Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
64 teiginiai60 įrašai4 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Karaliaučius šiame šaltinyje minimas kaip Rytprūsių prekybos centras ir geografinis orientyras Lietuvos karo veiksmams Sambijoje bei keliui į Dancigą.
Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė, kad Karaliaučius kitados priklausė Lietuvai ir turi būti atgautas kaip Vytauto tėvonija.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
pradžioje. 1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė kryžiuočių pasiuntiniams, jog Ragainė ir\nKaraliaučius kitados priklausę Lietuvai ir Lietuva vėl turinti juos atgauti, nes tai — Vytauto\ntėvonija40.
1255 m. Karaliaučius iškilo padedant Čekijos karaliui Otokarui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai kų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Poloniae factam, et erectionem Antistis 118 ## Puslapis 135 Il KNYGA Vytautas, kryžiuočių gudrybės nesugniuždytas, tvirtai lai kydamasis savo sumanymų, išvyko į Žemaitiją, kur paprasti žmonės ir bajorai nuo seno buvo palankūs jo tėvui Kęstučiui ir nusistatę prieš Jogailą dėl jo uolumo užginant senovines jų tikybos apeigas. Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rug pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant.
Vytauto laikais Lietuva užmezgė gyvus prekybos ryšius su ordino centrais Karaliaučiumi ir Dancigu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Arkivys- kupo ir rygiečių dėka dažnai būdavo sudaromos Lietuvos pre- kybos sutartys net su ordinu. Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo pre- kyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos cent- rais—Karaliaučium ir Dancigu.
Ignas Onacevičius nuvyko į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti is\ntorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, pa\nrašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos\nmokslo būklę. „Du šimtai penkiasdešimt metų praėjo nuo Lie\ntuvos universiteto įkūrimo, o nė vienas iš jo mokinių, nors ir\ngausiai Lietuvos duona aprūpintas, neparodė didesnio noro pa\nsidomėti jos praeitimi.
Glapas buvo nugabentas į Karaliaučių ir pakartas ant kalvos, kuri, pasak Dusburgiečio, vadinta Glapo kalva.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 14 | 17 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 13 | 9 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 7 | 6 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 7 | 3 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 7 | 6 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 4 | 4 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 3 | 4 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 3 | 3 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 3 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
Galerija
XIX a. Karaliaučiaus apylinkių žemėlapis.Tiesioginis · Žemėlapis
1626 m. Karaliaučiaus sudėtinių miestų schema, vaizduojanti pagrindines miesto dalis.Tiesioginis · Žemėlapis
1763 m. Karaliaučiaus miesto planas su pastatais ir įtvirtinimais.Tiesioginis · Žemėlapis
1886–1887 m. Karaliaučiaus miesto planas su gatvėmis, pastatais, upėmis ir įtvirtinimais.Tiesioginis · Žemėlapis
1931 m. Karaliaučiaus miesto plano ištrauka su pažymėtais universiteto pastatais.Tiesioginis · Žemėlapis