Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
6 teiginiai6 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
riuomenę, kalavijuočiai su svečiais buvo besitraukią, bet lietuviai pastojo jiems kelią.
Patikrinti teiginiai
Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Spalio 5 d. plk. Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų per- sikėlė į Šiaulius. Lietuvos vyriausybė negalėjo už- kirsti jai kelio, nes tuo metu Lietuvos kariuomenė dar tęsė kovas su bolševikais Dauguvos fronte.
1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose ir jų apylinkėse sukilimą pradėjo LDK 1-oji Tautinė brigada.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pirmoji kovų fazė: Vilniaus išvadavimas 1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose ir jo apy- linkėse sukilimą pradėjo LDK 1-oji Tautinė brigada (ankščiau vadinta Kauno husarų). Tuo metu Žemaitijoje praktiškai nebuvo Rusijos kariuomenės.
Šiauliuose, ties dabartinių Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryža, buvo pagrindinė Šiaulių žemės strateginė kelių sankryža.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Šiaulių žemėje pagrindinė\nstrateginė kelių sankryža yra Šiauliuose\n(ties dab. Tilžės ir Vilniaus gatvių san-\nkryža), kur plėtojosi senovės gyvenvietė.
Ties Šiauliais įvyko didelis mūšis, kurį laimėjo lietuviai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pajutę susitelkusią lietuvių ka- riuomenę, kalavijuočiai su svečiais buvo besitraukią, bet lietuviai pastojo jiems kelią. Ties Šiauliais įvyko didelis mūšis, kurį laimėjo lietuviai. Kalavijuočių žuvo visa vadovybė su pačiu magistru ir daugybė svečių.
Mindaugo ir vėlesnių Lietuvos valdovų Lietuva turėjo kovoti su Vokiečių ordinu prie Saulės (1236), Durbės (1260) ir gausybėje kitų mūšių iki pat Žalgirio (1410).
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Visus valstybės kūrimus lydėjo kovos ir mūšiai. Mindaugo ir vėlesnių Lietuvos valdovų Lietuva turėjo kovoti su Vokiečių or- dinu prie Saulės (1236), Durbės (1260) ir gausybėje kitų mūšių iki pat Žalgirio (1410). Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos 1923 m.
Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kije- vas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gar- dinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 4 | 4 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |