Santrauka
Kalavijuočiai yra atskira vokiečių karinė grupė. Nurodytas oficialus ordino vardas ir paprastasis pavadinimas pagal raudoną kalaviją. Šiame šaltinyje ordinas papildomai siejamas su stiprėjimu prie Dauguvos, steigimu pagal templininkų statutą ir nuolatiniu prieauglių didinimu iš Vokietijos kryžininkų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-013 1202 m. dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus. | c-001 | |
| t-014 1236 m. Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Kalavijuočių ordiną. | c-002 | |
| t-015 Po pralaimėjimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino. | c-003 | |
| t-016 Kalavijuočiai atsikraustė į Padauguvį, o kryžiuočiai į Pavyslį. | c-004 | |
| t-017 Ordinas vadintas Kristaus karių brolija, bet dėl raudono kalavijo ant balto apsiausto paprastai vadintas Kalavijuočių ordinu. | c-005 | |
| t-018 Naujasis ordinas turėjo būti nuolatinė organizuota vokiečių ir krikštytų čiabuvių karinė pajėga. | c-006 | |
| t-019 Kalavijuočių ordinas, bijodamas vienas neatsilaikyti, susidėjo su Prūsuose kariavusiu Kryžiuočių ordinu. | c-007 | |
| t-020 Kai 1237 m. prie kryžiuočių ordino prisijungė kalavijuočiai, dar buvo paskirtas Livonijos krašto magistras. | c-008 | |
| t-021 1202 m. Dauguvos žiotyse susikūręs Kalavijuočių ordinas pamažu pradėjo užkariauti lybius, latvius, estus ir kuršius. | c-009 | |
| t-022 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino vasalu. | c-010 | |
| t-023 Kalavijuočių ordinas pirmiausia ėmė stiprintis prie Dauguvos krantų. | c-011 | |
| t-024 1202-1203 m. žiemą vyskupo priklausomybėje buvo įkurtas Kalavijuočių ordinas. | c-012 | |
| t-025 1202 m. dabartinėje Latvijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus. | c-013 | |
| t-028 1378 m. žiemą kardininkai nusiaubė Upytės apylinkes ir iš žygio parsivedė 500 lietuvių belaisvių. | c-016 | |
| t-029 1557 m. Vilniuje sutelkta kariuomenė žygiavo į Livoniją prieš Kalavijuočių ordino didįjį magistrą Firstembergą. | c-017 | |
| t-031 Maskvos ginklų sutriuškintas Livonijos magistras Gotardas Ketleris patikėjo valdovui save, ordiną ir valdas. | c-019 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1202 m. dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šiuo periodu išryškėjo lietuvių siekis didinti įtaką kitų baltų gentims (ypač gyvenusioms šiauriau - prie Dauguvos) ir įtraukti jas į konsoliduojamos Lietuvos valstybės sudėtį. Tačiau šis proce- sas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsi- kūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valsty- bei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1236 m. Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Kalavijuočių ordiną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
baltiška teritorija. Sustiprėjusios Lietuvos valstybės kariuomenė
buvo pajėgi kautis su Kalavijuočių ordinu ir pastarasis buvo lietu-
vių sutriuškintas lemiamame Saulės mūšyje 1236 m. Nors lietu- i viams nepavyko perimti vokiečių užgrobtų šiaurinių baltų žemių, . tačiau tolimesnė vokiečių ekspansija iš šiaurės buvo sulaikyta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po pralaimėjimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stip- resnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai. Po pralaimė- jimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino.
Per beveik tris dešimtmečius kryžiuočiai nukariavo visas prūsų gentis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kalavijuočiai atsikraustė į Padauguvį, o kryžiuočiai į Pavyslį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vieni jų atsikraustė į Padauguvį (ka- lavijuočiai), o kiti į Pavyslį (kryžiuočiai). Nuo tada pradeda rastis kaskart vis daugiau istorinių žinių apie aisčių gyve- nimą ir jų kovas už savo nepriklausomybę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ordinas vadintas Kristaus karių brolija, bet dėl raudono kalavijo ant balto apsiausto paprastai vadintas Kalavijuočių ordinu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Ordinas buvo pavadintas Kris- taus Karių Brolija (Fratres Militiae Christi), bet dėl išsiūto ant balto jų apsiausto raudono kalavijo paprastai vadinamas ka- lavijuočių ordinu.
Naujasis ordinas turėjo būti nuolatinė organizuota vokiečių ir krikštytų čiabuvių karinė pajėga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Naujasis ordinas turėjo būti nuolatinė organizuota vokiečių ir krikštytų čiabuvių karinė pajėga.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Naujasis ordinas turėjo būti nuolatinė organizuota vokiečių ir krikštytų čiabuvių karinė pajėga. Neišnyko nė senas paprati- mas kviesti svečius iš Vokietijos; buvo pradėti skelbti net specia- lūs kryžiaus žygiai. Tačiau visos akcijos centras jau buvo ordi- nas. Jo pareiga buvo ginti krikščionys ir padėti atversti pagonys.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kalavijuočių ordinas, bijodamas vienas neatsilaikyti, susidėjo su Prūsuose kariavusiu Kryžiuočių ordinu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pabūgęs, kad vienas neat- silaikys, kalavijuočių ordinas susidėjo su kariaujančiu tuo metu Prūsuose kryžiuočių ordinu. Tuo būdu Latvijoje įsikūrusi vo- kiečių valstybė susiliejo su įsikūrusia Prūsuose, ir nuo to laiko jos abi stengėsi jau bendrai kariauti su aisčiais. Vadovybė čia buvo pripažinta senesniam ir galingesniam vokiečių kryžiuočių ordinui. Bet Livonijos ordinas niekad nenustojo savarankišku- mo: jis visą laiką turėjo atskirą krašto magistrą ir kitus valdžios organus; bendra buvo tik politika ir savitarpio pagalba.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kai 1237 m. prie kryžiuočių ordino prisijungė kalavijuočiai, dar buvo paskirtas Livonijos krašto magistras.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kai 1237 m. prie kryžiuočių ordino prisijungė kalavijuočiai, dar buvo paskirtas Livonijos krašto magistras. Visų krašto magistrų viršininku buvo Italijoje gyvenęs didysis magistras.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1202 m. Dauguvos žiotyse susikūręs Kalavijuočių ordinas pamažu pradėjo užkariauti lybius, latvius, estus ir kuršius.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vienydamas Lietuvą, Mindaugas negalėjo nekreipti dėmesio į tokią faktų grandinę: 1202 m. Dauguvos žiotyse susikūręs Kalavijuočių ordi- nas pamažu pradeda užkariauti lybius, latvius, estus, kuršius. Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino vasalu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nors žemaičiai Saulės mūšyje 1236 m. šį žygį Vokiečių ordino riteris pagrobia vaiką. Dail. J. Kossak, XIX a.
