Kaunas

PDF 196

Sukilėliai užimtame Kaune pastatė \nvokiečius prieš įvykusį faktą – užėmus radiją 1941 m. birželio 23 d. LAF \natstovas Leo­nas Prapuolenis pranešė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai at-\ngimstančios Lietuvos Vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepri-\nklausomą Lietuvos valstybę“, kad „jaunoji Lietuvos valstybė entuzias-\ntingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais“, \nnegailėta šiltų žodžių nacių Vokietijai, kuri „išgelbėjo Europos kultūrą ir \ncivilizaciją“ nuo raudonojo teroro, lietuviai pakviesti imtis ginklo ir padė-\nti vokiečių kariuomenei.

PDF 224

Bet mes taip pat žinom, kad jis tas sutartis panaudodavo savo politikai, pav., su vokiečiais ir su Lenkija; o kai jam būdavo reikalas savarankiškai veikti, pav., kad ir Kauno sutartis su Ordinu, jis pasielgdavo savarankiškai: visi tuo at­ žvilgiu pasižadėjimai žadų keliais ir nueidavo.

PDF 120

Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis \nPeterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių \n(Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nu-\ntiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

PDF 138-139

Sunormavęs santykius su Lenkija, jis tuojau sumažino savo draugiškumą ordinui. Atsta- tęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo raginti žemaičius keltis pas jį. Ordinas, remdamasis Salyno su- tartim, reikalavo, kad pabėgėliai žemaičiai būtų jam grąžinami.

PDF 105

1831 m. birželį į Lietuvą strateginiais sumetimais buvo pasiųsta re-\nguliarioji Lenkijos karalystės kariuomenė, apie 12,6 tūkst. karių, kuriai \nvadovavo generolas Antanas Gelgaudas. Ji lengvai užėmė Kauną, bet Vil-\nniaus pulti neskubėjo, nes kūrė Laikinąją Lenkijos vyriausybę Lietuvoje.

PDF 258

Kronistų mėgsta­ mus didelius pagonių aukų skaičius paprastai reikia dešimteriopai sumažinti. Kaunas tačiau buvo per toli nuo ordino žemių. Kryžiuočiai nepaliko čia jokios savo bazės.

PDF 56-57

40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki­ jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran­ kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip­ rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi­ ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio­ kotos.

PDF 223

Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslas politizuotas (dėstytas priva- lomas marksizmo-leninizmo kursas), aukštosios mokyklos pertvarky- tos pagal SSRS aukštųjų mokyklų sistemą. Valdžia atvirai kišosi į aukš- tųjų mokyklų reikalus, savo nuožiūra pakeitė Alma Mater pavadinimus (1950 m. Vytauto Didžiojo universitetas, tuomet jau pavadintas Kauno universitetu, reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą).

PDF 233

Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos\nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti\nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos,\nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 56

Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, \nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje \n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas). Konfesijų paribio ar net \nstačiatikių erdvėje atsirado ir gotikinių katalikų bažnyčių.

PDF 130

Kitas valstybės modeliavimo etapas prasidėjo, kai, karo veiksmams \nnusiaubus Lietuvos žemes, ji pateko į Vokietijos okupaciją – 1915 m. pa-\nvasarį vokiečiai be mūšio paėmė strategiškai svarbią Kauno tvirtovę, o \nrugsėjo 15-ąją įžengė į Vilnių – taip senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės \nteritorija, per padalijimus tekusi Rusijai, atsidūrė Vokietijos ir Austrijos \nkariuomenių kontroliuojamoje zonoje. Toje teritorijoje gyveno lenkai, \nlietuviai, latviai ir baltarusiai.

PDF 49

Pagrindinis konfliktas su Vokiečių ordinu vyko dėl Žemaitijos. Šio \nkonflikto esmę paaiškina įdomi detalė: 1413 m. sausio 28 d. derybose Sa-\nlyne (prie Kauno) su Vokiečių ordino pasiuntinybės vadovu maršalu My-\nkolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu įvyko įdomus pašnekesys.

PDF 257

Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pa­\nčioje Lietuvoje. Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir\nItalijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362\npavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno\nir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su\n(^10) **SRP, II, 72, 505-507 p.

