Kalavijuočiai yra atskira vokiečių karinė grupė. Nurodytas oficialus ordino vardas ir paprastasis pavadinimas pagal raudoną kalaviją. Šiame šaltinyje ordinas papildomai siejamas su stiprėjimu prie Dauguvos, steigimu pagal templininkų statutą ir nuolatiniu prieauglių didinimu iš Vokietijos kryžininkų.
Tačiau šis proce-\nsas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsi-\nkūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga\npakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valsty-\nbei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros\nepocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stip- resnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai. Po pralaimė- jimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino. Per beveik tris dešimtmečius kryžiuočiai nukariavo visas prūsų gentis.
Trečios žmonos vardas buvęs Ju lijona. Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą. Vokiečių Ordinas, bekariaudamas įsigijo Prūsuose didelius žemės plotus ir juos kolonizuodamas, darėsi vis stipresnis, Lai mėjęs Vislos žiotis ir Pamarį (1309 metais) ir išplėtęs savo pre kybą su tolimais Vakarų Europos miestais, nors vis labiau tolo nuo pirmykštės Ordino dvasios, bet turėdami pilną iždą pinigų, daug stiprių pilių ir nuolat iš Vakarų Europos plaukiančių jėgų, kryžiuočiai kasmet po kelis kartus puldavo Lietuvą, išniokoda mi plačias jos sritis, degindami gyvenamas vietas ir žmones iš sivesdami nelaisvėn.
Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame vi siems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su triuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te utonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val das ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto mis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis.
Pirmiausia prie Dauguvos krantų ėmė stiprintis kalavijuočių ordinas^69. Visby salos ir Liubeko pirkliams ėmus lankyti Dauguvos sritį, nuo 1180 m. Padauguviu pradėjo domėtis ir misininkai, ir 1186 m. Bremeno arkivyskupas Hartvigas II Ikšlolės (Uexkuel) vyskupu įšventino vienuolį Meinhardą, kurio įpėdinis Bertoldas 1198 m. žuvo kovoje su lybiais.
Tačiau šis proce-\nsas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsi-\nkūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga\npakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valsty-\nbei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros\nepocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