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 29 atlaikė, replės Lietuvą jau spaudė – 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino vasalu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kalavijuočių ordinas pirmiausia ėmė stiprintis prie Dauguvos krantų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pirmiausia prie Dauguvos krantų ėmė stiprintis kalavijuočių ordinas^69. Visby salos ir Liubeko pirkliams ėmus lankyti Dauguvos sritį, nuo 1180 m. Padauguviu pradėjo domėtis ir misininkai, ir 1186 m. Bremeno arkivyskupas Hartvigas II Ikšlolės (Uexkuel) vyskupu įšventino vienuolį Meinhardą, kurio įpėdinis Bertoldas 1198 m. žuvo kovoje su lybiais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1202-1203 m. žiemą vyskupo priklausomybėje buvo įkurtas Kalavijuočių ordinas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pagal Palestinoje su turkais kovojančių templininkų statutą, vyskupo priklausomybėje 1202-1203 m. žiemą buvo įkurtas kalavijuočių ordinas ( Fratres Militiae Christi ). Jojo nariai ( Schwertbrueder ) ant savo balto apsiausto, be raudono kryžiaus, nešiojo dar išsiuvinėtą kalaviją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1202 m. dabartinėje Latvijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tačiau šis proce- sas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsi- kūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valsty- bei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1236 m. Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Kalavijuočių ordiną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Sustiprėjusios Lietuvos valstybės kariuomenė
buvo pajėgi kautis su Kalavijuočių ordinu ir pastarasis buvo lietu-
vių sutriuškintas lemiamame Saulės mūšyje 1236 m. Nors lietu- i viams nepavyko perimti vokiečių užgrobtų šiaurinių baltų žemių, .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1378 m. žiemą kardininkai nusiaubė Upytės apylinkes ir iš žygio parsivedė 500 lietuvių belaisvių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ypač 1378 metų žiemą smarkiai buvo teriojama Lietuva: Vokiečių Ordino kariuomenė, įsiveržusi iš Prūsijos, nuėjo į pietus ligi Bresto ir Pripe tės upės, o kardininkai apsilankė nuolat naikinamose Upy tės apylinkėse. Livonijos kronikininkas Hermanas iš Vartbur go baigia savo kroniką žinute, kad kardininkai iš to žygio parsi vedę 500 lietuvių belaisvių ir 723 arklius.
— 8 —Kęstutis kryžiuočių daug smarkiau spaudžiamas, negu Jo gaila, pirmas pasiūlė Ordinui pasikeisti belaisviais ir padaryti paliaubas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1557 m. Vilniuje sutelkta kariuomenė žygiavo į Livoniją prieš Kalavijuočių ordino didįjį magistrą Firstembergą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karaliui, turinčiam tokias dide les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry gos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pri pažinimo jam valdžios Livonijoje. 1552 metais miesto valdžia kartu su piliečiais sudarė Wiel- kierzą* [ Wilkirz, Willkühren], arba teismo proceso būdą pagal Magdeburgo teisę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo įvai riais mokesčiais, kuriais valdininkai apkraudavo besibyli nėjančias šalis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maskvos ginklų sutriuškintas Livonijos magistras Gotardas Ketleris patikėjo valdovui save, ordiną ir valdas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šiuo raštu skelbiame vi siems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su triuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te utonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val das ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto mis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Vakarų pagalbos kvietimas ir svečių iš Vokietijos šaukimas
- Hermanas
- Kryžiuočių ordinas
- Kęstutis
- Lietuviai
- Vokiečiai
- Vytautas
- adynos
- žygis
- F. Gause
- Fr. Benninghoven
- Fr. Mager
- Henrikas
- Henrikas (Meiseno markgrafas)
- Hermanas Vartbergė
- Julijona (Vytauto žmona)
- Lietuvos kariuomenė
- Loreta Uzdraitė
- Pirmojo kryžiaus žygio prieš lietuvius paskelbimas (1236.II.19)
- R. Jasas
- Saulės mūšis (1236 m. rugsėjo 22 d.)
- W. Conze
- bedieviškąją Lietuvą
- kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha
- vokiečių ateivių valstybė
- Baltas apsiaustas su išsiuvinėtu kalaviju
- Jaroslavas (rusų kunigaikštis, 1234 m.)
- Kalavijuočių ordino įkūrimas
- Vokiečių ordino pasikvietimas pagalbon prieš prūsus
- bažnytinė valstybė