Vytautas Kauno sutarties su Ordinu atveju veikė savarankiškai, kai jam to reikėjo politikoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 224
Bet mes taip pat žinom, kad jis tas sutartis panaudodavo savo politikai, pav., su vokiečiais ir su Lenkija; o kai jam būdavo reikalas savarankiškai veikti, pav., kad ir Kauno sutartis su Ordinu, jis pasielgdavo savarankiškai: visi tuo atžvilgiu pasižadėjimai žadų keliais ir nueidavo.
XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį nutiesta geležinkelio atšaka per Kauną į Karaliaučių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 120
Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nutiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.
Po santykių su Lenkija sunormavimo buvo atstatytos Kauno ir kitos ordino pasienyje sugriautos pilys.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 138-139
Sunormavęs santykius su Lenkija, jis tuojau sumažino savo draugiškumą ordinui. Atstatęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo raginti žemaičius keltis pas jį. Ordinas, remdamasis Salyno sutartim, reikalavo, kad pabėgėliai žemaičiai būtų jam grąžinami.
1831 m. birželį Antano Gelgaudo vadovaujama Lenkijos karalystės kariuomenė lengvai užėmė Kauną.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 105
1831 m. birželį į Lietuvą strateginiais sumetimais buvo pasiųsta reguliarioji Lenkijos karalystės kariuomenė, apie 12,6 tūkst. karių, kuriai vadovavo generolas Antanas Gelgaudas. Ji lengvai užėmė Kauną, bet Vilniaus pulti neskubėjo, nes kūrė Laikinąją Lenkijos vyriausybę Lietuvoje.
Kaunas tačiau buvo per toli nuo ordino žemių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 258
Kronistų mėgstamus didelius pagonių aukų skaičius paprastai reikia dešimteriopai sumažinti. Kaunas tačiau buvo per toli nuo ordino žemių. Kryžiuočiai nepaliko čia jokios savo bazės.
1385 metų rugpjūtį didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas ties Kaunu persikėlė per Nemuną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 56-57
40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenkijos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos rankos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos.
1950 m. Kauno universitetas buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 223
Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslas politizuotas (dėstytas privalomas marksizmo-leninizmo kursas), aukštosios mokyklos pertvarkytos pagal SSRS aukštųjų mokyklų sistemą. Valdžia atvirai kišosi į aukštųjų mokyklų reikalus, savo nuožiūra pakeitė Alma Mater pavadinimus (1950 m. Vytauto Didžiojo universitetas, tuomet jau pavadintas Kauno universitetu, reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą).
Žygimantas Vilniaus miestiečiams leido be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, įskaitant Kauną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 233
Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių papročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Brastoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po keturių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui praneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjūčio 19 d.
Vytauto laikais Kaunas kartu su Vilniumi ir Trakais išryškėjo kaip Lietuvos gotikos epicentro dalis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net stačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.
1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 130
Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams nusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pavasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o rugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidūrė Vokietijos ir Austrijos kariuomenių kontroliuojamoje zonoje. Toje teritorijoje gyveno lenkai, lietuviai, latviai ir baltarusiai.
1413 m. sausio 28 d. Salyne prie Kauno vyko derybos su Vokiečių ordino maršalu Mykolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 49
Pagrindinis konfliktas su Vokiečių ordinu vyko dėl Žemaitijos. Šio konflikto esmę paaiškina įdomi detalė: 1413 m. sausio 28 d. derybose Salyne (prie Kauno) su Vokiečių ordino pasiuntinybės vadovu maršalu Mykolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu įvyko įdomus pašnekesys.
1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai, remiami svečių ir Livonijos magistro, išgriovė lietuvių pilį Kaune.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 257
Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pačioje Lietuvoje. Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su (^10) **SRP, II, 72, 505-507 p.
