asmuo

Karijotas

7 teiginiai7 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Karijoto Gediminaičio sūnūs Borisas ir Konstantinas Podolėje prisidėjo prie Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo. Karijotas buvo Lietuvos valdovo Algirdo brolis ir valdė Lietuvos Naugarduką. Algirdas, apvalęs Podolę nuo totorių, atidavė kraštą brolio Karijoto sūnums Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui už pagalbą kare.

Įsivaizduojamas kunigaikščio Karijoto portretas, 1578 m.Žiūrėti galerijoje

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Karijoto Gediminaičio sūnūs Borisas ir Konstantinas Podolėje prisidėjo prie Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lietuvai ir Lenkijai suartėti įtakos turėjo ir Jogailos pusbroliai, Podolėje įsikūrę dėdės Karijoto Gediminaičio sūnūs, ypač Borisas ir Konstantinas. Būdami jau lotyniškai krikštyti, iš Podolės jie palaikė ryšius su Krokuva ir ją lankė. Labiausiai Konstantinas, kuriam rūpėjo Padolę apsaugoti nuo totorių, buvo Lietuvos ir Lenkijos sąjungos šalininkas.
t-002vidutinis

Karijotas buvo Lietuvos valdovo Algirdo brolis ir valdė Lietuvos Naugarduką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Neišlaikę spaudimo totoriai bėgo“ žuvo daug murzy ir ulonų. Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ tei- giama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, val- dančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, pa- traukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp Aukštutinių Pietinio Bugo ir Dniestro, taigi į vakarus nuo minėtos mūšio vietos), kurioje nebuvo nė vie- nos pilies. Jie susidraugavę su vietiniais atamanais, ėmė ginti Podolės žemę, neduoti duok- lės jų baskakams.
t-003vidutinis

Algirdas, apvalęs Podolę nuo totorių, atidavė kraštą brolio Karijoto sūnums Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui už pagalbą kare.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tie, kuriems pavyko P o d o lės pasprukti nuo mirties, įsikū­ rė Dobrudžos krašte prie Du­ nojaus (tose vietose, kur iš Rusios važiuojama į Tra­ kiją): šių palikuonys net dabar tebekalba slavų kalba ir tebeprisimena savo protėvius, lietuvių iš Podolės iš­ varytus. Apvalęs Podolę nuo totorių, Algirdas atidavė šį kraštą savo giminaičiams, brolio Karijoto sūnums — Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui, iš ku­ rių buvo susilaukęs pagalbos per šį karą. Paliko čia jiems ir dalį karių kraštui ginti nuo priešų.
t-004vidutinis

Karijotas, antrasis sūnus, gimė 1301 m. ir gavo Naugarduką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Antrasis sūnus Karijotas, gimęs 1301 metais, gavo Nau­\ngarduką.
t-005vidutinis

Teodoras Narbutas daro išvadą, kad tais metais Karijotas gavo kunigaikštystę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

Iš to matyti, \nkad tais metais Karijotas .gavo kunigaikštystę.
t-006vidutinis

Teodoras Narbutas Karijotą įvardija kaip didžiojo kunigaikščio brolį ir pasiuntinybės pas chaną Džanibeką vadovą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Per pastaruosius trejus Dusmerio val­ dymo metus su kryžiuočiais susidūrimų nebuvo; taigi didysis kunigaikštis galėjo savo dėmesį ir karo žygius nukreipti į kitą šalį. Betgi prieš tai reikėjo atnaujinti artimesnius ryšius su toto­ riais; tad tučtuojau, aprimęs dėl kryžiuočių, išleido pas chaną Džanibeką iškilmingą pasiuntinybę, kuriai vadovavo didžiojo 98 kunigaikščio brolis Karijotas
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 7 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Sūnūs:
Broliai:
Karijotas valdė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Lietuvių tautos istorija, t. 522
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 422
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)11