Žiemgaliai

Santrauka

Gediminas negalėjo apginti tiktai savo pretenzijų į Žiemgalą. Po Durbės mūšio žiemgaliai buvo atsimetę nuo ordino ir prisidėję prie Lietuvos.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Pietines žiemgalių ir sėlių sritis asimiliavo lietuviai.		c-001
t-002 Žiemgala minima tarp atskiras kalbas turėjusių duoklinių tautų.		c-002
t-003 Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais.		c-003
t-004 Kronikininkai mini spindinčius metalo ginklus pas žiemgalius ir kuršius.		c-004
t-005 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.		c-005
t-006 Kryžiuočiams nepavykus paimti žiemgalių Tervetės pilies, jie pasistatė Dobę, kurią puolė žemaičiai.		c-006
t-007 1263-1270 m. Livonijoje prieš kryžiuočius buvo sukilę estai, kuršiai ir žiemgaliai.		c-007
t-008 Traidenis varžėsi su Livonijos ordinu dėl žiemgalių žemės, kurią buvo pasidaliję kryžiuočiai ir Rygos arkivyskupas.		c-008
t-009 Žiemgaliai vėl sukilo nepakęsdami griežtos kryžiuočių valdžios.		c-009
t-010 Ankstyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradeda minėti prūsus, kuršius, žiemgalius.		c-010
t-011 Latvių ten atliktas asimiliacijos faktas yra aiškus, kaip aišku ir tai, kad pietines žiemgalių ir sėlių sritis yra asimiliavę lietuviai.		c-011
t-012 Tarp kitų duokli­ ninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai».		c-012
t-013 Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius.		c-013
t-014 Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.		c-014
t-015 Kai kryžiuočiams nepasisekė paimti žiemgalių pilies Tervetės (į šiaurę nuo Žagarės)^164 , jie pasistatė minėtą Dobę, kurią tuoj, sukilėliams talkininkaudami, puolė žemaičiai^165.		c-015
t-016 Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai.		c-016
t-017 Traidenis varžėsi su Livonijos ordinu dėl žiemgaliu žemės, kurią buvo pasidalinę kryžiuočiai ir Rygos arkivyskupas.		c-017
t-018 Tuomet žiemgaliai vėl sukilo, nepakęsdami kryžiuočių kietos valdžios.		c-018

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Pietines žiemgalių ir sėlių sritis asimiliavo lietuviai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai kurie tyrinėtojai, išeidami iš amžių bėgyje susidariusio vienalytiško latvių kalbos ploto, išnykusias kuršių, žiemgalių ir sėlių kiltis tenorėjo laikyti geografinėmis sąvokomis. Latvių ten atliktas asimiliacijos faktas yra aiškus, kaip aišku ir tai, kad pietines žiemgalių ir sėlių sritis yra asimiliavę lietuviai. Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai ryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino­ mi kaip Liet’gola.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Žiemgala minima tarp atskiras kalbas turėjusių duoklinių tautų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nepa­ duodama tikslios chronologijos, Nestoro « Povest » paminėjo kaimy­ nines tautas, kurios mokėjusios rusams duoklę. Tarp kitų duokli­ ninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva norma­ nams buvo svarbus vandens kelias į rytus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų. Istorinių laikų sąvartoje, šalia įprastinių kuopinių kaimų, pasitai­ kydavo lietuvių gyvenamų viensėdžių sodybų, tačiau kaiminės sodybos dominavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kronikininkai mini spindinčius metalo ginklus pas žiemgalius ir kuršius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