1382 m. birželio pabaigoje kryžiuočiai sunaikino Kauno apylinkėje ant Neries kranto stovėjusią Eigulių pilį.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 281
Galutinai subrendus vidaus karui, tik ginklas begalėjo surasti išeitį iš susidariusios tragiškos būklės. Tuo pat laiku (1382 birželio gale) kryžiuočiai įsiveržę Lietuvon ir sunaikinę Kauno apylinkėj ant Neries kranto Eigulių pilį, traukė prie Kęstučio Trakų. Briežuolės kaime liepos 6 d.
Atšilimo laikotarpiu sovietinės industrializacijos metu Lietuvoje pastatyta Kauno hidroelektrinė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 218
visų gyventojų. Atšilimo laikotarpiu Lietuvoje pagal sovietinį modelį vykstant sparčiai industrializacijai ir urbanizacijai, septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį pastatyta daug didelių naujų pramonės įmonių (Kauno HES, Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, Jonavos azotinių trąšų gamykla, Ignalinos atominė elektrinė (AE)). Dėl industrializacijos šalyje smarkiai padaugėjo darbininkų (1960 m.
Romas Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 233
5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 233 Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą.
Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno minimas tarp europinės reikšmės meno kūrinių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 82
Sukurti europinės reikšmės kūriniai: Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ar Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno.
Kaune, buvusioje Kęstučio pilies vietoje, buvo pastatyta tvirta mūrinė Marienwerderio pilis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 285
Tada Kaune, buvusioje Kęstučio pilies vietoje, buvo pastatyta tvirta mūrinė pilis, Marienwerder, kokių iki tol prie Nemuno nebuvo. Pilies sienos buvo 14 pėdų storumo.
Birželio 10 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įsteigta Kaune.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 235
Kadangi iniciatyvinę grupę sudarė visoje šalyje žinomi inteligentai ir jų skelbiamas tautinio atgimimo idėjas parėmė daugelis garsių visuomenės veikėjų (Vytautas Petkevičius, Justinas Marcinkevičius), žinia apie LPS iniciatyvinę grupę žaibiškai pasklido po visą Lietuvą. Birželio 10 dieną LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, liepos 6 – Klaipėdoje. Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab.
Makrai pasirinkus Kauną bylos sprendimo vieta, abi pusės ten pristatinėjo savo liudininkus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 353
Pasirinkus Makrai Kauną bylos sprendimo vieta, abi pusi ten pristatinėjo savo liudininkus. Nors arbitras viso Žemaitijos klausimo iš esmės nesvarstė, ordinas paklojo dokumentus nuo Mindaugo laikų^11.
Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 180
Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.
Aleksandras garantavo Vilniaus miestiečiams laisvą prekių laivybą Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 245
), Aleksandras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas privačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Malmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsakymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. Toks didžiojo kunigaikščio Aleksandro rūpinimasis savo sostinės gyventojų gerove buvo nutrauktas grėsmingų caro Ivano Vasiljevičiaus užmačių.
1413 metų rudenį Vytautas ir Jogaila Nemunu keliavo iš Merkinės į Kauną, o iš Kauno plaukė iki Dubysos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 124
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
Kaunas buvo įkurtas Neries ir Nemuno santakoje ir pavadintas įkūrėjo atminimui.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 61
Kūno, arba Kūnasijaus, valstybė buvo ribojama Nemunu, Dubysa, Nevėžiu ir Vilija, arba (gimtosios kalbos žodžiu) Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vienas iš žymiausių Lietuvoje.
Ragainės komtūras išsklaidė Kauno tvirtovę iš griuvėsių kelti mėginusius darbininkus ir išardė pradėtą pilį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 246
Kita vertus, priešas irgi iš paskutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse nebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leistis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė darbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir greitosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė pradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sudegino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui; taip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pakeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštautas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą sausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į pilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.
Žiemą Vytautas tylomis miškais priėjo prie Kauno, tikėdamasis užimti miestą ir pilį Neries bei Nemuno santakoje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 322
Atėjo žiema, vis dėlto lietuviams ji nebuvo nė kiek ne ramesnė kaip vasara, nes Vytautas nevengė išpuolių ir iš žiemos stovyklos. Kadangi Kaunas Neries ir N e s ė k m in g a i m ė g in a Nemuno santakoje vasarą p u lti K au n ą sunkiau prieinamas, tuo tarpu žiemą, užšalus vandenims, be vargo apsupamas, todėl Vytautas, tikėdamasis jį paimti, priėjo tylomis miškais ir netikėtai pasirodė su kariuomene prie pylimo. Pilį ir miestą, smarkiai įtvirtintus, gynė stambios lietuvių bei lenkų samdytinių įgulos.
Dėl stiprių lietuvių ir lenkų samdytinių įgulų Vytautui Kauną apsiausti buvo sunkiau, nei jis tikėjosi.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 322
Atėjo žiema, vis dėlto lietuviams ji nebuvo nė kiek ne ramesnė kaip vasara, nes Vytautas nevengė išpuolių ir iš žiemos stovyklos. Kadangi Kaunas Neries ir N e s ė k m in g a i m ė g in a Nemuno santakoje vasarą p u lti K au n ą sunkiau prieinamas, tuo tarpu žiemą, užšalus vandenims, be vargo apsupamas, todėl Vytautas, tikėdamasis jį paimti, priėjo tylomis miškais ir netikėtai pasirodė su kariuomene prie pylimo. Pilį ir miestą, smarkiai įtvirtintus, gynė stambios lietuvių bei lenkų samdytinių įgulos.
Vytautas Kaune pastatė šv. Pranciškaus ordino vienuoliams bažnyčią bei vienuolyną ir dosniai juos apdovanojo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 359
Tuo metu Andrius Vygandas, Starodubo kunigaikštis, raštiškai pasižadėjo būti ištikimas karaliui: Vytautui mirus, jis esą su kitais Lietuvos kunigaikščiais nepripažinsiąs kitos valdžios, kaip Lenkijos karaliaus Jogailos. Vytautas, sugrįžęs į Lietuvą, panoro pareikšti padėką gerajam viešpačiui dievui už neseniai patirtą malonę, leidusią jam sveikam ir gyvam pasprukti iš nelemtojo praėjusių metų mūšio, todėl pastatė šv. Pranciškaus ordino vienuoliams iš pradžių Kaune, o vėliau Ašmenoje bažnyčią bei vienuolyną ir dosniai juos apdovanojo.
Jogaila, susitaręs su Vytautu ir dėdamasis turįs kitų ketinimų, atvyko į Kauną.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 369
Vis dėlto radosi ir tokių, kurie, norėdami numalšinti šį svetimo kraujo troškulį, įspėjo Jogailą, kad pačioje pradžioje užgesintų įsiliepsnojančią ir bemaž jau įsiplieskiančią karo ugnį. Susitaręs su Vytautu, Jogaila, dėdamasis turįs visai kitų ketinimų, atvyko į Kauną. Nelyginant į vaišes čia pasikvietė kryžiuočių vadovus.
Kadangi Kauno priemiestis vadinosi Aleksotu, Narbutas lietuviškosios Aleksotos grožį apdainuojančias dainas siejo su Kauno apylinkėmis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 31
Akstiną domėtis „meilės ir piršlybų“ deive Aleksotą Milda davė D. Sybinskio aprašytoji antikinė „stebėtino gražumo nimfa Alexothe“. Kadangi vienas Kauno priemiestis vadinosi 16 Žr.: Lietuvių kalbos žodynas / Atsak. redaktorius J. Kruopas. V., 1968.-T. I.-P. 1118. 31 ## Puslapis 31 Aleksotu, tai dainas, kuriose apdainuojamas lietuviškosios Aleksotos grožis, T. Narbutas ir išgirsta Kauno apylinkėse.
Narbutas Kauno apylinkėse lokalizavo Mildos kultą ir pažymėjo, kad vienas senojo Kauno priemiestis tebevadinosi Aleksotu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 31
Akstiną domėtis „meilės ir piršlybų“ deive Aleksotą Milda davė D. Sybinskio aprašytoji antikinė „stebėtino gražumo nimfa Alexothe“. Kadangi vienas Kauno priemiestis vadinosi 16 Žr.: Lietuvių kalbos žodynas / Atsak. redaktorius J. Kruopas. V., 1968.-T. I.-P. 1118. 31 ## Puslapis 31 Aleksotu, tai dainas, kuriose apdainuojamas lietuviškosios Aleksotos grožis, T. Narbutas ir išgirsta Kauno apylinkėse.
Narbutas rašo, kad Kaune buvo rastas deivės stabas, o atradimo smulkmenas jam papasakojo profesorius Laurinavičius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 135
Remdamasis šio rankraščio aprašymu, dailininkas Pjetras Rosis nupiešė tą gotiško stiliaus šventyklą. Kaune buvo rastas tos deivės stabas. Šio atradimo smulkmenas man papasakojo gerbiamas profesorius ponas Laurinavičius.
Narbutas nurodo, kad tarp Kauno ir Vilkijos, prie Zapyškio, tekėjo upelis, kadaise vadintas Upinės, o vėliau Išganytojo upeliu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Man pasisekė toks tyrimas. Kairiajame Nemuno krante, tarp Kauno ir Vilkijos, yra mažas Zapyškio miestelis; privažiuojant prie jo iš Kauno, per kelią teka mažas upelis, kadaise vadintas Upinės upeliu, dabar - Išganytojo. Vasarą per kiekvieną šventę, ypač per šv.
Narbutas iš Kauno apylinkių pasakojimų kildino žinią apie mildauninkus, meilės deivės žynius, padėjusius žmonėms meilės reikaluose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 157
Kitaip vadinosi Pizio. Iš pasakojimų, surinktų Kauno apylinkėse, aiškėja, kaip jau anksčiau matėme straipsnyje „Milda“, kad buvo tam tikra rūšis kerėtojų, arba meilės deivės žynių, vadintų mildauninkais, kurie padėdavo žmonėms meilės reikaluose. Be kitų kerų, jie žinojo tam tikrą sparnuotą nykštuką, vadinamą Kauniu (Kaunis); kerėtojo pasiųstas, jis užpuldavęs jaunuolius, nenorinčius pasiduoti meilės vilionėms, ir jų širdis užkrėsdaves mirtinais meilės nuodais.
Pasak Narbuto minimų vietos padavimų, Kauno Nemuno ir Neries santakoje augusi dievams skirta giraitė tęsėsi iki pilies griuvėsių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 158
Paimk juos ant savus sparnus, Atnešk man juos sveiką tiktai, Nenoriu aš brangių daiktų, Gan man tavo apėmimo)*. Vietos padavimai dar skelbia, kad Kaune, pačioje Nem uno ir Neries upių santakoje, augo dievams skirta giraitė, kuri tęsėsi iki pat pilies, dabar virtusios griuvėsiais. Šią vietą iki šiol vadina šilu, nors joje nematyti jokio medžio.
Narbutas Kauno pavadinimą veikiau kildino iš dievaičio Kaunio nei iš Palemono sūnumi laikyto kunigaikščio Kūno.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 160
Taip pat pasakoja, kad Aleksoto priemiestyje, ant vieno kalno, stovėjusi šventykla arba aukuras, skirtas meilės dievybėms. 159 ## Puslapis 159 Iš šių pastebėjimų reikia daryti išvadą, kad pats Kauno miestas pavadinimą gavo veikiau nuo dievaičio Kaunio, o ne nuo kunigaikščio Kūno, Palemono sūnaus, kuris buvęs miesto įkūrėjas. Neneigdami šios istoriko žinios, privalome pažymėti, kad tikėjimas čia minimą dievaitį buvo senesnis už kunigaikščio laikus; vietovės didžiųjų upių santakose turėjo būti daug anksčiau apgyventos, jose visur buvozdievų prieglobsčiai.
