Lietuvių žygiai pasiekdavo Didžiojo Naugardo respublikos plotus. Nuo XII amžiaus antros pusės ginkluoti plėšiamieji puolimai pasiekdavo Novgorodo prekybos respubliką. Prieš Algirdo mirtį Didžiajame Naugarde įsigalėjo Maskvos įtaka, todėl 1375 m. Naugardas sudarė sutartį su Dimitru.
Ir didysis kunigaikštis Vytautas paskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si moną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 . Ir davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy tautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių auksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos dabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir devynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, ir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie čiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, ką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai liais ".
Didžiojo Naugardo pasiuntiniai pastojo kelią Algirdui, o jis priėmė jų atsiprašymus ir susitaikė, su sąlyga, kad naugardiečiai prireikus padės prieš kryžiuočius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Naugardiečių pasiun tiniai pastojo kelią Algirdui, traukiančiam į miestą, priėm ė jis atsiprašymus, sutiko draugiškai taikytis, tik su sąlyga, kad naugardiečiai, atsiradus reikalui, teiktų pagalbą prieš kryžiuo čius; po to, apdovanoti brangiomis dovanomis, grįžo į savo
Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.
Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.
