvienas žmogus, išsaugojęs vietinį dievobaimingumą, eidamas pro laužą, turi rūpestingai užmesti ant jo kokią nors šakelę.

PDF 489

Si moneta yra senesnė už mūsų turimą. Senovinė lietuviška moneta, rasta prie Kauno (buvo aptikta ir daugiau, bet jos visos buvo vienodos ir daugiau ar mažiau nukentėjusios). Vienoje pusėje — Gediminaičių herbas Stulpai ir kažkokia neaiški raidė.

PDF 180

Tuo metu rytų Lietuvos, t. y. rusiškųjų žemių prekyba daugiausia ėjo Dauguva, o tikrosios Lietuvos ir jai artimųjų sričių — Nemunu. Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas. Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė savo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dviejų didelių upių santakas.

PDF 175

Sportininkus parvežantį traukinį kiekvienoje Lietuvos stotelėje sutiko tūkstantinės minios su gėlėmis, tautos himnu, sveikinimais ir džiaugsmo ašaromis. 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

PDF 13

J. Pfitzneris 1930 m. Pragoję išleistame įdomiame veikale «Grossfürst Witold als Staatsmann» (lietuv. Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.

PDF 246

Kita vertus, priešas irgi iš paskutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse nebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leistis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė darbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir greitosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė pradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sudegino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui; taip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pakeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštautas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą sausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į pilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.

PDF 249

Sugrįžęs po to į Prūsiją, paragino maršalą Šindekopfą, neseniai sutelktos kariuomenės vadą, vėl žygiuoti į Lietuvą— ir tam, kad nauja pilis būtų geriau ginama, ir tam, kad priešas, nuniokojus jo valdas, būtų toliau nustumtas. Tačiau Šindekopfas, atvykęs kur liepiamas, nerado nė buvusios pilies ženklo. Mat Algirdas ir Kęstutis, suprasdami, jog ši prie pat Kauno esanti pilis — nelyginant žaboklės, uždėtos A lg ird a s su griau n a Lietuvai, nutarė trūks plyš k ry žiu o č ių p ilį ją sunaikinti ir po ištisas penkias savaites užtrukusių atkaklių antpuolių galop ją užėmė ir sugriovė ligi pamatų.

PDF 134

Kaune buvo rastas tos deivės stabas. Šio atradimo smulkmenas man papasakojo gerbiamas profesorius ponas Laurinavičius. „Reikėtų priminti ir tai, - rašoma jo laiške, - jog amžiną atilsį kunigas Pranckevičius, buvęs Kauno klebonas (klebonavęs maždaug prieš amžiną atilsį kunigą Pucilovskį) savo dienoraštyje (jis ir šiandien yra klebonijoje) taip aprašo šį įvykį: „Aš, norėdamas savo bute, klebonijoje, pasidaryti sandėliuką, prieš išvykdamas į Kleboniškes, įsakiau nurodytoje vietoje, sienoje, iškirsti angą ir ją sutvirtinti.

PDF 9

Tačiau dauguma kalbininkų pagrįstai linksta prie asmenvardinės Kauno vardo kilmės aiškinimo. Taigi Kauno miesto vardas kilęs iš seno lietuviško vardo Kaunas, ilgainiui virtusio pavarde. Taip pat galima išgirsti skirtingų nuomonių kalbant apie Kauno reikšmę Lietuvos kultūros, ūkio ar visuomenės bei politikos gyvenimui, ne visada sutinkama su Kauno įvardijimu antruoju Lietuvos miestu.

PDF 65

Kallno sankrovos teisė, "muitlĮ karas" ir Hanzos kontoros Kaune sunykimas. Kaunas - regiono prekybos centras. Zvilgsnis i Kauno amatus, turglĮ ir karčemas.