Santrauka

38 psl.) lietuviškąsias Gardino, Naugarduko, Slanimo ir Volkovisko sritis. Gedimino laikais Vilniuje ir Naugarduke, o gal net ir kitur buvo katalikų bažnyčių. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 1044 m. Jaroslavas, anot šaltinio, pavasarį įkūrė Naugarduką.c-001
t-002 1044 m. Jaroslavas įkūrė Naugarduką, turbūt dar lietuvių gyvenamoje žemėje.c-002
t-003 Iš Juodojoje Rusijoje užimtų sričių Mindaugas Naugarduką atidavė sūnui Vaišvilkui.c-003
t-004 Gediminas Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją.c-004
t-005 Naugardukas buvo užpultas ir sudegintas kartu su kitomis pilimis.c-005
t-006 Naugarduke tėvo įkurdintas Vaišelga siejamas su lietuvių kunigaikščių kūrimusi Rusios žemėse.c-006
t-007 1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Camblaką.c-007
t-008 Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke.c-008
t-009 Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Konstantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinėje.c-009
t-010 1044 m. Jaroslavo įkurtas Naugardukas, turbūt, buvo dar lietuvių gyvenamoje žemėje.c-010
t-012 Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne tik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją.c-012
t-013 Totorių žygis nusiaubė Naugarduko ir Slucko apylinkes, priklausiusias tankiai apgyventam LDK branduoliui.c-013
t-014 Kunigaikščių Baziliaus Serebriano ir Petro Šuiskio pajėgos planavo pulti Minsko, Naugarduko ir Vilniaus kryptimi.c-014
t-015 Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Naugarduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus.c-015
t-016 Gediminas pranešė pastatydinęs porą bažnyčių Vilniuje ir vieną Naugarduke.c-016
t-017 Naugardukas jau buvo garsiojo Min­ daugo (Mendogo) sostinė.c-017
t-018 Gediminas teigė pastatęs pranciškonų bažnyčias Vilniuje ir Naugarduke.c-018
t-019 Gediminas prašė atsiųsti keturis brolius prie Vilniuje ir Naugarduke pastatytų bažnyčių.c-019
t-020 Naugarduke buvo pastatyta viena iš dviejų minoritams skirtų bažnyčių, kita stovėjo Vilniuje.c-020
t-021 Žygimantas suteikė Vilniaus miestiečiams teisę be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, įskaitant Naugarduką.c-021
t-022 O totoriai, ties Kłecku įsirengę košą, arba stovyklą, nemažą būrį pasiuntė į Naugarduką.c-022

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1044 m. Jaroslavas, anot šaltinio, pavasarį įkūrė Naugarduką.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1044 m. Jaroslavas vėl ėjęs « na Litvu » ir pavasarį įkūręs Naugarduką. Lietuvos vardas vėl minimas po 87 metų, kai esą dveji metai iš eilės (1131-32) Kijevo Mstislavas daręs žygius į Lietuvą («na Litvu»).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: 1044 m. Jaroslavas įkūrė Naugarduką, turbūt dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su valsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V a lk a visku (Wolkowysk), Slanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­ klausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo įkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje. Minėti valsčiai anksčiau buvo įėję į Polocko žemės sąstatą, bet XII amž. gale politiškai jau atsipalaidavo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Iš Juodojoje Rusijoje užimtų sričių Mindaugas Naugarduką atidavė sūnui Vaišvilkui.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Savo pali­ kuoniams jis nurodė ekspansijos kryptį, kuri pastoviai buvo palai­ koma du šimtmečius. Iš Juodojoje Rusijoje užimtųjų sričių Min­ daugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską, o sūnui Vaišvilkui^62 atidavė Naugarduką. Esą dėl pralieto kraujo sąžinės kamuojamas, Vaišvil­ kas priėmė graikišką krikštą, prie Nemuno «tarp Lietuvos ir Nau­ garduko » pasistatė vienuolyną ir ten atgailavo^63.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Gediminas Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš imtos vartoti slavų kalbos išsivystė Lietuvos didžiojo kuni­ gaikščio kanceliarinė rašto kalba, kuri buvo skirtinga nuo mask­ vinės rusų kalbos. Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne tik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330 m. žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas naujas įpėdinis.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Naugardukas buvo užpultas ir sudegintas kartu su kitomis pilimis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet ir tuo jis nepasiten­ kino. Užpuolė dar Naugarduką ir kt. pilis ir jas sudegino.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Naugarduke tėvo įkurdintas Vaišelga siejamas su lietuvių kunigaikščių kūrimusi Rusios žemėse.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima- sis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės (šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie Lietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs kunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: 1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Camblaką.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam- blaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Konstantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinėje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons- tantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė- je. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje (Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro- pos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo- je, tai yra europinės reikšmės riba.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: 1044 m. Jaroslavo įkurtas Naugardukas, turbūt, buvo dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jos pri­ klausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo įkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje. Minėti valsčiai anksčiau buvo įėję į Polocko žemės sąstatą, bet XII amž.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Iš Juodojoje Rusijoje užimtų sričių Mindaugas Naugarduką atidavė sūnui Vaišvilkui.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš Juodojoje Rusijoje užimtųjų sričių Min­ daugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską, o sūnui Vaišvilkui^62 atidavė Naugarduką. Esą dėl pralieto kraujo sąžinės kamuojamas, Vaišvil­ kas priėmė graikišką krikštą, prie Nemuno «tarp Lietuvos ir Nau­ garduko » pasistatė vienuolyną ir ten atgailavo^63.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne tik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne tik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330 m. žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas naujas įpėdinis.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-013

