Santrauka
Karijotas čia minimas kaip Gedimino sūnus, gavęs Naugarduką; jo vardu siejama Karijotų giminės šaka Podolijoje, o vienas jo sūnų Feodoras sukilo prieš Vytautą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Karijotas buvo Gedimino sūnus, kuriam Gediminas paskyrė Naugarduką. | c-001 | |
| t-006 Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs, įsigalėjo Podolijoje. | c-002 | |
| t-007 Karijoto sūnus Feodoras sukilo prieš Vytautą, bet buvo sumuštas ir paimtas į nelaisvę. | c-003 | |
| t-008 Lietuvai ir Lenkijai suartėti įtakos turėjo ir Jogailos pusbroliai, Podolėje įsikūrę dėdės Karijoto Gediminaičio sūnūs, ypač Borisas ir Konstantinas. | c-004 | |
| t-009 Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ teigiama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, valdančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, patraukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp. | c-005 | |
| t-010 Algirdas buvo gavęs Krėvę (be to, kaip minėta, jis valdė savo žmonos tėviškę Vitebską), Monvy das — Kernavą ir Slonimą, Narimantas — Pinską, Kęstutis — Trakus, Karijotas — Naugarduką, o didžiausiąją Vilniaus sritį valdė jis pats. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Karijotas buvo Gedimino sūnus, kuriam Gediminas paskyrė Naugarduką.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Dar gyvas Gediminas visą didžiulę savo valstybę buvo padalinęs savo sūnums. Algirdas buvo gavęs Krėvę (be to, kaip minėta, jis valdė savo žmonos tėviškę Vitebską), Monvy das — Kernavą ir Slonimą, Narimantas — Pinską, Kęstutis — Trakus, Karijotas — Naugarduką, o didžiausiąją Vilniaus sritį valdė jis pats.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs, įsigalėjo Podolijoje.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Nuo to laiko Podolijoj įsigalėjo Algirdo gimi naičiai Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karijoto sūnus Feodoras sukilo prieš Vytautą, bet buvo sumuštas ir paimtas į nelaisvę.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Karijoto sūnus Feodoras, nepatenkintas naująja Lietuvos santvarka, ėmė ir sukilo prieš Vytautą, kuris jį sumušė ir paėmė nelaisvėn, o jo žemes pasiėmė sau.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvai ir Lenkijai suartėti įtakos turėjo ir Jogailos pusbroliai, Podolėje įsikūrę dėdės Karijoto Gediminaičio sūnūs, ypač Borisas ir Konstantinas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lietuvai ir Lenkijai suartėti įtakos turėjo ir Jogailos pusbroliai, Podolėje įsikūrę dėdės Karijoto Gediminaičio sūnūs, ypač Borisas ir Konstantinas. Būdami jau lotyniškai krikštyti, iš Podolės jie palaikė ryšius su Krokuva ir ją lankė. Labiausiai Konstantinas, kuriam rūpėjo Padolę apsaugoti nuo totorių, buvo Lietuvos ir Lenkijos sąjungos šalininkas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ teigiama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, valdančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, patraukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšio padariniai
„Pasakojime apie Podolę“ tei- giama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, val- dančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, pa- traukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp Aukštutinių Pietinio Bugo ir Dniestro, taigi
į vakarus nuo minėtos mūšio vietos), kurioje nebuvo nė vie- nos pilies. Jie susidraugavę su vietiniais atamanais, ėmė ginti Podolės žemę, neduoti duok-
lės jų baskakams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdas buvo gavęs Krėvę (be to, kaip minėta, jis valdė savo žmonos tėviškę Vitebską), Monvy das — Kernavą ir Slonimą, Narimantas — Pinską, Kęstutis — Trakus, Karijotas — Naugarduką, o didžiausiąją Vilniaus sritį valdė jis pats.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
(^4) ) Taip pat Gediminas pirmasis suprato reikalą Lietuvą civilizuoti, pagerinti jos ekonomiškąjį vystymąsi ir tam reikalui kviesti žmonių iš
— XXI —Dar gyvas Gediminas visą didžiulę savo valstybę buvo padalinęs savo sūnums. Algirdas buvo gavęs Krėvę (be to, kaip minėta, jis valdė savo žmonos tėviškę Vitebską), Monvy das — Kernavą ir Slonimą, Narimantas — Pinską, Kęstutis — Trakus, Karijotas — Naugarduką, o didžiausiąją Vilniaus sritį valdė jis pats. Jam mirus, Vilniuje, tur būt, be jokio pa skyrimo kunigaikščiu liko jauniausias sūnus Jaunutis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |