Santrauka
Karaliaučius šiame šaltinyje minimas kaip Rytprūsių prekybos centras ir geografinis orientyras Lietuvos karo veiksmams Sambijoje bei keliui į Dancigą.

Pagrindinis atvaizdas
Karaliaučiaus regiono žemėlapis pagal J. E. Woerl.
Licencija: Public domain
Eiti į galeriją (Karaliaučius) Atidaryti šaltinį
17 vaizd. / 14 tiesiog. / 3 susij.
Pavadinimai šaltiniuose
- Karaliaučius
- Kionigsbergas
- Königsberg
Kas tai
Karaliaučius aprašomas kaip stipri Ordino pilis, svarbus prekybos miestas ir politinis centras, susijęs su Lietuvos eksportu bei karo meto judėjimu į Prūsiją.
Geografinis ir istorinis kontekstas
Šaltinyje Karaliaučius pasirodo tiek kryžiuočių karo ir pilių sistemos, tiek Lietuvos prekybos ir politinės geografijos kontekste. Miestas siejamas su Ordino sostinės perkėlimu, eksportu ir pirklių trauka karo metu.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1255 m. Otokaro II garbei pastatytas Karaliaučius vėliau tapo svarbiu Ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius. |
| t-002 1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė, kad Karaliaučius kitados priklausė Lietuvai ir turi būti atgautas kaip Vytauto tėvonija. |
| t-003 1255 m. Karaliaučius iškilo padedant Čekijos karaliui Otokarui. |
| t-004 Karaliaučiuje 1365 m. Būtautas per iškilmingą krikštą gavo Henriko vardą ir išvyko su Ordino kariuomene į Lietuvą. |
| t-005 XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį per Kauną buvo nutiesta geležinkelio atšaka į Karaliaučių. |
| t-006 1400 m. Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais. |
| t-007 1370 m. vasario 17 d. lietuviai po Sambijos sričių nuniokojimo susirinko prie Rudavos bažnytkaimio netoli Karaliaučiaus. |
| t-008 Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu. |
| t-009 Dusburgietis pasakoja, kad 1306 m. Karaliaučiaus pilyje prie švento Ruprechto relikvijų vyko stebuklingi pagijimai. |
| t-010 1547 m. Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo išspausdintas Karaliaučiuje ir skirtas lietuviams bei Lietuvai. |
| t-011 Sembai sugriovė prie Karaliaučiaus pilies, ant Šv. Mikalojaus kalvos, brolių įkurtą miestą. |
| t-012 Karaliaučius, be to, buvo svarbus komunikacijos mazgas kelyje į Livoniją. |
| t-013 Karalius patarė broliams ant kalvos, kur stovėjo Karaliaučiaus pilis, pastatyti pilį tikėjimui ginti. |
| t-014 Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu. |
| t-015 Lietuvių prekių kelias į Dancigą ėjo pro Klaipėdą ir Karaliaučių, o kailiai buvo parduodami Karaliaučiaus pirkliams. |
| t-016 1323 m. notaro parengtas Gedimino laiškų dokumentas buvo saugomas Karaliaučiaus slaptajame archyve. |
| t-017 1255 m. Otokaro II garbei pastatytas Karaliaučius vėliau tapo svarbiu Ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius. |
| t-018 Vytauto laikais Lietuva užmezgė gyvus prekybos ryšius su ordino centrais Karaliaučiumi ir Dancigu. |
| t-019 Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis tapo pirmaisiais 1544 m. įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais. |
| t-020 Autentiškas 1323 m. notaro parengtas Gedimino laiškų dokumentas buvo Karaliaučiaus slaptajame archyve. |
| t-021 Kai kurie autentiški Jogailos dokumentai, rašyti prieš jo krikštą, buvo išsaugoti Karaliaučiaus archyve. |
| t-022 XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį nutiesta geležinkelio atšaka per Kauną į Karaliaučių. |
| t-023 1544 m. įkurtame Karaliaučiaus universitete Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis tapo pirmaisiais profesoriais. |
| t-024 Po Torno taikos Ordinas, tapęs Lenkijos vasalu, perkėlė savo sostinę į Karaliaučių. |
| t-025 Ignas Onacevičius nuvyko į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo. |
| t-026 Kailiai buvo parduodami Karaliaučiaus, Dancigo ir Breslavo pirkliams. |
| t-027 Glapas buvo nugabentas į Karaliaučių ir pakartas ant kalvos, kuri, pasak Dusburgiečio, vadinta Glapo kalva. |
| t-028 Po 1466 m. Torno taikos Ordino sostinė buvo perkelta į Karaliaučių, ir jis liko sostine įsikūrus Prūsų kunigaikštijai. |
