Po Mingailos mirties Skirmantas paveldėjo senelio valdžią Naugarduke. Artėjant Skirmantui, Mstislavas buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš Bresto apylinkių kaimų į stovyklą. Lietuvos metraštis pasakoja, kad Skirmantas prašė Živinbudo pagalbos prieš rusus ir su Kukovaičiu išžygiavo prieš Lucko ir Pinsko kunigaikštį Mstislavą.
Miestas turėjo pasiduoti, priimti vienu metu ir taiką, ir vergo vę: neteko laisvės tie, kurie ją piktam naudojo, skriaus dami kaimynus. Neilgai šia pergale džiaugėsi Mingai la tais pačiais metais jis mirė, įpėdiniais palikdamas Skirmantą ir Ginvilą, kurių pirmasis, amžiumi vyres nis, paveldėjo senelio valdžią Naugarduke, o antra sis — tėvo Polocke. Sėkmingų lietuvių žygių Rusioje nevaliojo pakęsti rusų kunigaikščiai.
Mstisla vas Bresto apylinkėse jau siaubė kaimus, žudė žemdirbius, ketindamas pradėti karą, tačiau, išgirdęs apie artėjantį Skirmantą, buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš kaimų į stovyklą. Prie Jaseldos upės abi šalys stojo į įnirtingą mūšį, Mstislavas, sumuš tas, praradęs kariuomenę, vos gyvas paspruko iš kovos lauko į Lucką. Tuo tarpu Skirmantas po šios pergalės ta pačia proga iš rusų atėmė Pin ską ir Turovą; džiūgaudamas dėl pergalės ir dėl atimtų iš priešų žemių, pa- L ie tu v ia i iš rusų a ti- siuntė atgal Zivinbudui Kū ma P in ską kovaitį ir jo karius apdova nojo puikiomis dovanomis.
Parvykęs pas savo tėvą, nebeilgai prie jo tegyveno, ir tėvas, Lietuvos ir 2emaičių didysis kunigaikštis 2ivinbudas, pasimirė, o jo sūnus Kukovaitis sėdo Lietuvos ir Že maičių Didžiosios Kunigaikštystės sostan. Tuo metu Užvolgio chanu buvo chanas, vardu Ba- laklajus °, ir jis atsiuntė savo pasiuntinius pas didįjį kunigaikštį Skirmantą, kad duotų jam duoklę ir laiky tų jo baskakus tuose miestuose, kaip kad iš tų miestų buvo duodama duoklė, valdant jo pirmtakams, rusų kunigaikščiams. Didysis kunigaikštis Skirmantas nepa noro nusileisti ir tiems jo pasiuntiniams liepė nupjaus tyti nosis, lūpas, ausis ir paleisti pas chaną atgalios.
Nugalėjo tą chaną, ir sumušė visą jo totoriškąją \ngalybę, ir nukovė patį chaną \", Su didžios pergalės \nšlove nužygiavo Rusų žemėn ir paėmė Mozyriaus \nČernigovo, Starodubo l3 , Karačevo M miestus, ir, laimė\njęs pergalę, be nuostolių pargrįžo atgalios.\nTurėjo didysis kunigaikštis Skirmantas tris sūnus: \nvieną Treniotą IS , antrą Liubartą l6 , trečią Pisimantą l7 . \nO paskui didysis kunigaikštis Skirmantas pasimirė.
Taip pasibengė rėdą ūkės polockionų, vienok lyčiaus tos karės raštuose nėra randama. Ne trukus Mingaila kunigaikštis nustipo, palikdamas du sūnų karšinčiais — Ginvilą rėdytoju Polocko, o Skirmantą Naujapilio. Letgaliai, nebtverdamies vergyba vokyčių, pa trako**, kurie vienok nevildamies stengti, patelkė ne vien lietuvius, bet ir gudus pagalbon.