Santrauka: Totorių žygis nusiaubė Naugarduko ir Slucko apylinkes, priklausiusias tankiai apgyventam LDK branduoliui.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: Kunigaikščių Baziliaus Serebriano ir Petro Šuiskio pajėgos planavo pulti Minsko, Naugarduko ir Vilniaus kryptimi.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyru- sio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio,

iš Polocko traukė į Drucką. Čia jos turėjo susijungti ir pulti Minsko, Naugarduko, o vėliau Vilniaus kryptimi. Buvo planuojama stambaus masto ilgalaikė kampanija,

gal net visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei užimti, nes

dar prieš tai į Didžiųjų Lukų tvirtovę buvo nurodyta suvežti atsargas, kurių kariuome- nei turėjo pakakti net pusei metų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Naugarduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Nau- garduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus. Tik jie turėjo pripažinti Mindaugo valdžią.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-016

Santrauka: Gediminas pranešė pastatydinęs porą bažnyčių Vilniuje ir vieną Naugarduke.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kad nelai- kytų jo užsispyrėliu pagonim, jis, be to, pranešė, kad jo valstybėje jau esą krikščionių, vienuolių, turinčių ir savo bažnyčių; jis pats pastatydinęs porą bažnyčių Vilniuje ir vieną Naugarduke. O tuo pat laiku rašytuose laiškuose pranciškonų ir domininkonų vie- **Imperatorius Liudvikas IV Bavarietis 1337 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-017

Santrauka: Naugardukas jau buvo garsiojo Min­ daugo (Mendogo) sostinė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Naugardukas jau buvo garsiojo Min­ daugo (Mendogo) sostinė. Gardinas, dar vadintas Gartena, Trai- d) Harris, Voyages.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-018

Santrauka: Gediminas teigė pastatęs pranciškonų bažnyčias Vilniuje ir Naugarduke.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciš­ konų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiek­ vienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą. Taigi, kad šių mūsų privilegijų suteikimas pasiliktų ne­ kintamas ir tvirtas, liepėme surašyti šį raštą ir sutvirtinti jį, nurodydami prikabinti mūsų antspaudą, nes jūs, žinodami, jog tą patį antspaudą pasiuntėme mūsų viešpačiui ir šven­ tajam tėvui, [tikėsite], jog ir tai, ką jam laiške parašėme, vis­ ką išlaikysime.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-019

Santrauka: Gediminas prašė atsiųsti keturis brolius prie Vilniuje ir Naugarduke pastatytų bažnyčių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­ siškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­ rališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63

Puslapis 80

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-020

Santrauka: Naugarduke buvo pastatyta viena iš dviejų minoritams skirtų bažnyčių, kita stovėjo Vilniuje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-021

Santrauka: Žygimantas suteikė Vilniaus miestiečiams teisę be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, įskaitant Naugarduką.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­ pročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­ toje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­ rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra­ neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū­ čio 19 d.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-022

Santrauka: O totoriai, ties Kłecku įsirengę košą, arba stovyklą, nemažą būrį pasiuntė į Naugarduką.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O totoriai, ties Kłecku įsirengę košą, arba stovyklą, nemažą būrį pasiuntė į Naugarduką. Tas būrys, įveikęs Ne­ muną, savo papročiu plėšdamas apylinkes, atsidūrė vos per mylią nuo Lydos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai