grupe

Žiemgaliai

18 teiginiai15 įrašai4 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 18 teiginiai ir visi 15 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–19 iš 19 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Žiemgaliai vėl sukilo nepakęsdami griežtos kryžiuočių valdžios.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 210

Tuomet žiemgaliai vėl sukilo, nepakęsdami kryžiuočių kietos\nvaldžios. Panašiai kaip prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas, žiem\ngalių sukilėlių vadas Nameisė taip pat iki tol buvo tarnavęs ordi-\nnui^242.

t-002vidutinis

Traidenis varžėsi su Livonijos ordinu dėl žiemgalių žemės, kurią buvo pasidaliję kryžiuočiai ir Rygos arkivyskupas.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 209

Traidenis varžėsi su Livonijos ordinu dėl žiemgaliu žemės, kurią\nbuvo pasidalinę kryžiuočiai ir Rygos arkivyskupas. Kaip reikalingą\nbazę savo žygiams ordinas 1265 m.

t-003vidutinis

Žiemgala minima tarp atskiras kalbas turėjusių duoklinių tautų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 128

Tarp kitų duokli\nninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios —\n«Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva norma\nnams buvo svarbus vandens kelias į rytus.

t-004vidutinis

Ankstyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradėjo minėti žiemgalius.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 26

Anks-\ntyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradeda minėti prūsus, \nkuršius, žiemgalius. Lietuviai, gyvenę į rytus nuo šių genčių, natūralu, į \nmetraščius nepateko, o ir rytų baltų diferenciacijos procesas vyko vėliau.

t-005vidutinis

1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 190

Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu\nreikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies\nDobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.\nMindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į\njiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek\ntegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.

t-006aukstas

Traidenis 1269-1282 m. rėmė žiemgalius ir telkė jėgas kovai Prūsijoje.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 12

Vis dėlto Lietuva ir toliau liko pagrindinė,\nvadovaujanti jėga kovoje prieš Ordiną. Traidenis (1269—1282 m.), remdamas žiemgalius,\ntelkė jėgas ir kovai Prūsijoje.

t-007vidutinis

Kryžiuočiams nepavykus paimti žiemgalių Tervetės pilies, jie pasistatė Dobę, kurią sukilėlių pusėje puolė žemaičiai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 192

Kai kryžiuočiams\nnepasisekė paimti žiemgalių pilies Tervetės (į šiaurę nuo Žagarės)^164 ,\njie pasistatė minėtą Dobę, kurią tuoj, sukilėliams talkininkaudami,\npuolė žemaičiai^165. Nepasisekus pilies paimti, jie persimetė į pietus\nprie Georgenburgo ir, pasistatę sau pilį kaimynystėje, iš jos puldi\nnėjo nykstančią ir maisto trūkstančią vokiečių įgulą.

t-008vidutinis

Kronikininkai mini, kad kuršiai ir žiemgaliai turėjo spindinčių metalo ginklų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 145

Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas\nkuršius bei žiemgalius.\nPuikų lietuvių apginklavimą paliudija ir faktas, kad po per\ngalės Livonijoje vokiečių kariuomenė dalinosi lietuvių ginklais.

t-009vidutinis

Pietines žiemgalių ir sėlių sritis asimiliavo lietuviai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 125

Latvių ten atliktas asimiliacijos\nfaktas yra aiškus, kaip aišku ir tai, kad pietines žiemgalių ir sėlių\nsritis yra asimiliavę lietuviai.\nTikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai\nryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino\nmi kaip Liet’gola.

t-010vidutinis

Žiemgaliai Nestoro „Povestyje“ minimi tarp rusams duoklę mokėjusių ir atskiras kalbas turėjusių tautų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 128

Tarp kitų duokli\nninkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios —\n«Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva norma\nnams buvo svarbus vandens kelias į rytus.

t-011vidutinis

Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 141

Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų. Istorinių laikų sąvartoje, šalia įprastinių kuopinių kaimų, pasitai kydavo lietuvių gyvenamų viensėdžių sodybų, tačiau kaiminės sodybos dominavo.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 141

Galėjo tas pat būti ir Lietuvoje, kai gyventojai iš sunkiau apgi namų vietų ordino karų laikais vis labiau traukėsi į uždarų sodybų plotus. Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų.

t-012aukstas

1263-1270 m. Livonijoje prieš kryžiuočius buvo sukilę estai, kuršiai ir žiemgaliai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 194

Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą\nprieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.)\nnesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo\nsukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas\ntik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo\n30 metų (1290).

t-013vidutinis

Kryžiuočiams nepavykus paimti žiemgalių Tervetės pilies, jie pasistatė Dobę, kurią puolė žemaičiai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 192

Kai kryžiuočiams\nnepasisekė paimti žiemgalių pilies Tervetės (į šiaurę nuo Žagarės)^164 ,\njie pasistatė minėtą Dobę, kurią tuoj, sukilėliams talkininkaudami,\npuolė žemaičiai^165. Nepasisekus pilies paimti, jie persimetė į pietus\nprie Georgenburgo ir, pasistatę sau pilį kaimynystėje, iš jos puldi\nnėjo nykstančią ir maisto trūkstančią vokiečių įgulą.

t-014vidutinis

Lietuviai asimiliavo pietines žiemgalių ir sėlių sritis.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 125

Latvių ten atliktas asimiliacijos\nfaktas yra aiškus, kaip aišku ir tai, kad pietines žiemgalių ir sėlių\nsritis yra asimiliavę lietuviai.\nTikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai\nryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino\nmi kaip Liet’gola.

t-015vidutinis

Žiemgaliai vėl sukilo, nepakęsdami griežtos kryžiuočių valdžios.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 210

Tuomet žiemgaliai vėl sukilo, nepakęsdami kryžiuočių kietos\nvaldžios. Panašiai kaip prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas, žiem\ngalių sukilėlių vadas Nameisė taip pat iki tol buvo tarnavęs ordi-\nnui^242.

t-016vidutinis

1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai neįveikė.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 190

Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu\nreikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies\nDobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.\nMindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į\njiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek\ntegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.

t-017aukstas

1220 m. Lietuvos ir žiemgalių kariuomenė smogė kalavijuočiams Padauguvyje.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 10

Taigi plačiu mastu atremiant katalikiškųjų vakarų kryžininkų\npuolimus dar iki kryžiuočių atsikraustymo į pavyslį, pasireiškė Lietuvos, jotvingių, prūsų\nbendradarbiavimas26. Tuo pačiu metu (1220 m.) Lietuvos ir žiemgalių kariuomenė smogė\nkalavijuočiams padauguvyje27.

t-018vidutinis

Po Durbės mūšio žiemgaliai atsimetė nuo Ordino ir prisidėjo prie Lietuvos.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 86

Bet savo valstybės sienų jie čia toliau nepastūmėjo. Gediminas negalėjo apginti tiktai savo pretenzijų į Žiemgalą. Po Durbės mūšio žiemgaliai buvo atsimetę nuo ordino ir prisidėję prie Lietuvos.

c-010Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Netikėtas Mindaugo žuvimas, netvirta padėtis Lietuvos viduje, sudėtinga tarptautinė aplinka sunkino bendrą kovą prieš Ordino agresiją. Vis dėlto Lietuva ir toliau liko pagrindinė, vadovaujanti jėga kovoje prieš Ordiną. Traidenis (1269—1282 m.), remdamas žiemgalius, telkė jėgas ir kovai Prūsijoje.