Narbutas teigė, kad Kaunio vardas labiau nei Kūno vardas primena lietuvišką Kauno pavadinimą Kaunas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 160
Neneigdami šios istoriko žinios, privalome pažymėti, kad tikėjimas čia minimą dievaitį buvo senesnis už kunigaikščio laikus; vietovės didžiųjų upių santakose turėjo būti daug anksčiau apgyventos, jose visur buvozdievų prieglobsčiai. Taip pat Kaunio vardas labiau už Kūno panašesnis į pavadinimą miesto, kuris lietuviškai vadinasi Kaunu (Kaunos). Senovės romėnų vienas iš Kupidono pavadinimų taip pat buvo Caunius.
Narbutas perteikia Kosakovskio nuomonę, kad rastasis atvaizdas buvęs Kauno miesto dievas globėjas, kaip rodžiusi jo karūna.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 245
Tai turėjo būti vienas iš penatų; šios rūšies dievai visuomet būdavo vaizduojami sėdintys rytietiškai, nes jie buvo kilę iš Rytų. Tokia buvo ir pono Kosakovskio nuomonė: tai buvęs Kauno miesto dievas-globėjas, apie ką byloja jo karūna. Trys žuvys tikriausiai simbolizavo tris pro Kauną arba netoli jo tekančias upes: Nerį, Nemuną ir Nevėžį.
Prie Kauno rastos senovinės lietuviškos monetos vienoje pusėje buvo Gediminaičių Stulpai ir neaiški raidė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 254
Si moneta yra senesnė už mūsų turimą. Senovinė lietuviška moneta, rasta prie Kauno (buvo aptikta ir daugiau, bet jos visos buvo vienodos ir daugiau ar mažiau nukentėjusios). Vienoje pusėje - Gediminaičių herbas Stulpai ir kažkokia neaiški raidė.
Narbutas nurodo, kad Kauno šventasis miškas buvęs prie Neries ir Nemuno santakos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 264
Vilniuje šventasis miškas buvo prie Vilnios ir Neries santakos. Kaune - prie Neries ir Nemuno santakos. Kitose vietose ir beveik prie kiekvienos reikšmingesnės gyvenvietės buvo šventi miškeliai, daugiau ar mažiau garsūs.
Narbutas rašo, kad Kaune tarp pojėzuitinių pastatų buvo senoviniu būdu ir iš senovinių medžiagų sumūryto namo griuvėsiai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 269
268 ## Puslapis 268 puikiais statiniais9 10 1, kurių buvo Prūsijoje, kol kryžiuočiai sugriovė. Kaune tarp kitų pojėzuitinių pastatų yra ir namo, sumūryto senoviniu būdu ir iš senovinių medžiagų, griuvėsiai. Pasakojama, jog tai būta lietuvių dievui Perkūnui skirtos šventovės.
Narbutas rašo, kad prie kelio iš Kauno į Prienus, važiuodamas per Išlaužą, kairiajame Nemuno krante matė kapą dengusį laužą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 366
Šiuo atveju, kadangi tokių atsitikimų dažniausiai pasitaikydavo miške, kapą pridengia laužu iš kokių nors medžių šakelių ir jį kasmet tam tikrą dieną kas nors padegdavo; sako, kad tai būdavo daroma niekam nematant. Vieną tokį laužą pats mačiau kairiajame Nemuno krante, prie kelio iš Kauno į Prienus, važiuodamas per Išlaužą. Jis yra kairiojoje kelio pusėje, pamiškėje, prie pat vieškelio; kiekvienas žmogus, išsaugojęs vietinį dievobaimingumą, eidamas pro laužą, turi rūpestingai užmesti ant jo kokią nors šakelę.
Prie Kauno rasta senovinė lietuviška moneta, kurios vienoje pusėje buvo Gediminaičių Stulpai ir neaiški raidė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 489
Si moneta yra senesnė už mūsų turimą. Senovinė lietuviška moneta, rasta prie Kauno (buvo aptikta ir daugiau, bet jos visos buvo vienodos ir daugiau ar mažiau nukentėjusios). Vienoje pusėje — Gediminaičių herbas Stulpai ir kažkokia neaiški raidė.
Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 180
Tuo metu rytų Lietuvos, t. y. rusiškųjų žemių prekyba daugiausia ėjo Dauguva, o tikrosios Lietuvos ir jai artimųjų sričių — Nemunu. Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas. Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė savo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dviejų didelių upių santakas.
1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 175
Sportininkus parvežantį traukinį kiekvienoje Lietuvos stotelėje sutiko tūkstantinės minios su gėlėmis, tautos himnu, sveikinimais ir džiaugsmo ašaromis. 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.
Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 13
J. Pfitzneris 1930 m. Pragoję išleistame įdomiame veikale «Grossfürst Witold als Staatsmann» (lietuv. Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.
Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė dar bininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir grei tosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė pradėtą pilį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 246
Kita vertus, priešas irgi iš paskutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse nebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leistis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė darbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir greitosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė pradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sudegino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui; taip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pakeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštautas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą sausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į pilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.
Algirdas ir Kęstutis po penkias savaites trukusių antpuolių užėmė ir iki pamatų sugriovė prie Kauno buvusią kryžiuočių pilį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 249
Sugrįžęs po to į Prūsiją, paragino maršalą Šindekopfą, neseniai sutelktos kariuomenės vadą, vėl žygiuoti į Lietuvą— ir tam, kad nauja pilis būtų geriau ginama, ir tam, kad priešas, nuniokojus jo valdas, būtų toliau nustumtas. Tačiau Šindekopfas, atvykęs kur liepiamas, nerado nė buvusios pilies ženklo. Mat Algirdas ir Kęstutis, suprasdami, jog ši prie pat Kauno esanti pilis — nelyginant žaboklės, uždėtos A lg ird a s su griau n a Lietuvai, nutarė trūks plyš k ry žiu o č ių p ilį ją sunaikinti ir po ištisas penkias savaites užtrukusių atkaklių antpuolių galop ją užėmė ir sugriovė ligi pamatų.
Kaune buvo rastas tos deivės stabas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 134
Kaune buvo rastas tos deivės stabas. Šio atradimo smulkmenas man papasakojo gerbiamas profesorius ponas Laurinavičius. „Reikėtų priminti ir tai, - rašoma jo laiške, - jog amžiną atilsį kunigas Pranckevičius, buvęs Kauno klebonas (klebonavęs maždaug prieš amžiną atilsį kunigą Pucilovskį) savo dienoraštyje (jis ir šiandien yra klebonijoje) taip aprašo šį įvykį: „Aš, norėdamas savo bute, klebonijoje, pasidaryti sandėliuką, prieš išvykdamas į Kleboniškes, įsakiau nurodytoje vietoje, sienoje, iškirsti angą ir ją sutvirtinti.
Tačiau dauguma kalbininkų pagrįstai linksta prie asmenvardinės Kauno vardo kilmės aiškinimo.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 9
Tačiau dauguma kalbininkų pagrįstai linksta prie asmenvardinės Kauno vardo kilmės aiškinimo. Taigi Kauno miesto vardas kilęs iš seno lietuviško vardo Kaunas, ilgainiui virtusio pavarde. Taip pat galima išgirsti skirtingų nuomonių kalbant apie Kauno reikšmę Lietuvos kultūros, ūkio ar visuomenės bei politikos gyvenimui, ne visada sutinkama su Kauno įvardijimu antruoju Lietuvos miestu.
Kallno sankrovos teisė, "muitlĮ karas" ir Hanzos kontoros Kaune sunykimas.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 65
Kallno sankrovos teisė, "muitlĮ karas" ir Hanzos kontoros Kaune sunykimas. Kaunas - regiono prekybos centras. Zvilgsnis i Kauno amatus, turglĮ ir karčemas.