Padauguvis

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

,\nkai į Padauguvio kraštus liovėsi lankytis skandinavai, čia pradėjo\nlankytis vokiečių pirkliai. Jie prekiavo su lybiais ir aisčiais arba\nčia tik sustodavo, vykdami prekiauti į rusų kraštus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Bet pirmoji krikščionių bendruomenė Padauguvy buvo silpna,\nir pagonys labai dažnai ją išnaikindavo, gyventojus išžudydavo,\njų sodybas ir bažnyčias sudegindavo. Todėl trečiasis Livonijos\nvyskupas, Albertas (1199—1229 m.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Mokėjo dar pasigerinti diduomenei, kunigaikščiams ir viešpačiams, kurie jį tame reikale taip pat sušelpė. Visų pirma susibi­ čiuliavo su gyventojais salos Gotlando, kurioje 500 kareivių sutelkęs ir kryžių paženklinęs, išleido į Padaugavį. Pats tuo tarpu nukeliavo pas danus, nuo kurių viešpaties ir arkivyskupo Lundo suičias do- venas gavo.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Ir taip noris vokyčiai pakajų tarės įkūrę, vienok rusėjo širdy užslėpta karė, ir pats paviršius, ne šir­ dis netikėlių buvo pasidavusi kryžėjams. Ne vien Paysly, bet ir Padaugavy vyko voky- čiams lietuvius kariauti ir vergti. Kad taip kryžė­ jai stiprino savo valdžią sandaromis Pamezonijoj, Varmijoj ir Natangijoj, tuo tarpu kalavijonys Pa­ daugavy lygia laima platino savo galybę Žemai­ čiuose ir gilioj Lietuvoj.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Padaugavy naujasis mistras kalavijonų tuo pa­ čiu laiku, stiprindamos pagal savo būdą, naujas pi­ lis Trikotę, Burtinikę, Rožytę ir Heiligenburgą įkū­ rė. Taip jam besitvirtinant, lietuviai su stipria ka­ riauna įpuolė į Padaugavį ir apykartas Kuoknesės nuteriojo karda ir ugnia iki pat Ašradės pilies. Tuo­ jau kamendotas Kuoknesės pilės sutraukė karėjus iš Rygos ir kitų artimųjų pilių, ketėdamas prieš lietuvius eiti.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Nemintąs Erikas, viešpats danų, re­ gėdamas tokias neteisybes, vokyčių daromas per­ krikštams, užgynęs buvo savo kunigams ir jomy- listoms metuose 1314 Igumijoj, idant, rinkdami de­ šimtines ar kitas rinkliavas nuo perkrikštų, saikų nefalšavotų, nes senų laikų įpratimu juos seikėtų1. Užkariavę kryžėjai Parusnį ir Padaugavį ne vien tikybos nemokė, bet dar užgynė tokius darbus kne­ binėti, nuo kurių žmogus gal kokį tokį akylumą įgyti. Žinoma yra alvienam, jog prekyba taip yra reikalinga ūkė j, kaip' jei kraujas žmogaus kūne dėl jo gyvybos, kaipogi žmogus prekiodamas tankiose kelionėse daug pritiria, sueina į pažines su sveti­ momis tautomis, regi jų ūkės rėdą ir apsiėjimus.