8345). Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius. Puikų lietuvių apginklavimą paliudija ir faktas, kad po per­ galės Livonijoje vokiečių kariuomenė dalinosi lietuvių ginklais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Per trumpą laiką (nuo 1253 m.) kryžiuočiai Žemaičiuose ir jų pasienyje beveik kasmet turėjo naujų teritorinių laimėjimų ir aplink statėsi svarbias pilis. Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Kryžiuočiams nepavykus paimti žiemgalių Tervetės pilies, jie pasistatė Dobę, kurią puolė žemaičiai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tų žygių įtakoje jau 1259 m. sukilo žiemgaliai, išvarydami or­ dino ir Rygos arkivyskupo pastatytus viršininkus. Kai kryžiuočiams nepasisekė paimti žiemgalių pilies Tervetės (į šiaurę nuo Žagarės)^164 , jie pasistatė minėtą Dobę, kurią tuoj, sukilėliams talkininkaudami, puolė žemaičiai^165. Nepasisekus pilies paimti, jie persimetė į pietus prie Georgenburgo ir, pasistatę sau pilį kaimynystėje, iš jos puldi­ nėjo nykstančią ir maisto trūkstančią vokiečių įgulą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 1263-1270 m. Livonijoje prieš kryžiuočius buvo sukilę estai, kuršiai ir žiemgaliai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kadangi Prūsų kryžiuočiai porai dešimtmečių buvo užimti krašto viduje (sukilimas galutinai buvo numalšintas 1274 m.), Trai­ denio ir jo įpėdinių valdžioje spėjusi sutvirtėti, vėliau per eilę gene­ racijų Lietuva pajėgė sėkmingai vesti įtemptas kovas prieš riterius. Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Traidenis varžėsi su Livonijos ordinu dėl žiemgalių žemės, kurią buvo pasidaliję kryžiuočiai ir Rygos arkivyskupas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Netrukus kitame susirėmime su įpuolusiais i Livoniją lietuviais žuvo vicemagistras Andrius iš Vestfalijos ir 20 riterių^234. Traidenis varžėsi su Livonijos ordinu dėl žiemgaliu žemės, kurią buvo pasidalinę kryžiuočiai ir Rygos arkivyskupas. Kaip reikalingą bazę savo žygiams ordinas 1265 m. pastatė Mintaujos (Jelgavos) pilį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Žiemgaliai vėl sukilo nepakęsdami griežtos kryžiuočių valdžios.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Viena Livonija sunkiai galėjo atsilaikyti prieš lietuvius. Tuomet žiemgaliai vėl sukilo, nepakęsdami kryžiuočių kietos valdžios. Panašiai kaip prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas, žiem­ galių sukilėlių vadas Nameisė taip pat iki tol buvo tarnavęs ordi- nui^242.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Ankstyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradeda minėti prūsus, kuršius, žiemgalius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Anks- tyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradeda minėti prūsus, kuršius, žiemgalius. Lietuviai, gyvenę į rytus nuo šių genčių, natūralu, į metraščius nepateko, o ir rytų baltų diferenciacijos procesas vyko vėliau.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Latvių ten atliktas asimiliacijos faktas yra aiškus, kaip aišku ir tai, kad pietines žiemgalių ir sėlių sritis yra asimiliavę lietuviai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Latvių ten atliktas asimiliacijos faktas yra aiškus, kaip aišku ir tai, kad pietines žiemgalių ir sėlių sritis yra asimiliavę lietuviai. Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai ryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino­ mi kaip Liet’gola.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Tarp kitų duokli­ ninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai».

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tarp kitų duokli­ ninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva norma­ nams buvo svarbus vandens kelias į rytus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius. Puikų lietuvių apginklavimą paliudija ir faktas, kad po per­ galės Livonijoje vokiečių kariuomenė dalinosi lietuvių ginklais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Kai kryžiuočiams nepasisekė paimti žiemgalių pilies Tervetės (į šiaurę nuo Žagarės)^164 , jie pasistatė minėtą Dobę, kurią tuoj, sukilėliams talkininkaudami, puolė žemaičiai^165.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai kryžiuočiams nepasisekė paimti žiemgalių pilies Tervetės (į šiaurę nuo Žagarės)^164 , jie pasistatė minėtą Dobę, kurią tuoj, sukilėliams talkininkaudami, puolė žemaičiai^165. Nepasisekus pilies paimti, jie persimetė į pietus prie Georgenburgo ir, pasistatę sau pilį kaimynystėje, iš jos puldi­ nėjo nykstančią ir maisto trūkstančią vokiečių įgulą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Traidenis varžėsi su Livonijos ordinu dėl žiemgaliu žemės, kurią buvo pasidalinę kryžiuočiai ir Rygos arkivyskupas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Traidenis varžėsi su Livonijos ordinu dėl žiemgaliu žemės, kurią buvo pasidalinę kryžiuočiai ir Rygos arkivyskupas. Kaip reikalingą bazę savo žygiams ordinas 1265 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Tuomet žiemgaliai vėl sukilo, nepakęsdami kryžiuočių kietos valdžios.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuomet žiemgaliai vėl sukilo, nepakęsdami kryžiuočių kietos valdžios. Panašiai kaip prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas, žiem­ galių sukilėlių vadas Nameisė taip pat iki tol buvo tarnavęs ordi- nui^242.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Kryžiuočių ordinas
• Kuršiai
• Latviai
• Lietuviai
• Mindaugas
• Sėliai
• Traidenis
• Vokiečiai
• adynos
• senieji mėnesių vardai ir devintinės
• Lietgaliai
• Nameisis (žiemgalių kunigaikštis)
• donacija
• kuopiniai kaimai
• Pasiuntinybė į Nürnbergą dėl krikšto (1358 m.)
• Veronos auksinė bulė ir Kuršo, Lietuvos bei Žiemgalių padovanojimas (1245 m.)