Karaliaučius

Santrauka

Karaliaučius šiame šaltinyje minimas kaip Rytprūsių prekybos centras ir geografinis orientyras Lietuvos karo veiksmams Sambijoje bei keliui į Dancigą.

Pavadinimai šaltiniuose

• Karaliaučius
• Kionigsbergas
• Königsberg

Kas tai

Karaliaučius aprašomas kaip stipri Ordino pilis, svarbus prekybos miestas ir politinis centras, susijęs su Lietuvos eksportu bei karo meto judėjimu į Prūsiją.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Karaliaučius pasirodo tiek kryžiuočių karo ir pilių sistemos, tiek Lietuvos prekybos ir politinės geografijos kontekste. Miestas siejamas su Ordino sostinės perkėlimu, eksportu ir pirklių trauka karo metu.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-009 Iš Karaliaučiaus ir kitų archyvų Onacevičius buvo prisirankiojęs daug šaltinių.		c-001
t-010 Karaliaučius buvo pastatytas 1255 m. Otokaro II garbei ir vėliau tapo svarbiu ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius.		c-002
t-011 Karaliaučiuje 1365 m. Būtautas per iškilmingą krikštą gavo Henriko vardą ir išlydėjo ordino kariuomenę į Lietuvą.		c-003
t-012 Iš pagrindinės ordino žygių bazės Karaliaučiaus kelias iki uždaro lietuvių sodybų ploto buvo gana tolimas.		c-004
t-013 1400 m. Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais.		c-005
t-014 1370 m. vasario 17 d. lietuviai prie Rudavos bažnytkaimio, netoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.		c-006
t-015 Kailiai buvo parduodami Karaliaučiaus, Dancigo ir Breslavo pirkliams.		c-007
t-016 1547 m. Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo išspausdintas Karaliaučiuje ir skirtas lietuviams bei Lietuvai.		c-008
t-017 Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis tapo pirmaisiais 1544 m. įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais.		c-009
t-018 XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį per Kauną buvo nutiesta geležinkelio atšaka į Karaliaučių.		c-010
t-021 1255 m. Otokaro II garbei pastatytas Karaliaučius vėliau tapo svarbiu Ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius.		c-013
t-023 Karaliaučiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo pilys liko nesugriautos, nes buvo laikomos pačiomis tvirtosiomis pilimis.		c-015
t-024 Vytauto laikais atgijus prekybai Nemunu, užsimezgė gyvi ryšiai su Karaliaučiumi ir Dancigu.		c-016
t-025 Seniausioji Lietuvos eksporto prekė buvo vaškas, garsus Rygos, Karaliaučiaus ir Dancigo rinkose.		c-017
t-026 Po Torno taikos Ordinas, tapęs Lenkijos vasalu, perkėlė savo sostinę į Karaliaučių.		c-018
t-027 To meto Lietuvos miestuose beveik visi pirkliai buvo vokiečiai, kurie, priešams užplūdus, daugumas išbėgo į Prūsiją, ypač į Karaliaučių.		c-019
t-028 Ignas Onacevičius nuvyko į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo.		c-020
t-029 1255 m. Karaliaučius iškilo padedant Čekijos karaliui Otokarui.		c-021
t-031 Autentiškas 1323 m. notaro parengtas Gedimino laiškų dokumentas buvo Karaliaučiaus slaptajame archyve.		c-023
t-032 Kai kurie autentiški Jogailos dokumentai, rašyti prieš jo krikštą, buvo išsaugoti Karaliaučiaus archyve.		c-024
t-033 Trys Gedimino laiškai buvo saugomi slaptajame Kryžiuočių archyve Karaliaučiuje ir paskelbti Augusto Kotzebue veikale.		c-025
t-034 Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu.		c-026
t-035 Vytauto laikais išplitę Vilniaus prekybiniai ryšiai siekė Karaliaučių, Rygą, Gdanską, Sileziją ir rusų miestus.		c-027