PDF 281

Galutinai subrendus vidaus karui, tik ginklas begalėjo surasti\nišeitį iš susidariusios tragiškos būklės. Tuo pat laiku (1382 birželio\ngale) kryžiuočiai įsiveržę Lietuvon ir sunaikinę Kauno apylinkėj\nant Neries kranto Eigulių pilį, traukė prie Kęstučio Trakų. Brie­\nžuolės kaime liepos 6 d.

PDF 218

visų gyventojų. Atšilimo laikotarpiu Lietuvoje pagal sovietinį modelį vykstant sparčiai industrializacijai ir urbanizacijai, septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį pasta- tyta daug didelių naujų pramonės įmonių (Kauno HES, Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, Jonavos azotinių trąšų gamykla, Ignalinos atominė elektrinė (AE)). Dėl industrializacijos šalyje smarkiai padaugėjo darbi- ninkų (1960 m.

PDF 233

5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S\n233\nUžsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, statė pa-\nminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose. \nR. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino ne-\nformalių jaunimo grupių judėjimą.

PDF 82

Sukurti europinės reikšmės kūriniai: Vilniaus katedros Šv. Kazimie- ro koplyčia, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ar Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno.

PDF 285

Tada Kaune, buvusioje Kęstučio pilies vietoje, buvo pa­\nstatyta tvirta mūrinė pilis, Marienwerder, kokių iki tol prie Ne­\nmuno nebuvo. Pilies sienos buvo 14 pėdų storumo.

PDF 235

Kadangi iniciatyvinę grupę sudarė visoje šalyje žinomi in- teligentai ir jų skelbiamas tautinio atgimimo idėjas parėmė daugelis garsių visuomenės veikėjų (Vytautas Petkevičius, Justinas Marcinkevičius), žinia apie LPS iniciatyvinę grupę žaibiškai pasklido po visą Lietuvą. Birželio 10 dieną LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, liepos 6 – Klaipėdoje. Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab.

PDF 353

Pasirinkus Makrai Kauną bylos sprendimo vieta, abi pusi ten\npristatinėjo savo liudininkus. Nors arbitras viso Žemaitijos klau­\nsimo iš esmės nesvarstė, ordinas paklojo dokumentus nuo Mindaugo\nlaikų^11.

PDF 180

Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirma-\nsis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos na-\nrių teismas už antivalstybinę veiklą.

PDF 245

), Aleksan­\ndras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo \nmetu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri­\nvačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal­\nmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsa­\nkymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva \nlaivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil­\nniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla \nvisur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. Toks didžio­\njo kunigaikščio Aleksandro rūpinimasis savo sostinės \ngyventojų gerove buvo nutrauktas grėsmingų caro Ivano Va- \nsiljevičiaus užmačių.

PDF 124

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­\ngijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir\nja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios\nvietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.

PDF 61

Kūno, arba Kūnasijaus, valstybė buvo ribojama Nemunu, Duby­ sa, Nevėžiu ir Vilija, arba (gimtosios kalbos žodžiu) Nerimi. Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo at­ minimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vie­ nas iš žymiausių Lietuvoje.

PDF 246

Kita vertus, priešas irgi iš pas­\nkutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse\nnebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leis­\ntis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė dar­\nbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir grei­\ntosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė\npradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sude­\ngino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui;\ntaip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pa­\nkeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštau­\ntas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą\nsausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į\npilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.

PDF 322

Atėjo žiema, vis dėlto lietuviams ji nebuvo nė\nkiek ne ramesnė kaip vasara, nes Vytautas nevengė iš­\npuolių ir iš žiemos stovyklos.\nKadangi Kaunas Neries ir\nN e s ė k m in g a i m ė g in a\nNemuno\nsantakoje\nvasarą\np u lti K au n ą\nsunkiau prieinamas, tuo tarpu\nžiemą, užšalus vandenims, be\nvargo apsupamas, todėl Vytautas, tikėdamasis jį pa­\nimti, priėjo tylomis miškais ir netikėtai pasirodė su ka­\nriuomene prie pylimo. Pilį ir miestą, smarkiai įtvirtin­\ntus, gynė stambios lietuvių bei lenkų samdytinių įgulos.

PDF 322

Atėjo žiema, vis dėlto lietuviams ji nebuvo nė\nkiek ne ramesnė kaip vasara, nes Vytautas nevengė iš­\npuolių ir iš žiemos stovyklos.\nKadangi Kaunas Neries ir\nN e s ė k m in g a i m ė g in a\nNemuno\nsantakoje\nvasarą\np u lti K au n ą\nsunkiau prieinamas, tuo tarpu\nžiemą, užšalus vandenims, be\nvargo apsupamas, todėl Vytautas, tikėdamasis jį pa­\nimti, priėjo tylomis miškais ir netikėtai pasirodė su ka­\nriuomene prie pylimo. Pilį ir miestą, smarkiai įtvirtin­\ntus, gynė stambios lietuvių bei lenkų samdytinių įgulos.

PDF 359

Tuo metu Andrius Vygandas, Starodubo kunigaikštis, raštiškai pasižadėjo būti ištikimas karaliui: Vytautui mirus, jis esą su kitais Lietuvos kunigaikščiais nepripažinsiąs ki­ tos valdžios, kaip Lenkijos karaliaus Jogailos. Vytautas, sugrįžęs į Lietuvą, panoro pareikšti padėką gerajam viešpačiui dievui už neseniai patirtą malonę, leidusią jam sveikam ir gyvam pasprukti iš nelemtojo praėjusių metų mūšio, todėl pastatė šv. Pranciškaus ordino vienuo­ liams iš pradžių Kaune, o vėliau Ašmenoje bažnyčią bei vienuolyną ir dosniai juos apdovanojo.

PDF 369

Vis dėlto radosi ir tokių, kurie, norėdami nu­\nmalšinti šį svetimo kraujo troškulį, įspėjo Jogailą, kad\npačioje pradžioje užgesintų įsiliepsnojančią ir bemaž\njau įsiplieskiančią karo ugnį. Susitaręs su Vytautu, Jo­\ngaila, dėdamasis turįs visai kitų ketinimų, atvyko į\nKauną. Nelyginant į vaišes čia pasikvietė kryžiuočių\nvadovus.

PDF 31

Akstiną domėtis „meilės ir piršlybų“ deive Aleksotą Mil­\nda davė D. Sybinskio aprašytoji antikinė „stebėtino gražumo\nnimfa Alexothe“. Kadangi vienas Kauno priemiestis vadinosi\n16\nŽr.: Lietuvių kalbos žodynas / Atsak. redaktorius J. Kruopas. -\nV., 1968.-T. I.-P. 1118.\n31\n\n## Puslapis 31\n\nAleksotu, tai dainas, kuriose apdainuojamas lietuviškosios\nAleksotos grožis, T. Narbutas ir išgirsta Kauno apylinkėse.

PDF 31

Akstiną domėtis „meilės ir piršlybų“ deive Aleksotą Mil­\nda davė D. Sybinskio aprašytoji antikinė „stebėtino gražumo\nnimfa Alexothe“. Kadangi vienas Kauno priemiestis vadinosi\n16\nŽr.: Lietuvių kalbos žodynas / Atsak. redaktorius J. Kruopas. -\nV., 1968.-T. I.-P. 1118.\n31\n\n## Puslapis 31\n\nAleksotu, tai dainas, kuriose apdainuojamas lietuviškosios\nAleksotos grožis, T. Narbutas ir išgirsta Kauno apylinkėse.

PDF 135

Remdamasis šio rankraščio aprašymu, dai­\nlininkas Pjetras Rosis nupiešė tą gotiško stiliaus šventyklą.\nKaune buvo rastas tos deivės stabas. Šio atradimo smulkme­\nnas man papasakojo gerbiamas profesorius ponas Laurinavi­\nčius.

PDF 144

Man pasisekė toks tyrimas. Kairiajame Nemuno krante,\ntarp Kauno ir Vilkijos, yra mažas Zapyškio miestelis; priva­\nžiuojant prie jo iš Kauno, per kelią teka mažas upelis, kadaise\nvadintas Upinės upeliu, dabar - Išganytojo. Vasarą per kiek­\nvieną šventę, ypač per šv.

PDF 157

Kitaip vadinosi Pizio. Iš pasakojimų, surinktų Kauno apylinkėse, aiškėja, kaip jau anksčiau matėme straipsnyje „Milda“, kad buvo tam tikra rūšis kerėtojų, arba meilės deivės žynių, vadintų mildaunin- kais, kurie padėdavo žmonėms meilės reikaluose. Be kitų ke­ rų, jie žinojo tam tikrą sparnuotą nykštuką, vadinamą Kauniu (Kaunis); kerėtojo pasiųstas, jis užpuldavęs jaunuolius, neno­ rinčius pasiduoti meilės vilionėms, ir jų širdis užkrėsdaves mir­ tinais meilės nuodais.

PDF 158

Paimk juos ant savus sparnus, Atnešk man juos sveiką tiktai, Nenoriu aš brangių daiktų, Gan man tavo apėmimo)*. Vietos padavimai dar skelbia, kad Kaune, pačioje Nem u­ no ir Neries upių santakoje, augo dievams skirta giraitė, kuri tęsėsi iki pat pilies, dabar virtusios griuvėsiais. Šią vietą iki šiol vadina šilu, nors joje nematyti jokio medžio.

PDF 160

Taip pat pasako­\nja, kad Aleksoto priemiestyje, ant vieno kalno, stovėjusi šven­\ntykla arba aukuras, skirtas meilės dievybėms.\n159\n\n## Puslapis 159\n\nIš šių pastebėjimų reikia daryti išvadą, kad pats Kauno\nmiestas pavadinimą gavo veikiau nuo dievaičio Kaunio, o ne\nnuo kunigaikščio Kūno, Palemono sūnaus, kuris buvęs miesto\nįkūrėjas. Neneigdami šios istoriko žinios, privalome pažymė­\nti, kad tikėjimas čia minimą dievaitį buvo senesnis už kuni­\ngaikščio laikus; vietovės didžiųjų upių santakose turėjo būti\ndaug anksčiau apgyventos, jose visur buvozdievų prieglobs­\nčiai.

PDF 160

Neneigdami šios istoriko žinios, privalome pažymė­\nti, kad tikėjimas čia minimą dievaitį buvo senesnis už kuni­\ngaikščio laikus; vietovės didžiųjų upių santakose turėjo būti\ndaug anksčiau apgyventos, jose visur buvozdievų prieglobs­\nčiai. Taip pat Kaunio vardas labiau už Kūno panašesnis į pa­\nvadinimą miesto, kuris lietuviškai vadinasi Kaunu (Kaunos).\nSenovės romėnų vienas iš Kupidono pavadinimų taip pat\nbuvo Caunius.

PDF 245

Tai turėjo būti vienas iš penatų; šios rūšies dievai vi­\nsuomet būdavo vaizduojami sėdintys rytietiškai, nes jie buvo kilę\niš Rytų. Tokia buvo ir pono Kosakovskio nuomonė: tai buvęs\nKauno miesto dievas-globėjas, apie ką byloja jo karūna. Trys\nžuvys tikriausiai simbolizavo tris pro Kauną arba netoli jo te­\nkančias upes: Nerį, Nemuną ir Nevėžį.

PDF 254

Si moneta yra senesnė už mūsų turimą.\nSenovinė lietuviška moneta, rasta prie Kauno (buvo aptikta\nir daugiau, bet jos visos buvo vienodos ir daugiau ar mažiau\nnukentėjusios). Vienoje pusėje - Gediminaičių herbas Stulpai ir\nkažkokia neaiški raidė.

PDF 264

Vilniuje šventasis miškas buvo prie Vilnios ir Neries san­\ntakos. Kaune - prie Neries ir Nemuno santakos. Kitose vieto­\nse ir beveik prie kiekvienos reikšmingesnės gyvenvietės buvo\nšventi miškeliai, daugiau ar mažiau garsūs.

PDF 269

268\n\n## Puslapis 268\n\npuikiais statiniais9 10 1, kurių buvo Prūsijoje, kol kryžiuočiai su­\ngriovė.\nKaune tarp kitų pojėzuitinių pastatų yra ir namo, sumūryto\nsenoviniu būdu ir iš senovinių medžiagų, griuvėsiai. Pasakoja­\nma, jog tai būta lietuvių dievui Perkūnui skirtos šventovės.