| t-029 Sukilėliai apgulė Karaliaučiaus, Kroicburgo ir Bartenšteino pilis, kiekvieną apsupdami trimis stipriais kuorais. |
| t-030 1370 m. Rudavos bažnytkaimis, prie kurio lietuviai vėl susirinko po Sambijos niokojimo, buvo netoli Karaliaučiaus. |
| t-031 Dusburgietis pasakoja, kad žygio prieš Lietuvą metu besimeldžiančiam Karaliaučiaus komtūrui Albertui pasirodė Kristaus kūnas. |
| t-032 Vytauto laikais atgijus prekybai Nemunu, užsimezgė gyvi ryšiai su Karaliaučiumi ir Dancigu. |
| t-033 Vytauto laikais kailiai buvo parduodami Karaliaučiaus, Dancigo ir Breslavo pirkliams. |
| t-034 Karaliaučiaus slaptajame Kryžiuočių archyve buvo saugomi trys Gedimino laiškai. |
| t-035 1370 m. vasario 17 d. lietuviai po Sambijos sričių nuniokojimo susirinko prie Rudavos bažnytkaimio netoli Karaliaučiaus. |
| t-036 Iš Karaliaučiaus ir kitų archyvų Onacevičius buvo prisirankiojęs daug šaltinių. |
| t-037 Iš pagrindinės ordino žygių bazės Karaliaučiaus kelias iki uždaro lietuvių sodybų ploto buvo gana tolimas. |
| t-038 1255 m. Otokaro II garbei pastatytas Karaliaučius vėliau tapo svarbiu Ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius. |
| t-039 Karaliaučius iškilo 1255 metais, padedant Čekijos karaliui Otokarui. |
| t-040 1547 m. Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo išspausdintas Karaliaučiuje ir skirtas lietuviams bei Lietuvai. |
| t-041 Karaliaučiaus archyve buvo saugomi autentiški Jogailos dokumentai, rašyti prieš jo krikštą. |
| t-042 Priešams užplūdus Lietuvos miestus, daug vokiečių pirklių pabėgo į Prūsiją, ypač į Karaliaučių. |
| t-043 Ordino administraciniai centrai buvo Kulmas, Elbingas, Karaliaučius, Ragainė, o nuo 1309 m. ir Marienburgas. |
| t-044 Vytauto laikais išplitę Vilniaus prekybiniai ryšiai apėmė Karaliaučių, su kuriuo prekiauta nuo seno. |
| t-045 1400 m. Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais. |
| t-046 Karaliaučiaus karališkos bibliotekos tekstas 1540 m. sausio 16 d. pradėtas perrašinėti iš Pamedės vyskupui P. Speratui priklausiusios knygos. |
| t-047 M. Tepenas 1861 m. paskelbė Petro Dusburgiečio kronikos mokslinį leidimą, parengtą pagal Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kitus nuorašus. |
| t-048 Nuo 1312 m. Karaliaučiuje buvo didžiojo maršalo rezidencija, iš kurios jis organizavo žygius į Lietuvą. |
| t-049 Karaliaučiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo pilys liko nesugriautos, nes buvo laikomos pačiomis tvirtosiomis pilimis. |
| t-050 Karaliaučiaus rinka buvo svarbi Lietuvos vaško eksportui. |
| t-051 Vytauto laikais išplitę Vilniaus prekybiniai ryšiai siekė Karaliaučių, Rygą, Gdanską, Sileziją ir rusų miestus. |
| t-052 Trys Gedimino laiškai buvo saugomi slaptajame Kryžiuočių archyve Karaliaučiuje ir paskelbti Augusto Kotzebue veikale. |
| t-053 Prūsų sukilimo metu nesugriautos liko tik Karaliaučiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo ordino pilys. |
| t-054 Ignas Onacevičius vyko į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo. |
| t-055 Karaliaučius buvo svarbus komunikacijos mazgas kelyje į Livoniją. |
| t-056 Nusiaubus Sembą, buvo apsuptas neseniai čekų karaliaus Otokaro įkurtas Karaliaučiaus miestas. |
| t-057 Iš kryžiuočių buvo atimtos Heilsbergo, Kroicburgo, Karaliaučiaus ir Bartenšteino pilys bei miestai. |
| t-058 Po pražūtingos puotos jaunikis, jaunoji, tarybos narių žmonos ir dukros su dideliu grobiu buvo išgabenti į Karaliaučių. |
| t-059 Narbutas perduoda jam sakytą žinią, kad Karaliaučiuje buvusi Kęstučio vėliava su šuoliuojančiu juodu žirgu ir juodu gaidžiu. |
| t-060 Narbutas svarstė, ar Livonijos broliai, lankydavęsi Karaliaučiuje, galėjo informuoti kroniką ten rašiusį Dusburgietį. |
| t-061 Narbutas rašo, kad Strijkovskis, būdamas Karaliaučiuje, tikriausiai turėjo po ranka prūsų kronikininko Jokimo Rozencveigo veikalus. |
| t-062 Smarkiai apkarpytas, likęs Lenkijos vasalu, ordinas savo sostinę perkėlė į Karaliaučių. |
Ryšiai
- Buvo kelionės vieta: Ignas Onacevičius, Vokiečiai
- Prekiavo su: Lietuva
- Karaliaučius priklausė Lietuva