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Iš Karaliaučiaus ir kitų archyvų Onacevičius buvo prisirankiojęs daug šaltinių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pagautas iš Vakarų ateinančios roman­ tizmo bangos ir vis skatindamas meilę praeičiai, Onacevičius iki savo mirties (1845) Petersburge turėjo artimą kontaktą su savo dideliu gerbėju Simanu Daukantu 50 51. Iš Karaliaučiaus ir kitų archyvų Onacevičius buvo prisirankiojęs daug šaltinių. Bet jo Lietuvos istorijos manuskriptas sulaukė Rotundo veikalo likimo, t. y. dingo, nors ir esąs buvęs testamentu užrašytas J. I. Kraševskiui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Karaliaučius buvo pastatytas 1255 m. Otokaro II garbei ir vėliau tapo svarbiu ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Daugiau ir tikslesniu žinių yra apie Mindaugo santykius su vo­ kiečių ordinu. Prūsuose ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai iš Čekijos atvykusio žygin Otokaro II garbei 1255 m. buvo pasta­ tytas Karaliaučius, kuris vėliau kovose prieš lietuvius tapo svarbus atramos taškas. Ordinui toliau rūpėjo per nadruvių, sūduvių ir skal­ vių plotus rasti kelią į šiaurę, t. y. į pietų Žemaičius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Karaliaučiuje 1365 m. Būtautas per iškilmingą krikštą gavo Henriko vardą ir išlydėjo ordino kariuomenę į Lietuvą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tad 1365. VII.25 d. Būtautas su 15 šalininkų raiti pabėgo į ordiną. Karaliaučiuje per iškilmingą krikštą gavęs Henriko vardą, Kęstutaitis tuoj išlydėjo į Lietuvą ordino kariuo­ menę, kuri atėjo iki pat Vilniaus^18.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Iš pagrindinės ordino žygių bazės Karaliaučiaus kelias iki uždaro lietuvių sodybų ploto buvo gana tolimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Išsidirbo tuomet visa « reysų » sistema, nes reguliariai ir nustatytais terminais į Žemaičius ir Aukštaičius buvo siunčiami judrus ir nedi­ deli kariuomenės daliniai, kad jie be vargo pajėgtų išsimaitinti ir rečiau lietuvių apgyventose vietose. Iš pagrindinės ordino žygių bazės Karaliaučiaus kelias iki uždaro lietuvių sodybų ploto buvo gana tolimas. Jis kiek sutrumpėjo, kai reikšmingais 1336 metais, prie Nemuno kryžiuočiams ėmus statytis naujas pilis, nadruvių plote, iš visų pusių supamame didelių miškų masyve, buvo pasta­ tyta didelė keturių bokštų pilis Įsrutis (Insterburg).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1400 m. Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ir Žemaičius ordinas siekė sau palenkti dovanomis. 1400 m. Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais^12 , t. y. to meto Lietuvos branginamomis importo prekėmis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: 1370 m. vasario 17 d. lietuviai prie Rudavos bažnytkaimio, netoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pasidalinę mažais būre­ liais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 me­ tų vasario mėn. 17 d. (sekmadienį) prie Rudavos bažnytkaimio, netoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kailiai buvo parduodami Karaliaučiaus, Dancigo ir Breslavo pirkliams.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jų dau­ giausia parduodavo Vokiečių Ordinui ir Dancigo miestui, o kai­ lius Karaliaučiaus, Dancigo ir Breslavo pirkliams. Pastarieji turėjo artimų santykių su Vilniumi, kur Vytautas juos maloniai priiminėdavo. Taip, žemaičiai vieną kartą pardavė Dancigui 50 laukinių stumbrų odų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1547 m. Martyno Mažvydo „Katekizmas“ buvo išspausdintas Karaliaučiuje ir skirtas lietuviams bei Lietuvai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai kny- gai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspaus- dintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK visuomenė tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis tapo pirmaisiais 1544 m. įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Šią programą A. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pir- maisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Ka- tekizmą“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį per Kauną buvo nutiesta geležinkelio atšaka į Karaliaučių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nu- tiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: 1255 m. Otokaro II garbei pastatytas Karaliaučius vėliau tapo svarbiu Ordino atramos tašku kovose prieš lietuvius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Prūsuose ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai iš Čekijos atvykusio žygin Otokaro II garbei 1255 m. buvo pasta­ tytas Karaliaučius, kuris vėliau kovose prieš lietuvius tapo svarbus atramos taškas. Ordinui toliau rūpėjo per nadruvių, sūduvių ir skal­ vių plotus rasti kelią į šiaurę, t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: 1400 m. Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1400 m. Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais^12 , t. y. to meto Lietuvos branginamomis importo prekėmis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Karaliaučiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo pilys liko nesugriautos, nes buvo laikomos pačiomis tvirtosiomis pilimis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nesugriautos liko tik Karaliau- čiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo, t. y. pačios tvirtosios pilys.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Vytauto laikais atgijus prekybai Nemunu, užsimezgė gyvi ryšiai su Karaliaučiumi ir Dancigu.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo pre- kyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos cent- rais—Karaliaučium ir Dancigu. Tuo metu rytų Lietuvos, t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Seniausioji Lietuvos eksporto prekė buvo vaškas, garsus Rygos, Karaliaučiaus ir Dancigo rinkose.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Seniausioji Lietu- vos eksporto prekė buvo vaškas, garsus Rygos, Ka- raliaučiaus ir Dancigo rinkose. Be to, dar labai daug buvo eksportuojama įvairių kailių (kiaunių, vebrų, voverių, lapių ir t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Po Torno taikos Ordinas, tapęs Lenkijos vasalu, perkėlė savo sostinę į Karaliaučių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Smarkiai apkarpytas, likęs Lenkijos vasalu, ordinas savo sostinę per- kėlė į Karaliaučių. Nuo to laiko Karaliaučius buvo sostinė ne tik iki panaikinant ordiną, bet ir įsikūrus vadinamajai Prūsų kunigaikštijai. O Lenkijai Torno taika tekusios žemės išbuvo jos valdžioje iki valstybės padalinimo (1772 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: To meto Lietuvos miestuose beveik visi pirkliai buvo vokiečiai, kurie, priešams užplūdus, daugumas išbėgo į Prūsiją, ypač į Karaliaučių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