PDF 366

Šiuo atveju, kadangi tokių atsitikimų dažniausiai pasitaikydavo miške, kapą pridengia laužu iš kokių nors me­ džių šakelių ir jį kasmet tam tikrą dieną kas nors padegdavo; sako, kad tai būdavo daroma niekam nematant. Vieną tokį laužą pats mačiau kairiajame Nemuno krante, prie kelio iš Kauno į Prienus, važiuodamas per Išlaužą. Jis yra kairiojoje kelio pusėje, pamiškėje, prie pat vieškelio; kiekvienas žmo­ gus, išsaugojęs vietinį dievobaimingumą, eidamas pro laužą, turi rūpestingai užmesti ant jo kokią nors šakelę.

PDF 489

Si moneta yra senesnė už mūsų turimą. Senovinė lietuviška moneta, rasta prie Kauno (buvo aptikta ir daugiau, bet jos visos buvo vienodos ir daugiau ar mažiau nuken­ tėjusios). Vienoje pusėje — Gediminaičių herbas Stulpai ir kaž­ kokia neaiški raidė.

PDF 180

Tuo metu rytų Lietuvos, t. y. ru- siškųjų žemių prekyba daugiausia ėjo Dauguva, o tikrosios Lie- tuvos ir jai artimųjų sričių — Nemunu. Todėl prie Dauguvos iškilo didelis prekybos centras Polockas, o prie Nemuno — Kaunas. Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė savo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dvie- jų didelių upių santakas.

PDF 175

Sportininkus parvežantį traukinį kie- kvienoje Lietuvos stotelėje sutiko tūkstantinės minios su gėlėmis, tautos himnu, sveikinimais ir džiaugsmo ašaromis. 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

PDF 13

J. Pfitzneris 1930 m. Pragoję išleistame įdomiame veikale «Grossfürst Witold als Staatsmann» (lietuv. Jurgio Talmanto vertimas, Kaunas 1930) reikalavo į šį didį valdovą žiūrėti lietuvių požiūriu.

PDF 246

Kita vertus, priešas irgi iš pas­\nkutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse\nnebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leis­\ntis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė dar­\nbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir grei­\ntosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė\npradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sude­\ngino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui;\ntaip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pa­\nkeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštau­\ntas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą\nsausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į\npilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.

PDF 249

Su­ grįžęs po to į Prūsiją, paragino maršalą Šindekopfą, ne­ seniai sutelktos kariuomenės vadą, vėl žygiuoti į Lie­ tuvą— ir tam, kad nauja pilis būtų geriau ginama, ir tam, kad priešas, nuniokojus jo valdas, būtų toliau nustumtas. Tačiau Šindekopfas, atvykęs kur liepiamas, nerado nė buvusios pilies ženklo. Mat Algirdas ir Kęs­ tutis, suprasdami, jog ši prie pat Kauno esanti pilis — nelyginant žaboklės, uždėtos A lg ird a s su griau n a Lietuvai, nutarė trūks plyš k ry žiu o č ių p ilį ją sunaikinti ir po ištisas penkias savaites užtrukusių atkaklių antpuolių galop ją užėmė ir sugriovė ligi pa­ matų.

PDF 134

Kaune buvo rastas tos deivės stabas. Šio atradimo smulkme­ nas man papasakojo gerbiamas profesorius ponas Laurinavi­ čius. „Reikėtų priminti ir tai, - rašoma jo laiške, - jog amžiną atilsį kunigas Pranckevičius, buvęs Kauno klebonas (klebona­ vęs maždaug prieš amžiną atilsį kunigą Pucilovskį) savo dieno­ raštyje (jis ir šiandien yra klebonijoje) taip aprašo šį įvykį: „Aš, norėdamas savo bute, klebonijoje, pasidaryti sandėliuką, prieš išvykdamas į Kleboniškes, įsakiau nurodytoje vietoje, sienoje, iš­ kirsti angą ir ją sutvirtinti.

PDF 9

Tačiau dauguma kalbininkų pagrįstai linksta prie asmenvardinės Kauno vardo kilmės aiškinimo. Taigi Kauno miesto vardas kilęs iš seno lietuviško vardo Kaunas, ilgainiui virtusio pavarde. Taip pat galima išgirsti skirtingų nuomonių kalbant apie Kauno reikšmę Lietuvos kultūros, ūkio ar visuomenės bei politikos gyvenimui, ne visada sutinkama su Kauno įvardijimu antruoju Lietuvos miestu.