To meto Lietuvos miestuose beveik visi pirkliai buvo vokiečiai, kurie, priešams užplūdus, daugumas iš- bėgo į Prūsiją, ypač į Karaliaučių. Vazų laikais, be to, dar pablogėjo ir sąlygos prekybai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Ignas Onacevičius nuvyko į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti is­ torinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, pa­ rašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę. „Du šimtai penkiasdešimt metų praėjo nuo Lie­ tuvos universiteto įkūrimo, o nė vienas iš jo mokinių, nors ir gausiai Lietuvos duona aprūpintas, neparodė didesnio noro pa­ sidomėti jos praeitimi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: 1255 m. Karaliaučius iškilo padedant Čekijos karaliui Otokarui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me­ tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto­ kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai­ kų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Autentiškas 1323 m. notaro parengtas Gedimino laiškų dokumentas buvo Karaliaučiaus slaptajame archyve.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Il Gedimino laiškuose, rašytuose do­ minikonų ir Mažesniųjų brolių, ar­ ba pranciškonų, ordinams bei Han­ zos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas doku­ mentas yra Karaliaučiaus Slaptaja-

• • - 20

Puslapis 37

I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vil­ nių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Kai kurie autentiški Jogailos dokumentai, rašyti prieš jo krikštą, buvo išsaugoti Karaliaučiaus archyve.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Netgi kai kuriuose Jogailos au­ tentiškuose dokumentuose, rašytuose prieš jo krikštą ir iki šiol išsaugotuose Karaliaučiaus archyve, Vilniaus vardas - Vylne, Velne, labai panėši į vardą, duotą jam Snorro. Tad kad ir kurią iš visų tų legendų pripažintume esant tikro- viškiausia, vis vien neabejotinas dalykas, jog Vilniaus įkū­ rimą ne Gediminui, bet jo pirmtakams dera priskirti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Trys Gedimino laiškai buvo saugomi slaptajame Kryžiuočių archyve Karaliaučiuje ir paskelbti Augusto Kotzebue veikale.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Trys Gedimino laiškai, esantys slaptajame Kryžiuočių Arckyve Karaliaučiuje, pažymėti NÓ0, Augusto Kotzebue išrašyti ir įdėti į jo veikalą, vad.: Preuszens aeltere Geschichte von August von Kotzebue etc., Riga, 1808 4 D. 8-vo, iš Il t., p. 353 ir seąu. Foigto vertimas į len kųk ir teksto lotynų k. pataisymai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi­ skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin­ gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rug­ pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy­ ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa­ pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Vytauto laikais išplitę Vilniaus prekybiniai ryšiai siekė Karaliaučių, Rygą, Gdanską, Sileziją ir rusų miestus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai